Iš kalbos netruksi pažinti žmogų. Iš esmės, žmonės žodžiais išreiškia tai, kas slepiasi jų viduje. Liežuvis greitai atskleidžia žmogaus pažiūras, mintis, jausmus, suvokimą, elgseną. Galima gana tiksliai nuspėti, ant kokios gyvenimo pakopos žmogus stovi. Kartu su žmogaus sąmone evoliucionuoja ir jo žodynas. Negali keiktis kaip mužikas ir būti solidžios įmonės vadovu. Bendravimo manieros glaudžiai siejasi su gyvenimo pilnatvės laipsniu.
Įvairaus plauko nevykėliai kalbos dovaną naudoja susierzinimui, pykčiui, skundams, pasiteisinimams, kaltinimams ir kitokioms neigiamoms iškrovoms išlieti. Tik ką nors pasakę, iškart pradeda dvejoti savo žodžiais. Jie guodžiasi visam pasauliui dėl savo vargų, problemų ar nepritekliaus. Gali prigalvoti daugybę argumentų, kodėl likimas juos nuskriaudė, bet nei vieno iš jų nesugeba dorai apginti. Ir ką gi, gyvenimas dosniai atseikėja tokius plepalus patvirtinančių faktų. Kad ir toliau būtų apie ką šnekėti.
Iš laimingų, savimi pasitikinčių žmonių lūpų sklinda visiškai priešinga energija. Jų žodžiuose daugiau optimizmo, džiaugsmo ir užtikrintumo. Pozityvios, brandžios bendravimo kultūros puoselėtojų gyvenimas panašus į Džimo Kerio herojaus nuotykius komedijoje “Yes Man”. Tikėjimas geriausiu juos verčia ieškoti ir judėti trokštamų dalykų link.
Žodžiai nėra tik tušti garsai, jie turi savyje arba destruktyvią, arba pakylėjančią jėgą. Žodiniai nurodymai smegenims yra tas pats, kas operacinė sistema kompiuteriui. Kokią komandą duodi, tokį rezultatą ir gauni.
