Bendravimas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam žmogui. Nepriklausomai nuo kilmės, profesijos, išsilavinimo, tautybės ir jokio kito faktoriaus. Pagrindinis klausimas bendravimo procese yra kaip jūs bendraujate. Kadangi žodžiai yra kur kas daugiau, nei vien tik informacijos perdavimas, jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Bendravimas gali ne tik sukurti, bet ir sugriauti. Ne tik paremti, bet ir atstumti. Gali paguosti, bet gali ir įskaudinti. Tai tarsi ugnis, prie kurios galima sušilti, bet galima ir sudegti. Verslo filosofas ir lektorius J. Rohn siūlo 4 elementarius, paprastus ir aiškius žingsnius, kurie gali pagelbėti bendrauti geriau, veiksmingiau, įtikinamiau ir suprantamiau:
1. Turėkite ką pasakyti.
2. Kalbėkite aiškiai ir sklandžiai.
3. Jauskite, stebėkite savo auditoriją ir klausytojus.
4. Tinkamas kalbos intensyvumas ir emocinis užtaisas.
Turėkite ką pasakyti
Susidomėjimas – domėkitės įvairiomis temomis. Stenkitės surinkti kuo daugiau informacijos, įdomių faktų, istorijų, išgyvenimų, kurie praturtintų jūsų kalbą ir nuspalvintų ją ryškesnėmis spalvomis. Užaštrinkite savo smalsumą, nebūkite abejingi gyvenimui. Nuolatos maitinkite save naujomis idėjomis, juk negalite duoti to, ko neturite. Jos gali ateiti iš bet kur – asmeninės bei kitų žmonių patirties, perskaitytų knygų, bendravimo su kitais žmonėmis, kelionių, filmų.
Susižavėjimas - leiskite gyvenimui jus žavėti, o ne erzinti. Išmokite susierzinimą paversti susižavėjimu. Susidomėję žmonės bando išsiaiškinti, ar tai veikia, susižavėję žmonės bando išsiaiškinti, kaip tai veikia. Susižavėjimas gyvenime leidžia pamatyti tokių dalykų, ko niekada neišvysi žvelgdamas abejingomis akimis.
Jautrumas – visada stenkitės save įsivaizduoti kitų vietoje. Pabandykite suprasti kitų skausmą, pyktį, liūdesį ir džiaugsmą. Nepulkite vertinti kitų, neįsigilinę į situaciją. Ne visada tai, kas akivaizdu, yra tiesa. Tikrosios priežastys gali slypėti giliau, nei akivaizdūs faktai. Todėl visada žvelkite giliau, stenkitės suprasti ir pajausti.
Išmanymas - žinios yra jėga. Tai gali būti geros sveikatos, šiltų santykių, sėkmingo verslo pradžia. Jūs privalote žinoti. Žinios, persakytos žodžiais, gali paliesti kitų žmonių širdis ir pakeisti jų gyvenimus.
Kalbėkite aiškiai ir sklandžiai
Nuoširdumas – visada kalbėkite nuoširdžiai. Stenkitės, kad auditorija, ar vienas asmuo, kuriam kalbate, jaustų, jog esate nuoširdus. Jei viena pusė stengiasi nuoširdžiai kalbėti, o kita nuoširdžiai klausytis, galima daug ko pasiekti.
Kartojimas/repetavimas - nuolat treniruokitės ir gerinkite savo kalbėjimo įgūdžius. Tai ypač svarbu, jeigu dažnai tenka kalbėti viešai, daryti pristatymus ar vesti seminarus. Kalbant pirmą kartą, gali būti sudėtinga išreikšti savo mintis, bet darydami tai vėl ir vėl bei tobulindami savo kalbą, pamažu įvaldysite šį meną. Treniruokitės su tikslu tobulėti. Juk negalima 3 metus sėdėti toje pačioje klasėje.
Glaustumas/Trumpumas – reikia išmokti kalbėti glaustai ir trumpai. Kadangi laikas yra vienas brangiausių žmogaus išteklių, negalima jo švaistyti tuščiomis kalbomis. Tą, ką neįgudęs kalbėtojas išdėsto per valandą, geram lektoriui pasakyti užtektų 15 minučių. Ir nuo to visiškai nenukentėtų pranešimo kokybė. Visuomet ieškokite būdų, kaip savo mintis išreikšti glausčiau, aiškiau ir suprantamiau, nenukrypstant į antraeilius dalykus.
Kalbėjimo stilius – studijuokite skirtingus kalbėjimo stilius. Kiekvienas žmogus kalba skirtingai – skiriasi kalbėjimo tempas, veido išraiška, kūno laikysena ir gestai. Stenkitės atrasti tokį kalbėjimo stilių, kuris būtų jums priimtiniausias ir atitiktų jūsų asmenybę. Stebėkite, kaip kalba žmonės, kuriais žavitės ir mokykitės iš jų. Galite perimti jų labiausiai patikusias kalbėjimo manieras, bet visada įsitikinkite, kad kalbėjimo stiliaus pagrindas esate jūs. Stebėkite, mokykitės, būkite įtakojamas, bet niekada aklai nekopijuokite.
Leksika ir žodynas – nuolat plėskite ir praturtinkite savo žodžių atsargą. Tai padės jums geriau išreikšti savąsias ir suprasti kitų mintis. Kuo įvairesnis ir turtingesnis bus jūsų žodynas, tuo daugiau galėsite suvokti pats bei pagelbėti tą padaryti kitiems. Skurdus žodynas siaurina žmogaus akiratį ir apsunkina bendravimą. O ko nesupranti pats, negali paaiškinti ir kitiems. Vienam JAV kalėjime tarp kalinių atliktas tyrimas parodė, jog tarp kalinių žodyno ir jų elgesio yra tiesioginis ryšys. Kuo skurdesnė žodžių atsarga, tuo didesnis polinkis į destruktyvią ir negatyvią elgseną.
Jauskite savo auditoriją ir klausytojus
Kalbant reikia “skaityti” auditoriją: stebėti, kaip klausytojai reaguoja į jūsų žodžius, ar jiems nenuobodu, gal jūs kalbate per lėtai, o gal per greitai. Galbūt reikia pakeisti temą arba akcentuoti kitus dalykus. Nesvarbu, ar kalbate miniai žmonių, ar su vienu asmeniu. Tarp bendraujančių pusių privalo būti grįžtamasis ryšys, kitaip bendravimas neatneš pageidaujamo rezultato. Kalbant yra 3 rūšių signalai, į kuriuos labiausiai reiktų atkreipti dėmesį:
Interpretuokite tai, ką matote – šio tipo signalus lengviausia atpažinti ir pastebėti. Kartais viskas būna labai akivaizdu: jei asmuo, su kuriuo šnekate, žiovauja ir dairosi į šalis, visiškai aišku, jog jam neįdomu, ką jūs sakote. Kūno kalba siunčia labai aiškius signalus, kuomet asmuo, klausytojai su kuriais šnekate nuobodžiauja, yra linksmi, susidomėję ar nusiminę.
Interpretuokite tai, ką girdite – norint būti geru pašnekovu, pirma reikia išmokti klausyti. Kai kalbatės su žmogumi, visuomet pirma jį išklausykite, o tik paskui sakykite savo nuomonę. Iš balso intonacijos ir kalbėjimo tempo galima galima gauti tokios informacijos, kuri nepasakoma žodžiais.
Interpretuokite tai, ką jaučiate – šio tipo signalus sunkiausia pagauti, tačiau jie vaidina svarbų vaidmenį bendravimo procese. Neteisingas emocinių signalų supratimas bendravime gali sukelti rimtų problemų. Šiuo atveju, moterims yra kur kas lengviau, nei vyrams. Pas moteris šis vidinis jausmas yra labiau išvystytas, vyrams šitoj vietoj reikia labiau padirbėti.
Kalbos intensyvumas ir emocinis užtaisas
Intensyvumas, jėga ir stiprumas suteikia kalbai galios. Žodžiai turi didelę galią, bet papildyti jausmu, emocija, jie tampa dar galingesni. Žodžiai gali įsiveržti į žmogaus pasąmonę ir padėti pamatyti tai, ko jis dar nematė, nežinojo ir nesuprato. Viena yra perskaityti žodį “niekšas” žodyne ir visai kas kita, kai jus kas nors pavadina niekšu. Emocinis atspalvis žodžiuose turi didelę jėgą, todėl reikia labai kontroliuoti savo jausmus. Netinkamai parinkus žodžius ir nepamatavus emocinio užtaiso, galima nesunkiai sugriauti žmogaus pasitikėjimą savimi, ryžtą ir kūrybingumą. Tad raktas yra teisingai parinkti žodžiai ir pakankamai, bet ne per daug emocijų. Dar keletas svarbių punktų:
Identifikacija – susitapatinimas su pašnekovu arba auditorija, bendrų sąlyčio taškų radimas. Tą padaryti reikia stengtis pokalbio pradžioje. Tai lyg tilto pastatymas tarp kalbančiojo ir klausytojų. Reikia rasti bendros patirties, išgyvenimų ir jausmų sąryšį. Visada ieškokite bendrų dalykų, kurie susietų jus su pašnekovu ir padėtų lengviau bendrauti.
Kritikuokite asmens elgesį, bet ne patį asmenį – tai ypatingai svarbus bendravimo punktas, kurio dauguma žmonių nesuvokia. Dažniausiai asmuo yra sutapatinamas su problema ar jo blogu elgesiu. Šituos du dalykus reikia atskirti ir visada atakuoti tik antrąjį. Kai einate pas gydytoją, jūs tikitės, kad jis puls jūsų ligą, o ne jus pačius. Sunaikins ligą, bet išsaugos pacientą. Bendraujant jūs turite būti tarsi chirurgas, operuojantis pacientą. Kad pašalintumėt problemą, bet neįskaudintumėt ir neužgautumėt kito asmens.
Kraštutinės priemonės – naudojamos tik kraštutiniais ir blogiausiais atvejais, kai kiti bendravimo būdai neduoda jokių rezultatų. Tiesioginė asmens ataka, kritika yra viena iš kraštutinių bendravimo priemonių. Tokiu būdu kartais galima išgelbėti žmogui gyvybę, bet galima ir visam laikui sugriauti tarpusavio santykius. Jei tiesioginis puolimas yra būtinas ir neišvengiamas, reikia elgtis taip, kad bendravimo durys liktų atviros ateityje. Barimas – dar viena kraštutinė bendravimo priemonė. Kai kuriems tėvams šaukimas ant vaikų yra tapęs kasdieniu įpročiu. Kasdien atakuodami tokiais žodžiais savo vaikus, jie atveria psichologines žaizdas vaikų pasąmonėje visam gyvenimui. Kai kalbate pakeltu balso tonu, tai turi būti ypatingas, o ne kasdienis atvejis. Sarkazmas taip pat priklauso kraštutinių priemonių kategorijai. Sarkazmas gali sukelti begalę negatyvių asociacijų, todėl reiktų vengti sarkastiškų juokelių kito asmens atžvilgiu. Tokie pasierzinimai gali nesunkiai pavirsti į beširdiškumą. Žmogaus širdis ir siela yra labai jautrios ir trapios. Sugriauti visada yra lengviau, nei sukurti. Auksinė taisyklė – apie kitą žmogų kalbėti tik gerai arba nieko. Jei neturi nieko gero pasakyti, geriau patylėti.
2008-05-13 | Parašė: Paulius | Komentarų (6)
Žymės: Bendravimas, įtikinėjimo menas, klausytojai, žodžiai | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai
