Lyga.lt BLOGas

… apie tai, ką suprantam.

Lyga.lt - didžiausias mokymų portalas Lietuvoje
 
 
 
 

Žymė: stresas

Produktyvios veiklos paslaptys

Garsus produktyvumo konsultantas D. Allenas pasakoja apie savo veiklos planavimo sistemą “Getting Things Done”. Ši metodika yra išdėstyta to paties pavadinimo knygoje, tapusioje vienu iš didžiausių bestselerių laiko valdymo srityje.

Kovok su stresu

Štai trys kovos su stresu būdai:

  1. Lentos žaidimai ir dėlionės
    Geriausia žaisti tokius žaidimus, kurie priverčia tave juoktis, atitraukdami tavo mintis nuo kasdieninių problemų. Išmėgink atpalaiduojančius žaidimus su draugais ar internetu. Visų mėgiamiausios yra dėlionės. Tai gali būti paveikslo, žodžių dėlionės ir pan. Visi šie žaidimai mažina stresą atitraukdami tavo mintis nuo kasdieninių problemų.
  2. Treniruokis
    Nebūtinai reikia bėgti į treniruoklių salę. Galima užsiimti ir lengvesne sportine veikla. Gal tau patinka krepšinis ar futbolas? Valandos treniruotė tikrai suteiks žvalumo ir vidinės ramybės. Jei nepatinka sportas, gali tiesiog pasivaikščioti gryname ore -tai tikrai praskaidrins nuotaiką.
  3. Hobi
    Juk yra veikla, kuri tave džiugina. Kai jauti įtampą, grįžk prie savo hobi, susikoncentruok ties veiksmu ir mėgaukis. Skirk laiko sau ir leisk sau daryti ką nori.

Šios streso malšinimo technikos padėjo daugeliui žmonių, todėl susiimk save ir neleisk stresui tavęs valdyti.

Vyrų ir moterų reakcija į stresą

Jei vyrai yra iš Marso, o moterys – iš Veneros, ar jie vienodai elgiasi apimti streso? Pažiūrim.

Išvenk streso darbe

Nuolat jauti įtampą darbe? Visiems žinomas žalingas streso poveikis. Žmogaus organizmui ypač kenkia nuolatinis stresas, kurio pasekmėmis gali būti dėmesio stoka, nusivylimas, emocijų nevaldymas ir kartais depresija. Todėl, jei nori išvengti streso, atkreipk dėmesį į šiuos patarimus, kuriuos siūlo konsultuojantis redaktorius Gilberto Moore:

  1. Atsisakyk vieno ar kelių neesminių darbų savo užimtame gyvenime;

  2. Tinkamai maitinkis. Negerk kavos prieš miegą ar kitų stimuliantų;

  3. Eik miegoti valanda ankščiau ir kelkis 15 min. ankščiau. Daugiau miego ir daugiau laiko ryte tau bus į naudą;

  4. Prisimink, jog rūkymas, alkoholio vartojimas ir kitoks svaiginimasis turi įtakos tavo elgesiui ir atsparumui prieš stresą;

  5. Skirk laiko atsipalaidavimui, tarkim mėgaukis karšta vonia;

  6. Dažniau šypsokis ir juokauk;

  7. Visada stenkis išspręsti problemas, kilusias tarp tavęs ir kitų. Nevenk tarti gerą žodį ir atsiprašyti;

  8. Nesijaudink dėl dalykų, kurių negali kontroliuoti. Nesinervuok dėl oro prognozės, šalies ir užsienio naujienų;

  9. Neatidėliok jokių darbų, kai reikės atlikti būtinus nenumatytus darbus, turėsi daugiau laiko;

  10. Išmok pasakyti „ne”. Venk atlikti papildomus darbus;

  11. Prisimink, jo kaita- tai nekintamas gyvenimo požymis. Susitaikyk su tuo ir nesijaudink dėl pokyčių;

  12. Nedirbk per ilgai. Jei nejausi streso ir įtampos, per trumpesnį laiką galėsi atlikti tai, ką padarytum susijaudinęs/usi per ilgesnį laiko tarpą;

  13. Negalvok, jog turi tobulą atmintį, visada užsirašinėk;

  14. Sudaryk darbų sąrašą, kuriuos turėsi atlikti darbe. Pirmiausiai atlik būtinus darbus;

  15. Per pertraukas stenkis atsipalaiduoti, pasivaikščioti, pamedituoti;

  16. Nuolat sau primink, jog tai tik darbas. Atsipalaiduok ir tiesiog dirbk.

Pasibaigus atostogoms

Vasara skaičiuoja paskutines savaites, o dauguma dirbančiųjų – paskutines savo atostogų dienas. Visi, kas tik gali, besibaigiančios vasaros akimirkas stengiasi išnaudoti poilsiui. Prieš rudens darbus norisi atstatyti fizinius, emocinius bei kūrybinius resursus. Tačiau užtenka vos keletą dienų atitrūkti nuo darbų ir sugrįžti prie jų darosi sunku. Vėl reikia įsivažiuoti į įprastinį darbo ritmą, peržvelgti susikaupusius reikalus, išsiaiškinti esamą situaciją. Porą savaičių pragulėjus pajūryje arba prie ežero, susikaupusios darbinės problemos gali lengvai sugadinti nuotaiką.

Pereinamasis laikotarpis iš poilsio į darbinį režimą būna praktiškai visada, klausimas tik koks jis bus – lengvas ar sudėtingas, sukeliantis stresą ar sklandus. Tai priklauso nuo konkretaus žmogaus, aplinkybių, darbo pobūdžio, užimamų pareigų. Tačiau lemiamas faktorius šioje situacijoje yra asmeninis požiūris į darbą bei organizuotumas. Žmogaus darbingumas tiesiogiai priklauso nuo jo savijautos, o savijauta – nuo to, kokiu laipsniu jis gali kontroliuoti ir valdyti savo darbinę aplinką. Tad kaip pailsėjus po gerų atostogų, nesusigadinti sau nuotaikos išvydus prieš akis darbų šūsnį?

  • Padidinkite darbo tempą. Prieš išeinant atostogų, stenkitės savo veiklą organizuoti taip, jog spėtumėt sutvarkyti kuo daugiau svarbių reikalų. Geriau savaitę prieš atostogas padirbėti šiek tiek daugiau ir paskui ramiai ilsėtis, nei atostogų metu nuolatos jaudintis dėl neužbaigtų “degančių” darbų. Taip ne tik neatsipalaiduosite ir nepailsėsite, bet dar grįžę (arba net atostogų metu) privalėsite gesinti darbinių rūpesčių sukeltus gaisrus.
  • Užduotis paveskite tinkamam asmeniui. Jeigu išvykdami savo pareigas perleidžiate kitam bendradarbiui ar pavaldiniui, įsitikinkite, kad jis sugebės tinkamai jas atlikti. Skambinėdami į darbovietę po kelis kartus per dieną ir tikrindami, ar viskas gerai, savo atostogų malonesnėmis tikrai nepaversite. Nusimatykite jus pavaduosiantį žmogų iš anksto ir jį apie tai įspėkite, kad liktų pakankamai laiko tam pasiruošti.
  • Pailsėję pradėkite nuo lengvesnių darbų. Sugrįžę po atostogų, nepulkite stačia galva į patį darbų sūkurį. Jei darbe nebuvote savaitę ar ilgiau, labai rekomenduotina pirmas keletą dienų dirbti pagal laisvesnę darbotvarkę. Kol neišblėso malonios poilsio akimirkos ir dalis jūsų vis dar atostogauja, nesiimkite spręsti jokių svarbių klausimų. Taip žymiai lengviau ir greičiau sugrįšite į įprastinį darbo ritmą.

Šiek tiek kruopštesnis veiklos planavimas, požiūris į darbą iš tolimesnės perspektyvos leis jums pasimėgauti savo atostogomis, pailsėti ir su nauju energijos antplūdžiu vėl kibti į darbus.

Stresas – daugelio ligų priežastis…kaip jo atsikratyti?

Įvairiausi medicininiai tyrimai rodo, jog stresas yra daugelio ligų priežastis. Stresas tiesiogiai susijęs su širdies ligomis, aukštu kraujo spaudimu, galvos skausmais, virškinimo, kūno svorio sutrikimais, nemiga ir begale kitų ligų. Ir čia tik fiziniai simptomai. Stresas yra ir įvairių žmogaus elgsenos bei mąstymo sutrikimų priežastis: depresijos, susierzinimo, nervingumo, nuotaikų svyravimo ir pan.

Kad galėtumėt stresą pašalinti, pirmiausia reikia žinoti, kaip jį atpažinti. Streso simptomai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Vieniems žmonėms pirmiausiai išryškėja fiziniai streso simptomai, kitus stresas labiau įtakoja per elgesį ir mąstymą.

Kaip kovoti su stresu? Radau sraipsnį, kuriame galite rasti 4 skirtingas strategijas, kaip tą padaryti. O aš iš šių visų strategijų išrinkau įdomiausius elementus:

  • Neprisiimkite per daug įsipareigojimų – nuo šito gali išgelbėti paprastas, vos iš dviejų raidžių susidedantis žodelis “ne”. Patarimus, kaip mandagiai duoti neigiamą atsakymą, esu skelbęs ankstesniame įraše.
  • Venkite žmonių,kurie jus erzina – jeigu yra žmonių, kurie nuolatos įveda jus į negatyvią emocinę būseną, reikia kaip įmanoma labiau riboti su jais praleidžiamą laiką, arba išvis tokius santykius nutraukti.
  • Nelaikykite visko savyje – jei jums kas nors rūpi arba turite sunkumų, išreikškite savo jausmus bei mintis. Padiskutuokite rūpimais klausimais su žmogum, kuriuo pasitikite. Kitaip nepasitenkinimas, pyktis ir pagieža tik didės.
  • Išmokite valdyti savo laiką – kai turi daugiau darbų, nei laiko jiems atlikti, stresas neišvengiamas. Tokiu atveju labai sunku išlikti ramiam ir susikaupusiam. Elementarūs planavimo įgūdžiai gali stipriai pagerinti situaciją.
  • Nesinervuokite dėl to, ko negalite kontroliuoti – vien pasinaudojus šiuo patarimu, išnyktų daugiau negu pusė visų streso priežasčių. Kiek kartų esate susierzinę dėl eismo kamščių, blogo oro ar kitų nepalankių aplinkybių?
  • Išmokite atleisti – reikia susitaikyti su mintim, kad pasaulis nėra tobulas ir žmonės klysta. Atsikratykite pykčio bei pagiežos, išvaduokite save nuo negatyvios energijos ir ženkite pirmyn.
  • Matykite visumą – pažvelkite į stresinę situaciją iš ilgalaikės perspektyvos. Kaip visai tai atrodys po mėnesio, po metų? Ar tikrai verta dėl to nusiminti?
  • Kiekvienoje situacijoje ieškokite pozityvių dalykų – dėmesio kontrolė labai svarbi. Vietoj to, kad keiktumėtės įstrigę automobilių spūstyje, pasiklausykite savo mėgiamos radijo stoties. Lazda visuomet turi du galus, bet visi kažkodėl žiūri tik į blogąjį (dažniausiai).

Paieška

RSS prenumerata

Lyga.lt BLOGo RSS prenumerata

Prenumerata el. paštu

Įvesk savo el. pašto adresą:

Kontaktai

El. paštas
p.blazaitis@lyga.lt
Skype klondaikas
Facebook profilis Paulius Blažaitis's Facebook profile

Reklama