Lyga.lt BLOGas

Gyvenimas yra nesibaigiantis pasirinkimų maratonas. Vieni iš jų – visiškai smulkūs ir nereikšmingi, tuo tarpu kiti gali pakeisti žmogaus likimą. Pirmuosius palikime nuošalyje, tačiau apie antruosius verta rimtai pagalvoti.

Apsvarstykime porą nepaprastai reikšmingų alternatyvų. Jos nuolatos grumiasi mūsų mintyse, pasąmonėje bei jausmuose. Tai absoliučiai priešingi pasirinkimai: vienas veda į tuštybę, kitas – į prasmingą ir pilnavertišką gyvenseną. Galime juos įsivaizduoti tarsi du boksininkus, kovojančius ringe.

Viename ringo kampe tūno pagundos gyventi lengvai ir nerūpestingai. Rinktis paprastesnius, mažiau pastangų reikalaujančius ėjimus. Ateities gerovę aukoti trumpalaikių dabarties malonumų sąskaita. Daugiau reikalauti ir mažiau duoti, daugiau imti ir mažiau dalintis. Įnirtingai mokyti kitus, tačiau netobulėti pačiam. Ieškoti lengvų pasipelnymo šaltinių, nieko nesukuriant savo jėgomis.

Kitoje ringo pusėje slypi raginimas išspausti iš gyvenimo viską, kas įmanoma. Lavintis, bandyti, siekti, kurti, padėti ir dalintis pilnu pajėgumu. Atskleisti visas savo gerąsias savybes ir kovoti su silpnybėmis. Sumokėti sąžiningą kainą už visus norimus gauti atlygius. Išnaudoti savo laiką tikslingai veiklai, o ne beprasmiams užsiėmimams.

Šie pasirinkimai yra šekspyriškos dilemos “būti ar nebūti” tęsinys. Bandyti ar nebandyti? Rizikuoti ar nerizikuoti? Stengtis ar pasiduoti? Pilnas savo vidinių ir išorinių gebėjimų realizavimas tikriausiai yra pati aukščiausia žmogaus pasiekimų viršūnė.

Reziumuojant viską J. Rohn žodžiais, gyvenimas iš žmogaus reikalauja vienintelio dalyko: daryti apčiuopiamą pažangą per pagrįstą laiko tarpą.

2009-06-03 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: alternatyvos, dilemos, gyvenimo prasmė, pasirinkimai, šekspyras, sprendimai, tuštybė | Temos: Saviugda

Gyvenime nuolat turime priimti sprendimus. Kartais jie būna mažiau reikšmingi, o kartais jei įtakoja mūsų gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbu teisingai nuspręsti. Tačiau tai padaryti nėra paprasta. Neseniai atlikta psichologinė studija atskleidė, jog dažnai klystame rinkdamiesi iš alternatyvų. Tarkim reikia pasirinkti kokį namą pirkti ar kokį darbą dirbti. Rinkdamiesi priimtiniausią variantą, psichologiškai balansuojame alternatyvomis. Pavyzdžiui, pigesni namai dažniausiai yra blogesniuose rajonuose, gerai apmokamas darbas dažnai reiškia didesnę atsakomybę ir stresą. Deja, lemiamu momentu, remiamės tais privalumais, kurie nebūtinai suteiks mums laimės.

Tarkim tau reikia pasirinkti vieną iš darbų. Pirmasis yra įdomus, tačiau mažiau apmokamas nei antrasis, kuris yra nuobodus, kitos sąlygos vienodos. Kurį darbą pasirinktum?
Kitas pavyzdys: įsivaizduok, jog turi nuspręsti kurį namą pirkti. Vienas yra mažesnis ir arti tavo darbo, antras yra didesnis, tačiau, tau reiks pusvalandį praleisti kelyje kiekvieną rytą, kitos sąlygos vienodos. Kurį namą pasirinktum?

Kai rinksimės tarp darbų, greičiausiai įvertinsime praradimus ir naudą. Viena vertus, paskaičiuosime, kiek papildomų pinigų atneštų geriau apmokamas darbas. Kita vertus, palyginsime įdomaus ir nuobodaus darbo privalumus. Čia susiduriame su problema. Kaip palyginti įdomų darbą su nuobodžiu? Pasak psichologijos profesorių Christopher K. Hsee ir Jiao Zhang, būtent tokioje situacijoje mes paslystame. Mums daug lengviau palyginti kiekybinius rodiklius, tokius kaip pinigai, todėl pervertiname jų įtaką mūsų laimei. Priešingai, kokybiniai skirtumai tarp įdomaus ir nuobodaus darbo yra daug sunkiau įvertinami, todėl daug mažiau reikšmės jiems skiriame. Šis skirtingas kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimas sumenkina mūsų prognozavimo galias:

• Ateities numanymas: kai spėjame savo savijautą ateityje, dažniausiai manome, jog būsime laimingesni, jei turėsime daugiau kažko. Pavyzdžiui, didesnis atlyginimas mus padarys viena šeštąja dalimi laimingesniais, negu mažesnis atlyginimas, arba erdvesnis namas atneš mums vieną trečiąją daugiau džiaugsmo nei mažesnis.
• Faktinė patirtis: Iš tikrųjų patiriama tai, ko paprastai esame nelinkę tiesiogiai palyginti, dažniausiai nesijaučiame šeštadaliu geriau, uždirbę daugiau pinigų ar trečdaliu laimingesni turėdami daugiau erdvės.

Taigi, lygindami kiekybinius rodiklius, manome, jog patirsime daugiau džiaugsmo, nei iš tikrųjų patiriame. Tai Hsee ir Zhang vadina požymio polinkiu: jis lemia tai, jog klaidingai nuspėjame pasirinkimo naudingumą. Renkantis tarp kokybinių rodiklių, tokių kaip įdomaus ir nuobodaus darbo ar namo, esančio arčiau ir toliau darbo, akivaizdu, jog daug geriau pasirinkti įdomesnį užsiėmimą ir arčiau darbo stovinčią gyvenamąją vietą. Tačiau tol, kol nepatyrėme šių privalumų realiai, negalime jų tiksliai įvertinti, todėl tiesiog sumenkiname šiuos privalumus.  Psichologai Hsee ir Zhang patvirtino šiuos teiginius eksperimentais ir įrodė žmonių nesugebėjimą įvertinti kokybinių rodiklių ir puikų kiekybinių rodiklių lyginimą.

Norint išvengti požymio polinkio reikia vengti tiesioginio rodiklių palyginimo, mūsų atveju darbų ar namų. Reikia apsvarstyti kiekvieną variantą individualiai. Mėgink nustatyti kiekvienos alternatyvos privalumus ir trūkumus, ir tik tada lygink savo vertinimus. Tai leidžia lengviau nuspėti tikrus tavo jausmus ateityje.

Tačiau reikia paisyti svarbaus šios technikos įspėjimo. Kai kuriais atvejais, pasirinkimo teikiamas malonumo lygis ateityje yra glaudžiai susijęs su kitų alternatyvų palyginimu. Kitaip tariant, kartais tiesioginiai palyginimai gali tiksliai numatyti mūsų savijautą. Tarkim, jei renkiesi kokius batus dėvėsi vestuvių iškilmėse, svarbu atsižvelgti į tai, ką mūvės kiti svečiai, tuo tarpu, renkantis sportinius batelius, svarbiausia jaustis patogiai.

Nors ir yra keletas išimčių, tačiau polinkio požymis dažnai sukelia sunkumų spėjant savo jausmus ateityje. Įvairiose situacijose, pervertiname kiekybinius rodiklius ir nuvertiname kokybinius. Dėl to rizikuojame priimti sprendimus, kurie neatneš didžiausio džiaugsmo. Patartina susikoncentruoti ties kiekvienos alternatyvos pliusais ir minusais, o ne lyginti pasirinkimus.

2008-11-27 | Parašė: Ringailė | Palik komentarą
Žymės: pasirinkimas, sprendimai | Temos: Patarimai

Šis klausimas pastaruoju metu kamuoja JAV avialinijų kompanijas, kurioms klientų pretenzijos tapo rimta problema. Kylančios bilietų kainos, mažėjantis skrydžių skaičius, ilgos eilės oro uostuose bei nauji papildomi mokesčiai tikrai nesukelia teigiamų emocijų keliaujantiems oro transportu. Todėl didžiausio Niujorko Kenedžio oro uosto darbuotojai yra mokomi išlikti maloniais bei paslaugiais. Ypač tuomet, kai prieš save išvysta rūškaną ir susiraukusią nepatenkinto kliento miną. Avialinijų personalo mokymuose naudojamas T. Merfio iš Fordhemo universiteto sukurtas 3 žingsnių metodas:

1. Niekada nekelkite tono. Užtenko ir to, kad rėkia įtūžęs klientas. Įmonės darbuotojui to visiškai nereikia daryti, jis kaip tik turi elgtis priešingai: demonstruoti absoliučią ramybę ir nekalbėti pakeltu balsu. Matydamas, jog įmonės atstovas su juo nesiginčija, jo išklauso ir yra visiškai ramus, klientas pamažėle nurims. Tuomet bus galima pereiti prie normalaus, konstruktyvaus pokalbio.
2. Suteikite informaciją. Anot T. Merfio, negalima susierzinusių žmonių palikti nežinioje. Tai tik dar labiau juos supykdys. Šiuo atveju reikia suteikti kuo daugiau išsamios, konkrečios bei aiškios informacijos – kas, kaip, kur ir kodėl vyksta. Neužtenka pranešti, kad skrydis atidėtas. Dar reikia paaiškinti, dėl kokių priežasčių taip nutiko.
3. Pasiūlykite išeitį. Labai svarbu nesustoti ties antruoju žingsniu ir išsamiai paaiškinus susidariusią situaciją, rasti kliento poreikius patenkinantį sprendimą. Besikalbant su klientu ir kartu svarstant galimas alternatyvas, sprendimą rasti galima beveik visuomet. Priešingu atveju klientas kreipsis ten, kur jo problemą gali išspręsti ir labai tikėtina, kad atgal nebegrįš.

Kuo mažiau nepatenkintų klientų turi kompanija, tuo didesnį pranašumą įgauna prieš savo konkurentus.

2008-06-18 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: klientų nepasitenkinimas, problemos, sprendimai | Temos: Patarimai

J. Surowiecki knygos “Wisdom of Crowds” pagrindinė mintis rutuliojasi apie labai įdomią idėją – kad didelės grupės žmonių dažniausiai sugeba priimti geresnius sprendimus, nei maža ekspertų grupelė. Šios knygos autorius teigia, jog “susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, minia yra išmintingesnė, nei pavieniai protingiausi visuomenės atstovai“. Jo nuomone, norint pilnai išnaudoti kolektyvinį protą, būtinos šios 4 sąlygos:

• Nuomonių įvairovė.
• Grupės narių nepriklausomybė vienas nuo kito.
• Decentralizacija.
• Geras metodas įvairioms nuomonėms apjungti.

Jeigu visos šios sąlygos yra išpildomos, tuomet daugumos išmintis atneša geresnius rezultatus, negu keleto profesionalių ekspertų nuomonė. Teorija yra teorija, bet kaip yra iš tikrųjų? Greitai atsirado norinčių tą patikrinti.

“Ar 1000 žmonių gali nugalėti šachmatų didmeistrį”? klausia internetinė svetainė CrowdChess. Šiame šachmatų turnyre paprasti žmonės žaidžia prieš vieną iš geriausių Anglijos didmeistrių. Turnyre žaidžiama iki trijų pergalių, kiekvienam ėjimui apgalvoti duodama 12 valandų. Liaudies fronte viskas daroma taip: iš pradžių siūlomi galimi ėjimų variantai, o paskui už juos balsuojama. Daromas tas ėjimas, kuris surenka daugiausiai balsų. Kitai barikadų pusei atstovaujantis profesionalus šachmatininkas sprendimui priimti taip pat turi 12 valandų. Kolkas, bent jau taškais, daugumos atstovai gauna į kaulus. Prisijungti prie daugumos ir jai pagelbėti gali bet kuris šachmatų entuziaztas.

Labai smalsu, koks bus galutinis rezultatas. Man tai priminė vieną labai seną posakį: “Kai reikia statyti laivą, žmonės kviečia meistrus. O kai reikia valdyti valstybę, jie kažkodėl balsuoja”. Įdomu, ar ne?

2008-05-14 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: dauguma, ekspertai, išmintis, sprendimai, žinios | Temos: Produktyvumas

Brainstorming`as yra vienas populiariausių bei plačiausiai naudojamų būdų naujoms idėjoms generuoti. Tačiau yra manančių, kad ir šis metodas turi savo trūkumų. Todėl buvo sugalvotas kitas inovatyvių sprendimų išgavimo būdas, vadinamas NGT (Nominal Group Technique). Toks pavadinimas buvo duotas dėl to, kad kiekvienas grupėje esantis žmogus idėjų generavimo sesijos metu dirba individualiai. Teigiama, kad ši technika efektyviausia tuomet, kai stipriai spaudžia laikas ir norima geriau valdyti patį minčių lietaus procesą.

Iš esmės, NGT metodas labai panašus į brainstorming`ą. Tai aiškiai sustruktūruota sistema, skirta idėjoms, nuomonėms ir mintims iš nedidelės (10 – 15) grupės žmonių išgauti. Pagrindiniai NGT privalumai – sprendimus galima rasti per trumpą laiko tarpą, visas dėmesys sutelkiamas į problemas, o ne į žmones, toleruojamos prieštaraujančios viena kitai idėjos, veiksmingas bendravimas.

NGT metodo etapai

1. Pristatoma problema, klausimas, uždavinys.
2. Visi grupės dalyviai dėsto savo mintis raštu, be jokių diskusijų. Šturmavimas trunka nuo 5 iki 10 minučių.
3. Visos pasiūlytos idėjos surenkamos ir užrašomos aiškiai matomoje vietoje, pvz. ant didelio popieriaus lapo arba ant lentos.
4. Idėjų išgryninimas ir atranka – pasikartojančios mintys išbraukiamos, panašios sugrupuojamos. Kiekviena idėja trumpai aptariama, nustatomi jos pliusai ir minusai. Nesiveliama į jokius ginčus.
5. Kiekvienas grupės narys raštu išrikiuoja idėjas nuo geriausios iki prasčiausios. Jokios diskusijos šiame etape nebevyksta.
6. Atrenkamos daugiausiai balsų surinkusios idėjos.
7. Kuriamas veiksmų planas.

Šis būdas naudojamas, kai:

• Sprendimą reikia priimti greitai ir tarp komandos narių nėra aiškaus sutarimo.
• Į dalyvavimą norima įtraukti visus komandos narius, o ne palikti viską kelių vadovų valioje.
• Siekiama panaudoti tų žmonių sugebėjimus, kurie darbuotojų susirinkimuose paprastai būna nustelbti ir negauna progos išreikšti savo nuomonę.
• Vadovas nori gauti objektyvią, išgrynintą komandos nuomonę. 

2008-05-05 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: brainstormingas, Idėjos, Mintys, sprendimai | Temos: Patarimai

Vienas iš didžiausių tradicinės švietimo sistemos trūkumų yra tas, kad ji mus moko, jog į daugumą klausimų yra tik vienas teisingas atsakymas. Egzaminų metu, studentas verčiamas iš pateiktų atsakymų variantų išsirinkti teisingą. Baigę mokslus, žmonės ir toliau gyvenime vadovaujasi šiuo siauru, vienintelio teisingo atsakymo požiūriu. Deja, realiame pasaulyje viskas yra kiek kitaip. Beveik kiekvienai problemai galima rasti keletą skirtingų sprendimų. Tad seną mokyklos bei universiteto laikų požiūrį reikia pakeisti nauju, kuris siūlo nuolatos ieškoti vis geresnių ir geresnių atsakymų.

Būti kūrybingu, reiškia sugeneruoti kaip įmanoma daugiau, įvairesnių idėjų ir tik tuomet pradėti jas testuoti. Kodėl reikia daugiau idėjų? Todėl, kad pradėjus jas generuoti, į galvą pirmiausia šauna akivaizdūs ir paprasti sprendimai. Racionalumas ir logika netrunka išsekti, o tuomet ateina nestandartinių, keistų, beprotiškų minčių eilė. Būtent iš jų dažniausiai ir gimsta inovatyvūs, netikėti bei radikalūs sprendimai. Kadangi daug rašau apie verslą, tai pažiūrėkime, kodėl kūrybingumas svarbus šitoj srity.

Pagrindinis žingsnis inovatyvios organizacijos link – pagausinti jos sugeneruojamų idėjų derlių. Anot vadybos guru Gary Hammelio, kompanijoje sukuriamų naujų idėjų skaičius yra vienas iš pagrindinių požymių, parodančių jos brandumo laipsnį. Automobilių korporacijos “Toyota” darbuotojai kasmet sugalvoja apie 2 milijonus naujų sprendimų, pasiūlymų, minčių ir idėjų. Dar labiau stebėtina yra tai, kad apie 90% šių idėjų yra įgyvendinama. Po legendinio išradėjo T. Edisono mirties buvo rasta 3500 (!) pilnų užrašų su jo idėjomis. Genialusis dailininkas Pablas Pikasas yra nutapęs apie 20000 paveikslų. Bachas sukurdavo bent po vieną naują muzikinį kūrinį per savaitę. Taigi kiekybė veikia.

Dažnai tik kuriant kaip įmanoma daugiau, galima sukurti kažką didingo.

2008-04-09 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: Idėjos, kūrybingumas, problemos, sprendimai | Temos: Saviugda

Koncentruota ir glausta žmonių elgsenos psichologijos santrauka. Kodėl darome, tai, ką darome ir kas formuoja mūsų elgesį? Pažiūrėkite ir sužinosite.

2008-04-02 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: elgesys, emocijos, gyvenimas, poreikiai, sprendimai | Temos: Saviugda

Žmonės mėgsta patarinėti. Patarti visada lengviau, nei pačiam kažką padaryti. Bet kokiu atveju, patarimų vertė nuo to nė kiek nesumenkėja. Štai liaudies balso patarimai kūrybingumui didinti (atrinkti tie, kurie pasirodė patys įdomiausi):

1. Kuo dažniau būkite tarp kūrybingų žmonių. Poetai, menininkai, muzikantai, aktoriai – kūrybingo plauko žmonės. Vien buvimas tarp jų gali pažadindi puikias idėjas iš gilaus miego.
2. Domėkitės kontrastingais dalykais. Jeigu esate rokeris, karts nuo karto pasiklausykit elektroninės muzikos. Jei rašote detektyvinius romanus, paskaitykite fantastinės literatūros.
3. Užsiimkite nauja veikla. Darykite ką nors netikėto, spontaniško, ko niekada anksčiau nedarydavote. Pradėkite žaisti šachmatais. Dainuokite maudydamasis duše. Staiga meskite visus darbus ir išeikite pasivaikščioti.
4. Plėskite ir gilinkite savo žinias. Išradimų, inovacijų pagrindas – įvairios naujos bei netikėtos jau egzistuojančių idėjų kombinacijos. Kuo daugiau žinosite, tuo daugiau galėsite sukurti.
5. Plėskite savo pažinčių ratą. Kuo daugiau ir įvairesnių žmonių pažinosite, tuo geriau. Kartais viskas, ko reikia – vienas naujas pokalbis, viena netikėta mintis.
6. Kūrybingumas turi raumenis. Kaip ir jūsų fizinis kūnas, kurį reikia nuolatos mankštinti, jeigu norite palaikyti gerą formą.
7. Nešiokitės fotoaparatą. Ieškokite įdomių vaizdų bei reginių savo kasdienėje aplinkoje. Tai skatina kūrybingas idėjas.
8. Sudarykite sąrašą idėjų ir ieškokite tarp jų sąryšio. Paimkite atsitiktines mintis ir pabandykite jas sujungti. Čia kaip dėliojant dėlionę – reikia surasti tinkamą detalę.
9. Nenuvertinkite idėjų per anksti. Pasakyti, jog tai šlamštas, suspėsite visada. Pirmiausia viską perkelkite iš galvos ant popieriaus lapo, tik tada pradėkite vertinti.
10. Nebūkite darboholikas. Darykite pertraukas, leiskite savo protui atvėsti. Jį, kaip ir mašinos variklį, reikia nuolatos aušinti, kad neperkaistų.

2008-03-22 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: Idėjos, Mintys, sprendimai | Temos: Patarimai

Kūrybinga mąstysena yra progreso ir pažangos variklis. Norint viską daryti greičiau, pigiau, paprasčiau, lengviau ir kitaip nei kiti, reikia kūrybingo mąstymo įgūdžių. Kai kuriose profesijose ši savybė yra tiesiog būtina, norint siekti karjeros aukštumų.

Pavyzdžiui, viena iš pagrindinių vadovo funkcijų yra įvairių problemų sprendimas. Aukščiausio rango vadovai praleidžia iki pusės viso savo darbo laiko, spręsdami visokiausias problemas. Tad jeigu norite siekti vadybininko ar vadovo karjeros, sugebėjimas išradingai ir efektyviai spręsti iškilusius sunkumus bus vienas iš pagrindinių profesinių sėkmės faktorių. Vargu, ar kam nors reikalingas vadybininkas/vadovas, nesugebantis kompetentingai susidoroti su problemomis bei priiminėti efektyvius sprendimus.

Nėra tokios problemos, klausimo, kurio nebūtų galima išspręsti. Nėra sunkumų, kurių nebūtų galima įveikti. Tiesiog reikia išmokti išlaisvinti ir panaudoti kūrybines savo smegenų galias, kurios lyg sukoncentruotas lazerio spindulys, gali prasiskverbti pro visas gyvenimo kelyje atsirandančias kliūtis.

Kūrybingumo vaisiai gali būti nepaprastai saldūs. Kiekvienas nori uždirbti daugiau, būti paaukštintas greičiau, mėgautis prestižu bei pripažinimu. Norint mėgautis šiais malonumais, reikalingas progresas. O progresui, kaip jau minėjau įrašo pradžioje, reikalingas kūrybinis impulsas. Tai prigimtinė savybė, kurią turi kiekvienas žmogus. Ją galima išlavinti, ištobulinti ir išvystyti. Repetition is the mother of all skills.

Berašydamas prisiminiau, kaip kartą viešbutyje vyną atidarinėjau. Merginos nusipirko vyno, bet paaiškėjo, kad niekas neturi kamščiatraukio. Kadangi buvau vienintelis vaikinas kompanijoje, garbė problemą spręsti teko man. Ir ką gi, padariau nuostabų atradimą – kad kamščiatraukį puikiausiai gali atstoti drabužių pakaba. Po teisybei, pakaba truputį sulinko, bet užtat susilaukiau gausių ovacijų už vyno atidarymą. Be creative.

2008-03-20 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: karjera, mąstysena, problemos, sprendimai, vadovavimas | Temos: Saviugda