Lyga.lt BLOGas

Mokslininkai nuolat knaisiojasi po žmogaus smegenų kerteles, siekdami atskleisti kuo daugiau šio stebuklingojo organo paslapčių. Kadangi smegenys yra centrinis mūsų valdymo pultas, jame slypi daugybė įdomių atsakymų. Viena svarbiausių smegenų funkcijų yra sprendimų priėmimas. Tyrinėdami smegenyse vykstančius sprendimų priėmimo procesus, mokslininkai užsimojo išsiaiškinti, kaip žmogaus smegenys sprendžia meilės klausimus.

Racionalioji smegenų dalis gali apdoroti labai ribotą informacijos kiekį, todėl svarbių bei ilgalaikių apsisprendimų pasirinkime ji menkai dalyvauja. Nuspręsti, kada ir su kuo susituokti, išsiskirti, ar kokį gyvenimo partnerį išsirinkti racionaliems smegenų centrams yra tas pats, kaip senam kompiuteriui dirbti su Vista operacine sistema. Santykiai su priešinga lytimi sukelia tiek klausimų ir galvosūkių, kad į pagalbą reikia šauktis emocines smegenų pusrutulio dalis. Analizės, samprotavimai bei logika čia mažai padeda.

Kai kas nors patraukia mūsų dėmesį – žmogus, vaizdinys, garsas, kvapas ar skonis – sudirba emocionalioji smegenų pusė. Ji nuolat gaudo pasąmoningus emocinius signalus, kurių dėka mes jaučiame įvairius jausmus. “Netekti žado” pamačius gražią moterį moksliškai reiškia, jog jausminė smegenų dalis pagavo krūvą emocinių signalų.

Tačiau mokslininkai teigia, kad gebėjimas apdoroti milžiniškus informacijos kiekius dar nereiškia, jog meilės labirintuose galima visiškai pasikliauti emocine smegenų puse. Jausmai be logikos yra visų klaidingų pasirinkimų bei kvailų poelgių pagrindas. Romantinių santykių tarp 2 žmonių metu, smegenys išskiria įvairias chemines medžiagas. Tačiau meilės reikalų sprendimams didžiausią įtaką daro 2 iš jų – dopaminas ir oksitocinas.

Dopaminas sustiprina bei išryškina mūsų išorinės aplinkos pojūčius. Tarp įsimylėjėlių jis sukelia aistros pojūtį. Būtent aistros ir susižavėjimo apakinti, žmonės dažnai klysta pasirinkdami ilgalaikį gyvenimo partnerį. Per didelės dopamino dozės uždeda “rožinius akinius” ir žmogaus įsivaizdavimai apie antrą pusę nebeatitinka tikrovės.

Kitas cheminis junginys, kurį gamina smegenys – oksitocinas – į širdies reikalus įneša kur kas daugiau patikimumo. Tai yra pasitikėjimo, prieraišumo ir atsidavimo eleksyras. Po gimdymo moterys gauna didžiulį oksitocino antplūdį.

Žmogaus smegenys gali sukurti jausmus ir įspūdžius paremtus praeitimi, pašaliniais įvykiais ir kitais faktoriais, kurie visiškai neatspindės esamos situacijos. Todėl renkantis gyvenimo draugą/-ę ar darant kitą svarbų gyvenimo žingsnį, visada reikia labai dėmesingai įsiklausyti į savo mintis bei jausmus.

Tai, kas iš pradžių atrodė meilė, gali pasirodyti esąs tik laikinas žavesys arba stipri malonumo injekcija.

2009-04-09 | Parašė: Paulius | Komentarų (1)
Žymės: jausmai, meilės reikalai, partnerio pasirinkimas, santuoka, smegenų veikla | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Mokslo laimėjimai nuolatos atskleidžia nepaprastai įdomių dalykų. Paskutiniai žmogaus smegenų veiklos tyrinėjimai, pasitelkus pačias pažangiausias technologijas, atskleidė keletą naujų faktų apie kūrybingumą, išradingumą bei naujų idėjų generavimą. Šis gebėjimas suteikia milžinišką pranašumą ir padeda pasiekti tai, kas kitiems atrodo neįmanoma. Kūrybingos mintys verčia pasaulį suktis, žmones veikti, aplinką keistis ir gyvenimo kokybę kilti. Visi išradėjai, moklininkai, menininkai, verslininkai yra tie keistuoliai, kurie nenori gyventi pagal nusistovėjusias visuomenines normas ir eina “prieš srovę”: elgiasi kitaip, mąsto kitaip, gyvena kitaip, dirba kitaip. Jie turi unikalią dovaną matyti realybę ne tokią, kokia ji yra, bet ir kokia gali būti. Tačiau ir eiliniai žmonės, ir patys didžiausi genijai naudoja tą patį instrumentą: smegenis.

Fantazija, vaizduotė ir kūryba prasideda nuo suvokimo. Nervų sistemos specialistai nustatė, jog tai, ką žmogus suvokia, nėra vien tik jo pojūčių priimtų aplinkos signalų perdavimo į smegenis rezultatas. Tai pačių smegenų kūrinys. Suvokimas ir vaizduotė yra glaudžiai susiję, kadangi už abi šias funkcijas yra atsakingos tos pačios smegenų sritys. Mokslininkų teigimu, įsivaizdavimas yra visiškai atvirkščias procesas suvokimui. Kažkas panašaus, lyg filmą žiūrėtum iš kitos pusės – nuo pabaigos iki pradžios. Talentas visur įžvelgti tai, ko nepastebi kiti, labai priklauso nuo to, kaip žmogaus smegenys interpretuoja iš akių gautą vaizdinę informaciją. Vaizdai, patenkantys į mūsų akių tinklainę dar nėra tai, ką mes iš tikrųjų matome. Vizualiniam suvokimui didžiausią įtaką turi žmogaus tikėjimas, viltys bei lūkesčiai – pagal tai smegenys interpretuoja vaizdinius signalus, kurie iš tikrųjų yra dviprasmiški ir neaiškūs. O šių interpretacijų pobūdis yra tiesioginis žmogaus praeities išgyvenimų rezultatas. Tokių išgyvenimų visuma modifikuoja ryšius tarp neuronų, kuriais smegenyse yra perduodama informacija, o nuo jų bei informacijos cirkuliacijos greičio priklauso kūrybingas mąstymas.

Žmogaus smegenys yra tingus mėsos gabalas, nenorintis švaistyti savo energijos. Todėl daugumos žmonių vaizduotė yra labai siaura bei menkai išlavinta. Jie viską supranta ir suvokia “by default” – jų smegenys išorinio pasaulio signalus interpretuoja įprastiniu būdu. Tad norint išmokti mąstyti kūrybingai, reikia smegenyse sukurti naujas informacijos perdavimo magistrales ir ištrūkti iš įprastinio, ankstesne patirtimi paremto informacijos kategorizavimo rato. Ar tą galima padaryti? Laimei, taip. Ryšius tarp neuronų, kurie valdo mūsų suvokimą bei vaizduotę, galima “perprogramuoti”, sąmoningai darant ką nors neįprasto – rutina žudo visas žmogaus kūrybines galias.

Reikia išmokti stebinti savo smegenis: pakeisti įprastinį kelionės į darbą maršrutą; pradėti domėtis tokiomis temomis, kurios anksčiau net į galvą nešaudavo; mokytis naujos užsienio kalbos; pakeisti skaitomos literatūros žanrą ir pan. Naujos įžvalgos kyla iš bet kokių aplinkybių, kurių sekančio epizodo smegenys negali iš anksto nuspėti bei įvertinti. Kuo radikalesni kasdienio gyvenimo pokyčiai, tuo labiau keičiasi ryšių tarp neuronų struktūra, o su ja ir visa žmogaus suvokiama realybė. Ji leidžia priiminėti sprendimus bei vertinti situacijas iš tokių taškų, kurie anksčiau būdavo užblokuoti. Tai paaiškina, kodėl išskirtinių laimėjimų pasiekusių pasaulinio garso asmenybių biografijose dažnai galima aptikti faktų, stipriai supurčiusių jų gyvenimus. Ir tikrai ne iš teigiamos pusės.

Absoliuti dauguma milijonierių vienu ar kitu gyvenimo periodu yra kentę baisų skurdą, anskti netekę tėvų, pastogės ir kentėję kitokį nepriteklių. Legendinis roko muzikantas Ericas Claptonas hitu tapusią baladę “Tears in Heaven” sukūrė savo ketverių metų sūnui, kuris užsimušė iškritęs pro langą. Tai vienas sėkmingiausių šio muzikanto kūrinių, įvertintas net trimis prestižiniais “Grammy” apdovanojimais. Kitos muzikos pasaulio legendos – sero Eltono Johno dainos “Candle in the Wind” perdirbinys, įkvėptas tragiškos jo draugės princesės Dianos žūties, tapo geriausiai parduodamu singlu muzikos istorijoje. Garsus amerikiečių stiklo menininkas D. Chihuly savo, kaip skulptoriaus, genialumą atskleidė tik tada, kai avarijoje neteko vienos akies. Tuomet jis tikrąja to žodžio prasme pažvelgė į pasaulį kitomis akimis.

2008-09-25 | Parašė: Paulius | Komentarų (1)
Žymės: informacija, kūrybingumas, smegenų veikla, suvokimas, vaizduotė | Temos: Saviugda

Žmogus turi begalę unikalių savybių, kuriomis galima stebėtis ir stebėtis. Tačiau daugiausia paslapčių bei įdomybių turbūt slypi smegenyse ir nervų sistemoje. Mokslininkai nustatė, kad Einšteinas išnaudojo tik 10 – 12% savo smegenų potencialo. Turint omeny jo indėlį į mokslo pasaulį, sunku net įsivaizduoti, ką galima pasiekti, panaudojus bent trečdalį smegenyse slypinčių galimybių. Tas pats, lyg už kelis šimtus tūkstančių dolerių nusipirkti sportinį “Ferrari” automobilį, turintį 600 arklio galių ir važinėti juo tik 60km/h greičiu.

Viena iš pagrindinių žmogaus smegenų funkcijų – kaupti, analizuoti bei saugoti visą informaciją, kurią žmogus gauna iš aplinkos savo pojūčių pagalba. Visi svarbiausi gyvenimo momentai, nuotykiai, patyrimai, išgyvenimai yra išsaugomi atmintyje. Ten kaupiamas mūsų gyvenimo istorinis archyvas. Kadangi šiandieninis gyvenimo būdas neapsiriboja vien medžiokle, kariavimu, miegu ir valgymu, viską įsiminti bei laikyti savo galvose yra neįmanoma. Todėl dabar žmogus turi begalę priemonių, padedančių valdyti informacijos srautus. Tačiau nuvertinti savo atminties galimybių tikrai nevertėtų.

Atmintį nepaprastai vertino senovės graikai. Atminties deivę Mnemosinę graikai laikė gražiausia iš visų deivių, o vyriausias Olimpo dievas Dzeusas jos lovoje praleisdavo daugiausiai laiko. Buvo tikima, jog energijos (Dzeuso) įsiliejimas į atmintį (Mnemosinę) pagimdo kūrybiškumą ir žinias. Iš čia ir kilo sąvoka mnemonika, reiškianti įsiminimo būdus arba principus.

Visame pasaulyje pripažintas smegenų ir atminties veiklos bei greitojo mokymosi specialistas T. Buzanas  šiuos, prieš tūkstančius metų graikų suformuluotus atminties principus, laiko kertiniais geros atminties šaltiniais:

1. Pojūčių derinimas (sinestezija) – didžioji dalis fenomenalia atmintimi pasižyminčių žmonių yra stipriai išlavinę visų savo pojūčių jautrumą. Jų pojūčiai suderinti taip, kad sustiprintų informacijos atkūrimą atmintyje.
2. Judėjimas – suteikia smegenims papildomų galimybių įsivaizduojamiems dalykams įsiminti. Kuo vaizdinyje bus daugiau ritmo, judesio bei pokyčių, tuo tvirčiau jis užsifiksuos atmintyje.
3. Asociacijos – norimą įsiminti dalyką reikia asocijuoti (surišti) su nekintamu elementu, jau esančiu atmintyje.
4. Seksualumas – šioje srityje visi turi puikią atmintį, tereikia ja pasinaudoti.
5. Humoras – kuo absurdiškesni, juokingesni ir keistesni vaizdiniai, tuo jie lengviau įsimenami.
6. Aktyvi vaizduotė – tai atminties generatorius. Kuo ji aktyvesnė, tuo geresnė atmintis.
7. Skaičiai – suteikia tvarkos ir sekos principui konkretumo bei veiksmingumo.
8. Simboliai – įprastos ir įkyrėjusios sąvokos pakeitimas prasmingesniu įvaizdžiu arba tradicinių simbolių panaudojimas padidina tikimybę atsiminti.
9. Spalvos – jei įmanoma, reikia remtis visa vaivorykštės spalvų gama. “Nuspalvintos” mintys ilgam išlieka atmintyje.
10. Teigiami vaizdiniai – įsimenami labai lengvai, nes nemalonius vaizdus smegenys blokuoja ir neleidžia atminčiai jų atkurti.
11. Perdėjimas – vaizdinių dydžio, formos bei garso keitimas. Viskas, kas neįprasta, puikiai įsitvirtina galvoje.

2008-09-09 | Parašė: Paulius | Komentarų (6)
Žymės: atmintis, deivės, graikų mitologija, smegenų veikla | Temos: Saviugda