Lyga.lt BLOGas

Iš šono žiauriai įdomu stebėti tarpusavyje diskutuojančią žmonių grupę. Kai pats pokalbyje nedalyvauji (arba dalyvauji labai pasyviai), matai situaciją visiškai kitomis akimis.

Tai man primena klasikinį siužetą iš veiksmo filmo, kai vagis laužiasi į kokį nors banką, muziejų ar juvelyrinę parduotuvę. Tokiuose vietose visur būna lazeriniai davikliai, fiksuojantys kiekvieną krustelėjimą, o visa patalpa yra apraizgyta plika akimi nepastebimų lazerio spindulių. Tuomet šaunusis filmo herojus išsitraukia stebuklingą purškaliuką…purkšt, purkšt – ir visas modernus apsaugos sistemos lazerinis voratinklis kaip ant delno. Misija baigta.

Mes, homo sapiens, turime unikalią kalbos dovaną. Teoriškai, kiekvienas žemietis gali susišnekėti su bet kuriuo kitu pasaulio gyventoju – tereikia išmokti kalbą. Nors kai kurių kalbų mokymasis gali pareikalauti netrumpo laiko tarpo, tačiau ne techninė kalbos dalis yra sunkiausia. Sudėtingiausias uždavinys yra ne kalbėti, bet susikalbėti. Tai yra pakankamai atskiri pasauliai. Absoliuti dauguma žmonijos problemų tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su tarpusavio santykių nesupratimu.

Žmonės bendrauja tomis pačiomis sąvokomis, tačiau skirtingai jas suvokia. Sakydami tą patį žodį, jie omenyje gali turėti dešimtis skirtingų variantų. Tikroji žodžių prasmė lieka nematoma tarsi apsauginis lazerio spindulys. Jis išryškėja tik papildomai kausiant, derinat nuomones ir tikslinantis. Kitaip vėliau iškyla visokiausių neaiškumų, aliarmų, klausimų ir ginčų. Prasideda pykčiai, kaltinimai, atsiranda emocijos ir galiausiai niekas nebesusigaudo, kur slypi nesutarimų šaknis.

Viso šito komunikacinio jovalo galima išvengti laikantis kelių elementarių taisyklių:

1. Niekada nemanyk, kad tave suprato. Geriau paklausk. Visi žinot tą seną bajerį – žąsinas galvojo, kad maudosi kol vanduo neužvirė.
2. Savo ruožtu reikia pasitikrinti, ar patys teisingai supratot kito žmogaus mintis.
3. Kalbėk aiškiai ir paprastai. Nereikia jokių sudėtingų beletristikų.
4. Kalbėk argumentais, o ne emocijomis ar fantazijomis. Taip greičiausiai rasite sprendimą ar susitarimą.
5. Būk atviras, tiesus ir sąžiningas. Deklaruok savo motyvus ir išsakyk nuomonę. Kitaip jokie kompromisai neįmanomi.

Pastarosiomis dienomis su kolegomis aptarinėjome vieną darbinį klausimą. Bendrai išėjo 7 val. gyvo dialogo, kol galutinai sudėliojome visus taškus. Norint susišnekėti, reikia kantrybės.

2009-03-06 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: bendravimo nesusipratimai, dialogas, diskusija grupėse, pokalbis | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Yra du klausimų tipai, kurių norėtum išvengti: klausimai, į kuriuos sunku atsakyti ir jautrios temos, kuriomis nenori atvirauti. Visuomenės ryšių specialistas Jon Greer padeda išvengti nemalonių situacijų:

Atsakymas į nelengvus klausimus

Pasiruošimas lemia sėkmę:

• Sugalvok daug potencialių klausimų;
• Iš anksto paruošk atsakymus. Tikriausiai atrasi, jog yra daug klausimų, į kuriuos nenori, tačiau gali atsakyti, arba tau tiesiog reikia laiko apsvarstymui.

Nupreipk kalbos temą nuo nenorimų aptarinėti klausimų prie saugesnių, kuriais norėtum pasisakyti:

• Pirmiausia priimk klausimą ir atsakyk į jį taip, kaip gali, neignoruok jo;
• Tada, pereik prie temos, apie kurią nori šnekėti: „ Džiaugiuosi, jog paklausėte šio klausimo, nes manau, jog tai labai svarbu. Šiuo metu negaliu pasidalinti gausia informacija, tačiau ką galiu pasakyti …”;
• Jei vieną kartą atsakei į klausimą, neleisk sau vėl pakliūti į tą pačią situaciją, jei korespondentas pakartos klausimą.

Geriausi būdai, išskyrus „Be komentarų”, atsisakyti kalbėti prašoma tema:

• „Atleiskite, bet negaliu šnekėti šia tema”
• „Ačiū už klausimą, bet negaliu atsakyti į šį klausimą”
• „Atsiprašau, bet ši informacija yra konfidenciali”

Kaip elgtis sulaukus klausimų asmeninėmis temomis:

Pripažink asmeninę temą („ Suprantu jūsų rūpestį…”), tada pereik prie tau aktualių klausimų („…bet norėčiau aptarti…”)

Žinok savo kaip interviu davėjo teises:

• Jei nesupranti klausimo, prašyk korespondento pakartoti jį;
• Jei nežinai atsakymo- pripažink tai.

2008-12-05 | Parašė: Ringailė | Palik komentarą
Žymės: interviu, pokalbis | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Atidus, dėmesingas klausymasis yra gero komunikatoriaus bruožas bei vienas iš svarbiausių bendravimo įgūdžių. Kai pašnekovas baigia kalbėti, vietoj greito atsakymo patariama visuomet padaryti bent keleto sekundžių pauzę. Anot B. Tracy, daugelis garsių verslininkų, milijonierių yra puikiai įsisavinę šią smulkią, bet svarbią bendravimo subtilybę. Ji naudojama tiek kaip mandagumo bei pagarbos pašnekovui ženklas, tiek ir kaip puikus verslo įrankis.

Visi puikūs klausytojai yra pauzės meistrai. Jie nejaučia jokio diskomforto ir nejaukumo, kai pokalbio metu stoja tyla. Kuomet kitas asmuo baigia šnekėti, jie kelis kartus įkvepia, atsipalaiduoja ir nusišypso prieš atsakydami, nes puikiai suvokia, kad trumpas stabtelėjimas yra efektyvaus bendravimo proceso dalis.

Trumpa pertrauka prieš atsakant turi keletą specifinių privalumų. Pirma, tokiu būdu galima išvengti nemadagiai nutraukti pašnekovą, jeigu jis trumpam nutilo tik tam, kad surikuotų tolimesnes norimas perteikti mintis. Jei esate verslo situacijoje ir pristatinėjate klientui savo produktą, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – užmegzti pasitikėjimą. Dėmesingas kliento išklausymas šiam tikslui labai puikiai pasitarnauja. Jei neskubėsite įsiterpti, daugeliu atveju pamatysite, kad klientas kalbės toliau ir suteiks papildomos reikalingos informacijos.

Antrasis tylios pauzės privalumas yra tas, jog tylos pertraukėlė signalizuoja pašnekovui, kad jūs svarstote ir galvojate apie išsakytą nuomonę. Tai aiškus ženklas, kad jums rūpi ir įdomu. Būti išgirstam ir suprastam yra savotiškas nebylus kito asmens komplimentas. Tokia tyla leidžia kitam žmogui pasijusti vertinamam, stiprina jo savigarbą bei pasitikėjimą savimi.

Trečiasis pauzės privalumas – galimybė patiems tyliai pamąstyti ir geriau suvokti ką tik išgirstus žodžius. Kuo daugiau laiko skirsite gautos informacijos apdorojimui, tuo geriau suprasite tikrąją pasakytų žodžių prasmę. Dūmoti pusvalandį nėra būtina, kalba eina apie keliolikos sekundžių stabtelėjimą. Pokalbyje su klientu, šis trumpas laiko periodas gali padėti atrasti naujų sąsajų tarp jūsų siūlomos paslaugos ir pirkėjo poreikių. Neilga pauzė padeda skaityti tarp eilučių.

Ir galiausiai, po kliento žodžių stojusi tyla siunčia jam labai aiškaus turinio žinutę – “Aš Jus gerbiu”. Tokie signalai sustiprina kliento norą turėti su jumis verslo reikalų ateityje. Ir kas svarbiausia, tokios žinutės praktiškai nieko nekainuoja – tik keleto akimirkų tylos prieš atsakant.

2008-06-11 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: dėmesingas klausymasis, pašnekovas, pauzė, pokalbis | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai