Lyga.lt BLOGas

… apie tai, ką suprantam.

Lyga.lt - didžiausias mokymų portalas Lietuvoje
 
 
 
 

Žymė: planas

Prieš kalbant viešai – pasiruoškite

Net ir elementariausias prezentacijos ar pasisakymo planelis gerokai palengvins visą pristatymo eigą: sumažins įtampą ir jaudulį, padės atsipalaiduoti bei sklandžiau reikšti savo mintis. Komunikavimo specialistai vieningai sutaria, jog pasiruošimas yra sėkmingos, įdomios ir įtaigios prezentacijos pagrindas. Kiekvienas viešas pasisakymas turi tas pačias struktūrines sudėtines dalis.

Įžanga – bent keletas minčių, apie ką bus kalbama. Iš karto pereiti prie kažkokio klausimo ar problemos nagrinėjimo tikrai nepatartina. Visų pirma reikia paruošti klausytojus ir įvesti juos į tokią būseną, kurioje jie būtų pasiruošę priimti informaciją. Trumpas įvadas naudingas ir pačiam kalbėtojui – padeda susikaupti ir tinkamai surikuoti norimas pasakyti mintis. Įžanga atlika dar vieną be galo svarbią funkciją – sudomina klausytojus bei patraukia jų dėmesį. Galima pasinaudoti šiais “kabliukais”:

  • papasakoti įdomią, linksmą ar pamokančią istoriją
  • anekdotai – svarbiausia pasirinkti tinkamą
  • palyginimai, citatos, įdomios mintys
  • trumpas auditorijos įtraukimas (klausimas, diskusija, apsikeitimas nuomonėmis)
  • temos sąryšio su klausytojų poreikiais atskleidimas
  • pranešimo eigos/turinio pristatymas.

Pranešimo turinys – pati svarbiausia ir esminė pasisakymo dalis. Čia privalo būti visa aktualiausia informacija, kurią ketinama pranešti klausytojams. Šiuo atveju dažniausiai naudojama taktika – visą turinį apibendrinti keliais pagrindiniais sakiniais/mintimis/teiginiais bei juos užsirašyti. Žymiai labiau tikėtina, jog auditorija prisimins pagrindinius kalbos akcentus, nei visą pranešimą. Todėl svarbu, kad išskirti punktai iš tikrųjų apibendrintų visos kalbos turinį. Pranešėjui pagrindinės pristatymo gairės neleis pamesti svarbiausios minčių krypties.
Pagalbinės priemonės – skaičiai, lentelės, grafikai, tyrimų/apklausų duomenys. Su sąlyga, jeigu tai yra reikalinga ir būtina/aktualu klausytojams bei praturtina patį pristatymą. Naudoti papildomus duomenis vien savo išprusimui parodyti nėra jokios prasmės. Klausytojams nerūpi pranešėjo ego, jiems svarbiausia įdomi ir aktuali informacija.

Išvados/Apibendrinimas – finalinė kalbos stadija, visų taškų bei akcentų sudėliojimas. Pabaigiant kalbėti, galima dar kartą akcentuoti svarbiausius pranešimo punktus ir sužadinti klausytojų norą veikti.

Asmeninio tobulėjimo planas

Turbūt nedaugelis žmonių susimąsto, koks turėtų būti jų gyvenimas, tarkim, po 3 metų. Finansine, fizine, dvasine, socialine prasme. Jeigu dabar reiktų nutapyti savo gyvenimo portretą artimiausių kelerių metų bėgyje, kaip jis atrodytų? Kokios spalvos, tonai, nuotaikos, jausmai, temos jame dominuotų? Ar jis labai skirtųsi nuo dabartinio gyvenimo peizažo? Akivaizdu, kad daugelis gyvena vien tik šia diena, o toliau – vien rūkas su neaiškiomis, miglotomis perspektyvomis. Norint šį ateities nežinomybės šydą išsklaidyti, reikia 2 dalykų: aiškių gyvenimo tikslų ir plano tiems tikslams įgyvendinti. Šis įrašas yra orientuotas būtent į antrąjį punktą.

Gyvenimo kokybė yra tiesiogiai susijusi su žmogaus asmenybe, kitaip tariant, išorinis pasaulis yra vidinio pasaulio atspindys. Todėl norint kažkokio konkretaus teigiamo pokyčio gyvenime, pvz. uždirbti daugiau pinigų, tą kokybinį pokytį pirmiausia reikia išvystyti savyje.Visus šiuos veiksmus atlikti nuosekliai gali pagelbėti asmeninio tobulėjimo planas, į kurį siūloma įtraukti tokius elementus:

  1. Asmeninis šūkis, devizas. Tai vienas ar keli aiškūs sakiniai, kuriuose atsispindi jūsų vertybės, tai kas esate ir kuo norite būti. Keli pagrindiniai gyvenimo standartai, kuriais vadovaujatės.
  2. Situacijos įvertinimas. Kokioje padėtyje esate šiuo metu ir kokioje norėtumėt būti? Nustačius esamą ir pageidaujamą situaciją, reikia pasigilinti, ko trūksta, kad ją pasiektumėte. Kokių žinių, įgūdžių bei kitų resursų reikia ir kokiais būdais juos galima gauti?
  3. Skirtingi planai skirtingam laikotarpiui. Kuo artimesnei ateičiai planas kuriamas, tuo smulkesnis ir konkretesnis jis privalo būti. Ir atvirkščiai – neverta iki smulkmenų planuoti, kas bus po 2 metų, nes aplinkybės ir situacijos šimtus kartų pasikeis.
  4. Periodiškas patikrinimas. Nusistatytas gaires reikia reguliariai patikrinti, jeigu reikia – pakoreguoti. Nuolat atsiranda svarbių dalykų, o tai, kas anksčiau atrodė aktualu, tampa nereikšminga. Gyvenimas yra lankstus, o ne statiškas.
  5. Nusistatykite įvertinimo kriterijus. Tai vienintelis būdas apibrėžti padarytą pažangą. Tiksliau, ar ta pažanga išvis yra. Greitkeliai juk irgi sužymėti kilometrais, kad vairuotojai neprarastų atstumo nuovokos. Tai, kas neįvertinama, dažniausiai nepasiekiama.
  6. Planas skirtas tam, kad būtų vykdomas. Nėra prasmės jį kurti tam, kad paskui dulkėtų stalčiuje. Jeigu jau nusistatėte kryptį ir kelią, reikia juo ir žingsniuoti.

Paieška

RSS prenumerata

Lyga.lt BLOGo RSS prenumerata

Prenumerata el. paštu

Įvesk savo el. pašto adresą:

Kontaktai

El. paštas
p.blazaitis@lyga.lt
Skype klondaikas
Facebook profilis Paulius Blažaitis's Facebook profile

Reklama