Prieš kalbant viešai – pasiruoškite
Net ir elementariausias prezentacijos ar pasisakymo planelis gerokai palengvins visą pristatymo eigą: sumažins įtampą ir jaudulį, padės atsipalaiduoti bei sklandžiau reikšti savo mintis. Komunikavimo specialistai vieningai sutaria, jog pasiruošimas yra sėkmingos, įdomios ir įtaigios prezentacijos pagrindas. Kiekvienas viešas pasisakymas turi tas pačias struktūrines sudėtines dalis.
Įžanga – bent keletas minčių, apie ką bus kalbama. Iš karto pereiti prie kažkokio klausimo ar problemos nagrinėjimo tikrai nepatartina. Visų pirma reikia paruošti klausytojus ir įvesti juos į tokią būseną, kurioje jie būtų pasiruošę priimti informaciją. Trumpas įvadas naudingas ir pačiam kalbėtojui – padeda susikaupti ir tinkamai surikuoti norimas pasakyti mintis. Įžanga atlika dar vieną be galo svarbią funkciją – sudomina klausytojus bei patraukia jų dėmesį. Galima pasinaudoti šiais “kabliukais”:
- papasakoti įdomią, linksmą ar pamokančią istoriją
- anekdotai – svarbiausia pasirinkti tinkamą
- palyginimai, citatos, įdomios mintys
- trumpas auditorijos įtraukimas (klausimas, diskusija, apsikeitimas nuomonėmis)
- temos sąryšio su klausytojų poreikiais atskleidimas
- pranešimo eigos/turinio pristatymas.
Pranešimo turinys – pati svarbiausia ir esminė pasisakymo dalis. Čia privalo būti visa aktualiausia informacija, kurią ketinama pranešti klausytojams. Šiuo atveju dažniausiai naudojama taktika – visą turinį apibendrinti keliais pagrindiniais sakiniais/mintimis/teiginiais bei juos užsirašyti. Žymiai labiau tikėtina, jog auditorija prisimins pagrindinius kalbos akcentus, nei visą pranešimą. Todėl svarbu, kad išskirti punktai iš tikrųjų apibendrintų visos kalbos turinį. Pranešėjui pagrindinės pristatymo gairės neleis pamesti svarbiausios minčių krypties.
Pagalbinės priemonės – skaičiai, lentelės, grafikai, tyrimų/apklausų duomenys. Su sąlyga, jeigu tai yra reikalinga ir būtina/aktualu klausytojams bei praturtina patį pristatymą. Naudoti papildomus duomenis vien savo išprusimui parodyti nėra jokios prasmės. Klausytojams nerūpi pranešėjo ego, jiems svarbiausia įdomi ir aktuali informacija.
Išvados/Apibendrinimas – finalinė kalbos stadija, visų taškų bei akcentų sudėliojimas. Pabaigiant kalbėti, galima dar kartą akcentuoti svarbiausius pranešimo punktus ir sužadinti klausytojų norą veikti.
