Kas sunkiausia ko nors siekiant? Tikriausiai nelabai suklysiu sakydamas, jog daugumoje atvejų sudėtingiausia yra žengti patį pirmą žingsnį. Pradžia yra tas slenkstis, kuriame slypi daugiausia abejonių, nežinios ir neaiškumo. Net ir griebiantis kokios nors veiklos nebe pirmą kartą, šių jausmų atsikratyti dažnai nepavyksta. Kuo užduotis, darbas, projektas ar planuojamas gyvenimo pokytis didesnis, tuo labiau auga nenoras pradėti. Įveikus šį kritinį barjerą, judėti pirmyn tampa lengviau. Visų pirma psichologiškai, o paskui ir fiziškai.
Šiai situacijai galima kuo puikiausiai pritaikyti labai gerai žinomą fizikinį dėsnį: judesio momentą žymiai lengviau palaikyti, nei jį sukurti. Pajudėjus iš mirties taško, energijos kaštai ženkliai sumažėja. Sunkiausia raketą atplėšti nuo žemės, išlaikyti ją ore jau gerokai paprasčiau. Verslo pradžia reikalauja daugiausiai kūrybingumo, darbštumo ir ištvermės. Kai projektas įsivažiuoja, nebereikia jo stumti, tereikia valdyti. Kalbant prieš auditoriją lygiai tas pats: ištarus pirmuosius sakinius, jaudulys vis labiau ir labiau nyksta. Kas lengviau: ar užkalbinti nepažįstamą žmogų, ar palaikyti su juo pokalbį? Atsakymas pakankamai akivaizdus.
Jeigu jauti, kad vis ilgiau dvejoji priimti sprendimą, tai pats tikriausias ženklas, jog tą padaryti privalai dabar. Nes tokiais atvejais vėliau dažniausiai reiškia niekada. Laukimas ir abejonės užmuša troškimą bei entuziazmą. Veiksmas miršta dar net neprasidėjęs.
Jei pabandysi ir nepavyks, nebus jokios tragedijos. Nežengtas žingsnis yra kur kas didesnis pralaimėjimas.
