Rinkodaros kryžkelė: nusipelnyti ar nusipirkti?
Šiandien norėdamas paskleisti žinią apie naują produktą iš esmės turi 2 pasirinkimus: arba rinkos dėmesį pirkti, arba jį užsitarnauti. Pirmasis reikalauja galingo piniginio arsenalo, antrasis – išradingumo, vaizduotės ir originalių idėjų. Kuo mažiau kūrybingumo turi, tuo daugiau finansų reikia – ir atvirkščiai.
Kol nebuvo interneto, nusipirkti klientą buvo daug lengviau, patogiau ir paprasčiau. Centralizuota, lengvai valdoma ir manipuliuojama komunikacija – televizija, radijas, spauda – šokdavo pagal užsakovo dūdelę, reikėdavo tik pinigų turėti. Susimoki ir transliuok, reklamuok, spausdink ką nori, kiek nori ir kada nori. Vartotojai neturėjo pasirinkimo ir galimybių nors kiek įtakoti kuriamos informacijos srauto. Visą dialogą kontroliavo produktų gamintojai ir paslaugų teikėjai.
Tačiau interneto technologijų era palaidojo ramias pinigingų rinkodarininkų dienas visam laikui. Pasikeitė žaidimo taisyklės, atsirado daugybė naujų komunikacijos alternatyvų, išaugo išradingumo ir sumanumo vertė. Klientai iš pasyvių tapo aktyviais, iš stebėtojų kūrėjais. Vienpusis eismas marketinge dingo ir užleido vietą įvairioms socialinio bendravimo ir informacijos keitimosi formoms.
Švaistytis pinigais daug lengviau, nei sudominti patraukliomis idėjomis. Anot D. Tapscott`o, senų paradigmų šalininkai dažnai labai sunkiai prisitaiko prie naujų modelių. Jie nesipriešina inercijai bei toliau juda ankstesne kryptimi. Gyvena tradicinėje medijoje ir neturi supratimo, kad jų klientai jau nukeliavo į tinklaraščius, socialinius tinklus, Youtube`ą ir Twitter`į.
Setas šiandien kaip tik rašė apie tai, kad patogumas turi mažai ką bendro su efektyvumu ir pageidaujamais rezultatais.
Bet kadangi patogu ir lengva yra šiuo momentu, o rezultatų bet kokiu atveju reikia palaukti, daug kas renkasi čia ir dabar variantą.






