Lyga.lt BLOGas

Šiandien norėdamas paskleisti žinią apie naują produktą iš esmės turi 2 pasirinkimus: arba rinkos dėmesį pirkti, arba jį užsitarnauti. Pirmasis reikalauja galingo piniginio arsenalo, antrasis – išradingumo, vaizduotės ir originalių idėjų. Kuo mažiau kūrybingumo turi, tuo daugiau finansų reikia – ir atvirkščiai.

Kol nebuvo interneto, nusipirkti klientą buvo daug lengviau, patogiau ir paprasčiau. Centralizuota, lengvai valdoma ir manipuliuojama komunikacija – televizija, radijas, spauda – šokdavo pagal užsakovo dūdelę, reikėdavo tik pinigų turėti. Susimoki ir transliuok, reklamuok, spausdink ką nori, kiek nori ir kada nori. Vartotojai neturėjo pasirinkimo ir galimybių nors kiek įtakoti kuriamos informacijos srauto. Visą dialogą kontroliavo produktų gamintojai ir paslaugų teikėjai.

Tačiau interneto technologijų era palaidojo ramias pinigingų rinkodarininkų dienas visam laikui. Pasikeitė žaidimo taisyklės, atsirado daugybė naujų komunikacijos alternatyvų, išaugo išradingumo ir sumanumo vertė. Klientai iš pasyvių tapo aktyviais, iš stebėtojų kūrėjais. Vienpusis eismas marketinge dingo ir užleido vietą įvairioms socialinio bendravimo ir informacijos keitimosi formoms.

Švaistytis pinigais daug lengviau, nei sudominti patraukliomis idėjomis. Anot D. Tapscott`o, senų paradigmų šalininkai dažnai labai sunkiai prisitaiko prie naujų modelių. Jie nesipriešina inercijai bei toliau juda ankstesne kryptimi. Gyvena tradicinėje medijoje ir neturi supratimo, kad jų klientai jau nukeliavo į tinklaraščius, socialinius tinklus, Youtube`ą ir Twitter`į.

Setas šiandien kaip tik rašė apie tai, kad patogumas turi mažai ką bendro su efektyvumu ir pageidaujamais rezultatais.

Bet kadangi patogu ir lengva yra šiuo momentu, o rezultatų bet kokiu atveju reikia palaukti, daug kas renkasi čia ir dabar variantą.

2009-06-18 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: klientų dėmesys, komunikacijos raida, pinigai, rinkodaros modeliai, tinklaraščiai, twitter, youtube | Temos: Marketingas, pardavimai

Iki šiol daug kas sėkmę ir laimę matuoja pinigais. Kanadiečių rokeriai “Nickelback” savo dainoje “Rockstar” labai taikliai, su ironijos gaidele pašiepia vartotojišką gyvenimo kultūrą ir holivudišką prabangos spindesį. Ištrauka iš šios dainos:

“I’m through with standing in line
To clubs we’ll never get in
It’s like the bottom of the ninth
And I’m never gonna win
This life hasn’t turned out
Quite the way I want it to be

I want a brand new house
On an episode of Cribs
And a bathroom I can play baseball in
And a king size tub big enough
For ten plus me

I’ll need a credit card that’s got no limit
And a big black jet with a bedroom in it
Gonna join the mile high club
At thirty-seven thousand feet

I want a new tour bus full of old guitars
My own star on Hollywood Boulevard
Somewhere between Cher and
James Dean is fine for me

I’m gonna trade this life for fortune and fame
I’d even cut my hair and change my name

‘Cause we all just wanna be big rockstars
And live in hilltop houses driving fifteen cars
The girls come easy and the drugs come cheap
We’ll all stay skinny ’cause we just won’t eat
And we’ll hang out in the coolest bars
In the VIP with the movie stars
Every good gold digger’s
Gonna wind up there
Every Playboy bunny
With her bleach blond hair

Hey hey I wanna be a rockstar”

Vienas Holivudo garsenybių konsultantas yra pareiškęs, jog nėra sutikęs žmonių, turinčių daugiau psichologinių problemų, nei į šlovės spąstus pakliuvę pinigų garbintojai.

Neverta iš pinigų tikėtis to, ko jie negali nupirkti. Tokias istorijas geriau žiūrėti fimuose, nei pačiam tapti jų herojumi.

2009-06-09 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: holivudo žvaigždės, pinigai, prabanga, pramogų pasaulis, šlovė | Temos: Sėkmės principai

Godumas – viena iš pagundų, kuriai neįtikėtinai sunku atsispirti. Visais laikais tai buvo vienas iš didžiausių išbandymų žmogui. Sveikas noras turėti daugiau gali nesunkiai virsti manija. Geriausias to pavyzdys yra dabartinė pasaulinės ekonomikos būklė ir žlugusi B. Madoff finansinė piramidė.

Leidinys “Newsweek” atrinko ir surikiavo didžiausius istorijai žinomus gobšuolius, atrinkau keletą iš jų:

• Markas Liucinijus Krasus (115 – 53 m. pr. Kr) – romėnų karo generolas, savo nekilnojamo turto valdas plėsdavęs pagal padek ir nupirk techniką. Kai patikusiame name kildavo gaisras, Liucinijus namo savininkui pasiūlydavo jį nupirkti už… paprasčiausią dainą. Jeigu žmogus su tokiais mainais sutikdavo, jis neleisdavo namui sudegti ir liepdavo savo kareiviams tuojau pat jį užgesinti.
• Čingischanas (1162 – 1227 m.) – mongolų valdovas, siekęs užvaldyti visą pasaulį. Ir tai jam pavyko geriau, nei bet kam kitam – Čingischano imperija buvo didžiausia istorijoje – nuo Ramiojo vandenyno iki Elbės upės. Tai 4 kartus didesnė teritorija, nei pavyko užkariauti Aleksandrui Makedoniečiui.
• Popiežius Sikstus IV (1471 m.) – šis šventojo sosto atstovas nespjaudavo į turtus. Būdamas bažnyčios vadovu, jis gerokai papildė savo ir savo ištikimiausių kardinolų kišenes pardavinėdamas indulgencijas. Gudragalvis popiežius kvailino žmones, aiškindamas galįs už pinigus išprašyti jų mirusiųjų artimųjų sieloms malonę bei nuodėmių atleidimą. Gal ir neblogas biznis būti oficialiu bilietų į rojų platintoju.
• Empres D. Cixi (1835 – 1908 m.) – 50 metų buvo Kinijos valdove. Imperatorės karūną ji pasigviešė iš savo sūnų, o valstybės pinigus naudodavo savo užgaidoms tenkinti. Valgydavo tik iš auksinių indų ir turėjo daugiau nei 3000 dėžučių su papuošalais.
• Čarlzas Ponzi (1882 – 1949 m.) – žymus italų kilmės aferistas, kurio sukurtas fiansinės apgaulės mechanizmas buvo pavadintas Ponzi schema. Naudodamas šį mechanizmą, investuotojus ilgus metus apgaudinėjo ir B. Madoff`as.
• Imelda Markos – filipinietė į šį sąrašą pateko dėl to, kad jai priklauso didžiausia pasaulyje brangakmenių kolekcija, ji beprotiškai mėgsta išlaidauti ir turi apie 3000 batų porų.
• Bernardas Madoffas – prasuko iki šiol stambiausią finansinę aferą už daugiau nei 50 milijardų dolerių. Deja, pinigais pasidžiaugti jam greičiausiai nebeteks.

Dideli turtai atneša ne vien džiaugsmą ir lengvą gyvenimą, bet ir rimtą atsakomybę. Bilas Geitsas viename interviu yra prasitaręs, jog su pinigais paraleliškai auga ir problemų kiekis.

2009-03-30 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: gobšumas, godumas, pinigai, žmonių silpnybės | Temos: Pinigai pinigėliai

Didžiausių pasaulio turtuolių sėkmės tyrinėjimo pradininkas Napoleonas Hilas pasakoja apie dėsnius, kuriems paklūsta viena iš valdžios formų – pinigai.

2009-03-04 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: Įtaka, pinigai, turtas | Temos: Pinigai pinigėliai

Pirkti ar taupyti rytojui? Kaip mes apskaičiuojame pirkimo sprendimus? Ar mes iš viso skaičiuojame? Kokie veiksniai įtakoja mūsų apsisprendimus? Kai kurie žmonės elgiasi racionaliai, atsargiai pamatuoja sprendimų pasekmes. Svarstoma, ar naudingiau pinigus išleisti šiandien, ar geriau juos atsidėti rytojui. Priimami kompromisai tarp dabartinės emocinės, finansinės būklės, kitų būsenų ir tarp ateities įsivaizdavimo. Priklausomai nuo to, kaip kontroliuojame savo išlaidavimą, laimi impulsyvus, emocionalus ar toliaregiškas planavimas. Viena mūsų pusė sako: “Pirk tai, jei jautiesi gerai!”, kita pusė neatsilieka: „Ne, juk šių pinigų reikės sumokėti už nuomą.”

Savikontrolė pažeidžiama šiais būdais:

1. Padidėję jutiminiai pojūčiai mažina savikontrolę. Marketingo specialistai išnaudoja tai- išsiblaškę žmonės labiau išlaidauja. Todėl dauguma parduotuvių yra pilnos spindinčių, sudėtingų dėmesio traukos objektų: ryškių spalvų, muzikos ir neįtikėtinų pasiūlymų- skirtų sugluminti mus ir išsitraukti pinigines.
2. Savikontrolės ribotumas. Spėjama, jog ją mažina alkoholis, miego trūkumas ir stresas.

Kaip savikontrolė yra paveikiama emocijų:

• Kai jaučiame liūdesį- norime pokyčių. Tai gali sustiprinti pinigų leidimo potraukį. Viena studija parodė, jog liūdintys žmonės dažniausiai sutinka parduoti už mažiausią ir pirkti už didžiausią kainą.
• Pasibjaurėjimas lemia mūsų norą atsikratyti viskuo. Nenorime pirkti nieko.
• Jausdami nerimą, norime sumažinti nežinomybę. Tokiu atveju pirmenybę teikiame žemesnės rizikos prekėms.

Kaip priimti geresnius pinigų leidimo sprendimus?

1. Pinigų leidimo limitai. Pasak profesoriaus Dan Ariely, jie gali padidinti savikontrolę. Pasakodami kitiems žmonėms apie savo pinigų leidimo limitus įsipareigosime save jų laikytis.
2. Apmąstymo periodai. Leisk sau apgalvoti apie pirkinius, ypač apie brangius. Dauguma žmonių tai daro ir pripažįsta šio metodo efektyvumą.
3. Savikontrolės stebėjimas. Reikia kontroliuoti savitvardos lygį. Ar pastaruoju metu daug kontroliavai save? Ar esi pavargęs/usi? Gal tau reikia palaukti kol savikontrolės talpykla vėl prisipildys.

Jei nevaldysime savikontrolės šiais ar kitais būdais, tikriausiai ji greitai paspruks nuo mūsų.

2008-12-22 | Parašė: Ringailė | Komentarų (2)
Žymės: Išlaidavimas, pinigai, taupymas | Temos: Pinigai pinigėliai

Tu gali turėti bet ką, jei tik nori, bet negali turėti visko ko nori- taip teigia fotografas Ken Rockwells. Štai keletas patarimų ir minčių iš jo esė “Kaip išgalėti nusipirkti bet ką”:

Svarbiausia atskirti dvi sąvokas: pigu ir ekonomiška. Pigus daiktas išsiskirs tik mažiausia kaina, tačiau bus blogos kokybės ir ilguoju laikotarpiu tau kainuos daugiau pinigų nei taupus ir ekonomiškas pirkinys, kuris trumpuoju laikotarpiu kainuoja daugiau, tačiau kokybė atsiperks vėliau.

Prioritetai. Reklamos, pardavėjai, akcijos- visa aplinka skatina žmones leisti pinigus, jie pradeda pirkti net tai, ko jiems iš tikrųjų nereikia. Jei nusistatei aiškius prioritetus, pirkimo vilionės tavęs nepaveiks.

Kantrybė ir darbštumas. Jei žinai ko tiksliai nori, kantriai ieškok ir surask tinkamą daiktą už patrauklią kainą.

Prabangos spąstai. Venk susidurti su prabangos prekėmis, vos tik jas palyginsi su tuo ką turi, viskas atrodys daug prasčiau.

Galimybės. Pirk tik tai ką gali, jokių paskolų ar kreditų.

Vargšas mokės du kartus. Jei tikrai nori daikto, įsigyk arba palauk kol galėsi įsigyti. Niekada nepirk to, ko nenori, nes jei taip padarysi, visada svajosi apie norimą prekę ir galiausiai ją nusipirksi, bet pinigų išleista bus daugiau.

Nesidrovėk. Nesigėdink prašyti nuolaidos, grąžinti netinkamą daiktą, prašyti pasiūlyti ką nors pigiau. Tavo turimų pinigų suma daro tave turtingu/a, o ne įgyti daiktai, jie tik rodo kiek pinigų atidavei kitiems. Vos tik įsigyji daiktą- netenki pinigų.

Pabaigai keletas taupymo patarimų:

• nepirk naujos mašinos,
• valgyki namie,
• pirk mažesnį namą nei išgali,
• visada patikrink čekį, įsitikink ar nepaskaičiuota per daug,
• pirk iš tų parduotuvių kurios gražina pinigus už nenorimą prekę,
• venk įvairių priklausomybių.

2008-12-04 | Parašė: Ringailė | Palik komentarą
Žymės: pinigai, taupymas | Temos: Pinigai pinigėliai

Visi esame labai jautrūs finansams. Niekas nemėgsta staiga pradėti išlaidauti mažiau, nei yra įpratęs. Iškilus finansinėms problemoms, žmonės labai greitai tampa irzlūs, paniurę ir nervingi. Ekonominių nepriteklių laikais verslininkams didžiausias rūpestis – išsaugoti savo verslą, paprastiems žmonėms – neprarasti darbo ir išlaikyti norimą pragyvenimo lygį. Kokių savigynos priemonių imtis, norint apsaugoti savo finansinius resursus? Idėjos, kuriomis dalinasi time.com:

• Kaupk gryną kapitalą. Kai ekonomika kraujuoja, gryni pinigai karaliauja. Krizių laikotarpiu išsaugota perkamoji galia suteikia papildomų kozirių ir atveria naujas verslo nišas. Puikesnės progos kitoms įmonėms įsigyti galima ir nesulaukti. Žinoma, jei turi už ką.
• Uždaryk nereikalingus išlaidų šaltinius. Dažno piliečio išlaidų suvestinė atrodo tarsi skylėtas rėtis. Išleidžiamus pinigų srautus pradedama kontroliuoti tada, kai finansinio aplaidumo pasekmės tiesiog bado akis. Kiekvienas darbuotojas, verslininkas ar namų ūkis tikrai gali surasti bent keletą sričių, kuriose bereikalingai švaistomi pinigai.
• Mažink finansinius įsipareigojimus. Daugelis šios taisyklės nepaiso ir prispirti ekonominių sunkumų, dar labiau brenda į skolas. Iš tikrųjų, be griežtos disciplinos finansiniai reikalai greitai virsta palaida bala. Piniginių lėšų stygius – geriausias metas mokytis finansinės drausmės. Laipsniškai mažinant savo įsiskolinimus, pravartu atsiminti veiklos planavime plačiai taikomą one piece at a time principą: pirma iki galo grąžink vieną skolą ir tik tada imkis kitos.
• Investuok protingai. Nepradėk žaist žaidimo, iki galo neišsiaiškinęs taisyklių. Jei nepasirūpinsite savo pinigais patys, niekas už jus to nepadarys. Finansiškai neišprususių kišenėse pinigai ilgai neužsibūna. Jei atimtum iš turtingųjų visus pinigus ir išdalintum juos vargšams, netrukus jie vėl sugrįžtų į tas pačias rankas. Kas išmano, tas ir gano.
• Nepanikuokite. Finansinių problemų buvo praeityje, bus ir ateityje. Dėl jų gyvenimas nesustoja, o žemė ir toliau sukasi aplink savo ašį. Tai reiškia, jog kainos akcijų biržose, padėtis darbo ar verslo rinkoje anksčiau ar vėliau grįš į savo vėžes. Ramybė ir savitvarda padės priimti geresnius sprendimus, nei emocijos ir panika.
• Tapk skolintoju. Kai aplinkui finansinis badas, kapitalo turintieji yra padėties šeimininkai. Valdžia yra skolintojo, o ne skolininko rankose. Verta pasinaudoti šiuo pranašumu ir paimti į savo įtakos ratą tuos, kurie ateityje gali virsti puikiais pajamų šaltiniais. Tiesa, skolinti irgi reikia protingai.

2008-11-13 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: ekonominė krizė, finansai, pinigai | Temos: Pinigai pinigėliai

Paskutiniu metu mokslininkai atrado įdomių ir sukrečiančių faktų apie pinigų psichologiją. Internetiniame puslapyje http://www.spring.org.uk/ pateikiama atliktų tyrimų apžvalga.

Pinigai ir emocijos
Moksliniai tyrimai parodė, jog turimų pinigų kiekis nėra tiesiogiai proporcingas patiriamos laimės kiekiui.
Žmonės linkę daugiau išleisti pinigų, kai jie jaučiasi nusivylę, tačiau sąmoningai to nesuvokia. Skamba neįtikėtinai? Iš tikrųjų nepakankamai pažįstame save ir daug savo vidinių išgyvenimų nesuprantame. Taigi, pinigai kartais gali atnešti laimės, ypač tada, kai juos leidžiame norėdami pradžiuginti artimuosius.

Pinigai ir apsipirkinėjimas
Pasirodo, jog dauguma iš mūsų, nesame tokie geri šioje srityje. Pirmiausia dėl manymo, kad didesnė kaina lemia geresnę kokybę.
Pats pirmas pirkinys atveria kelią kitų įsigijimui ir tolimesniam piniginės tuštinimui. Kurį laiką mes naudojame pirktus gaminius, tačiau dažnai nemėgstame jų išmesti, tol, kol jie neatpirko išleistų pinigų, nors vartojimo laikas jau praėjo ir jie mums jau nebekelia didelio pasitenkinimo.

Pinigai ir asmenybė
Žinoma, jog žmonės yra skirtingi, todėl ir pinigų valdymas yra įvairus. Optimistai per daug nesuka galvos apie pinigų valdymą ir yra linkę juos išleisti neprotingai. Žmonės su aukštu IQ dažniausiai pasižymi didesne kantrybe finansiniuose reikaluose. Galima manyti, jog jie galėtų būti turtingesni, tačiau nenustatyta jokio ryšio tarp IQ ir turimo turto.

Pinigų teorijos
Ar girdėjai apie protinę apskaitą? Ši teorija paremta idėja, jog perkeliame pinigus į įsivaizduojamas sąskaitas, tokias kaip einamąsias, taupomąsias, investicines ir t.t. Tada priimame sprendimus, priklausomai nuo to, apie kurią įsivaizduojamą sąskaitą galvojame.

Pinigai ir protas
Jei turi pinigų valdymo įgūdžių, tai nesistebėk, jei uždirbsi daugiau nei kolegos.

Pinigai ir seksas
Visiems yra žinomas stereotipas, jog vyrai nori gražių moterų, o šios trokšta turtingųjų. Tačiau tyrimai parodė, jog vyrus, taip pat kaip ir moteris, traukia solidžios partnerio finansinės galimybės. Tačiau neatskleistas ryšys tarp pinigų kiekio ir seksualinio gyvenimo kokybės ar partnerių skaičiaus.

Pinigai ir visuomenė
Pasirodo, jog su užsienio valiuta elgiamės lyg kaip su žaisliniais pinigais.
Žmonės, kurie “myli” pinigus, mėgsta dirbti vieni ir laikytis atstumo nuo savo individualybės ir kitų žmonių.

2008-10-10 | Parašė: Ringailė | Palik komentarą
Žymės: pinigai, pinigų psichologija | Temos: Pinigai pinigėliai

Dažnam verslininkui atrodytų paprastas klausimas. Kiekvienas atsakytų, jog tai yra grynieji pinigai, pelningumas, apyvartumas, pelnas ir plėtra. Sumanus verslininkas puikiai žino, kaip jie vienas kitą veikia, atidžiai stebi ir balansuoja jais, verslui naudingiausiu būdu. Tačiau dažnai yra nesunku prarasti budrumą ir suklysti: per daug dėmesio skirti pelnui ir pražiūrėti grynuosius pinigus, arba susikoncentruoti ties grynaisiais pinigais ir pražiopsoti plėtrą. Todėl, pasak verslo strategijos eksperto Ram Charan, labai svarbu nuolat peržiūrėti šiuos pagrindinius pinigų uždirbimo rodiklius:

• Grynieji pinigai – nei vienas verslas be jų ilgai neišgyventų. Reikia žinoti kiek grynųjų pinigų verslas uždirba ir kiek išeikvoja. Kas yra pinigų šaltiniai? Kur pinigai išleidžiami? Kiek laiko trunka pinigų surinkimas ir išleidimas? Didesni pardavimai lemia didesnes grynųjų pinigų įplaukas. Tačiau pinigai naudojami verslo plėtimui. Kaip greitai galima plėsti verslą, nepatiriant grynųjų pinigų trūkumo?

• Pelningumas ( pelno procentinė dalis kainoje) – verta žinoti kaip makro ir mikroaplinkoje keičiasi veiksniai, įtakojantys produkto pelningumą. Ar yra naujų produktų, kurie nuvilioja vartotojus? Ar konkurentas atrado būdą kaip sumažinti kaštus ir produkcijos kainą? Ar pasikeitė tiekėjų kainų nustatymas?
• Apyvartumas (pardavimų ir atitinkamo rodiklio santykis) – kokia suma uždirbtų pajamų tenka prekių atsargoms? Prekių atsargų apyvartumo rodiklis parodo per kiek laiko žaliavos tampa galutiniu produktu. Kuo jis mažesnis, tuo geriau. Šis rodiklis gali būti skaičiuojamas kiekvienai verslo šakai.
• Pelnas (pajamos, atmetus išlaidas) – jei pajamos mažesnės už išlaidas, vadinasi, verslas patiria didelius sunkumus. Kaip didinti pelną? Ar galima padidinti pelningumą arba apyvartumą, o gal abu iš karto?
• Plėtra (investicijos į verslo plėtimą) – norint išlaikyti verslą, reikia jį plėsti. Kaip plėtoti verslą, nepažeidžiant kitų pinigų uždirbimo rodiklių balanso? Nėra jokios formulės, sumanus verslininkas ją pats atranda.

Siekiant neprapulti konkurencingame verslo pasaulyje, kompanijų vadovai turėtų stebėti aptartus rodiklius ir tinkamai juos valdyti.

2008-10-02 | Parašė: Ringailė | Palik komentarą
Žymės: pinigai, pinigų rodikliai, pinigų uždirbimas | Temos: Verslas