Kai kyla noras pasiduoti, pats laikas prisiminti kokį nors įkvepiantį pavyzdį, kuris neleistų per anksti atsisakyti savo tikslų. Įkvėpimo šaltinių galima rasti visose gyvenimiškose sferose. Juos panagrinėjęs pamatai, kad rimčiausi iššūkiai dažnai slepia savyje didžiausias pergales.
Dviračių sporto pasaulio legenda L. Armstrongas yra vienas iš daugelio to patvirtinimų. Šis amerikiečių atletas per savo karjerą net 7 kartus iš eilės laimėjo prestižines “Tour de France” lenktynes. Tai absoliutus rekordas, kurio iki šiol niekam nepavyko pagerinti. “Tour de France” dviračių varžybos vyksta Prancūzijoje kiekvienais metais, jų metu dviratininkai nuvažiuoja daugiau nei 3500 kilometrų.
Tačiau toli gražu ne visi gyvenimo etapai L. Armstrongui buvo tokie sėkmingi. Dar prieš įspūdingas pergales, 1996 m. jam buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys, kuris vėliau išplito į plaučius ir smegenis. Daugeliui žmonių tai reikštų ne tik karjeros, bet ir gyvenimo pabaigą. Po visų procedūrų ir operacijų, gydytojų prognozuojama tikimybė išgyventi buvo mažesnė nei 50%. L. Armstrongas ne tik išgyveno, bet ir pateko į sporto istoriją. Nugalėjus vėžį, laimėti tūkstančius kilometrų besidriekiančoje dviračių trasoje jam buvo vieni juokai. 1999 – 2005 metais L. Armstrongas buvo nepralenkiamas “Tour de France” trasos vingiuose.
Kaip sako pats Armstrongas, kova su vėžiu ir mūšiai dviračių lenktynėse jį išmokė kelių dalykų:
- Siekti tikslo ir niekada nepasiduoti. Sunki liga privertė dviratininką kabintis į gyvenimą ir kautis iš visų jėgų. Vėliau šią taktiką jis daugybę kartų panaudojo gyvenime ir lenktynėse.
- Dvasinės ir psichologinės stiprybės. Geras fizinis pasirengimas sporte dar nėra viskas. O kai kūną kamuoja mirtina infekcija, apie fizines jėgas išvis nėra ką kalbėti. “Tikrasis mano išgijimas prasidėjo, kai aš atgavau protinę ir dvasinę jėgą bei pradėjau vėl tikėti savimi” – sakė Armstrongas.
- Visi minusai turi pliusų. Sirgdamas vėžiu, sportininkas gerokai sukūdo ir pasveikęs galutinai neatgavo iki ligos turėtos fizinės formos. Tai jam išėjo į naudą: lieknesnis kūno sudėjimas suteikė pranašumų lenktyniaujant kalnuotose vietovėse. Lieknumas kūne ir harmonija dvasioje buvo Armstrongo varomoji jėga.
- Nepaleisk savo aistros. “Tour de France” karalius nuo mažens buvo apsėstas dviračių sporto. Užlipęs ant dviračio, jis pamiršdavo viską pasaulyje ir matydavo tik finišo liniją. Stiprus užsidegimas galų gale atvedė jį į pačią viršūnę.
Sunkiausia pasiekti vidinius laimėjimus, ten visuomet vyksta pagrindinė kova.
