Lyga.lt BLOGas

Kalbant prieš klausytojų auditoriją, svarbų vaidmenį vaidina tinkamas pauzių išlaikymas ir kalbėjimo tempas. Nėra jokio skirtumo, koks yra kalbėjimo tikslas – ar ką nors parduoti, ar tiesiog perduoti klausytojams informaciją. Jei bersite žodžius tarsi žirnius į sieną, niekas jūsų nesupras, o laiku ir vietoje atsiradę tylos intarpai kalbai suteikia didesnio svorio, solidumo, prasmės bei įtikinamumo. Bendraujant su draugu ar gerai pažįstamu žmogum, tai nėra labai svarbu, tačiau išėjus į viešą tribūną, kalbos taisyklės koreguojasi. Įgudę kalbėtojai (spykeriai) tylą išnaudoja labai sumaniai, taip didindami savo žodžių efektyvumą.

Bene geriausiai veiksmingos kalbos paslaptis bei subtilybes išmano aktoriai. Savo puikiai išlavintos kalbėsenos dėka, jie gali prikaustyti žiūrovų dėmesį ir perteikti kiekvieno filmo epizodo emocijas bei išgyvenimus. Aktorystės meistriškumo pamokose mokoma 3 pagrindinių pauzių išlaikymo tipų, padedančių maksimaliai sustiprinti perduodamos informacijos įspūdį:

• Trumpos pauzės – tai poros sekundžių tylos pertraukėlės tarp atskirų minčių. Tokių vos pastebimų kalbėjimo stabtelėjimų tikslas – leisti klausytojams susivokti, apie ką yra šnekama. Pasikeitusi balso intonacija ir trumpa tylos akimirka klausytojams yra ženklas, jog baigėsi viena mintis ir netrukus prasidės nauja.
• Spontaniška pauzė – puikus būdas suteikti kalbai daugiau gyvumo ir parodyti, jog ji nėra tiesiog mechaniškai ir sausai iškalta mintinai. Kartais galima trumpam nutilti ir apsimesti, kad bandote prisiminti kokią nors mintį, ar ieškote geresnio pavyzdžio jai iliustruoti.
• Ilga pauzė – šiai kategorijai priskiriami ilgesni nei 3 sekunžių tylos intarpai. Dažniausiai naudojami maksimaliai įtampai, kulminacijai padidinti. Ilgėliau užsitęsus tyla paprastai verčia atlikti kokį nors veiksmą: rimtai pagalvoti, kažką pasirinkti ar nuspręsti. Patyrę pardavėjai labai dažnai naudoja šį instrumentą pristatinėdami savo paslaugas klientams.

Pasitvirtina gerai žinoma tiesa, kad tyla gera byla ir neretai pasako kur kas daugiau, negu žodžiai.

2008-10-31 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: klausytojai, pauzės, viešas kalbėjimas | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Atrodo, ką čia reiškia atsistoti ir pakalbėti prieš grupelę žmonių. Geriausiai tai supranti, kai pats atsiduri kalbėtojo kailyje, nes iš klausytojo pozicijų viskas atrodo gerokai lengviau ir paprasčiau. Sklandi ir aiški minčių raiška yra labai universalus gebėjimas, būtinas norint siekti vadovaujančios pozicijos bet kurioje profesinėje sferoje. Kartu tai ir vienas iš sunkiausiai įveikiamų barjerų, nes dauguma žmonių viešo kalbėjimo bijo labiau negu mirties. Atsistojus prieš klausytojų auditoriją, jiems dreba rankos, linksta kojos, kūną išpila prakaitas, o žodžiai stringa gerklėje. Jie užmiršta viską, ką norėjo pasakyti, nors prieš tai iškalė atmintinai visą kalbos tekstą.

Amerikoje bendravimo įgūdžiams lavinti yra specialios viešojo kalbėjimo mokyklos, kurių kursus lanko verslininkai, įvairaus rango kompanijų vadovai bei specialistai. Geri oratoriai yra vertinami nuo seniausių laikų, pasikeitė tik pats bendravimo kontekstas: dabar viešas kalbas sakyti dažniausiai tenka verslo susitikimuose, prezentacijose, konferencijose ar seminaruose. Yra sakoma, kad gimęs kūdikis bijo tik 2 dalykų: garsaus triukšmo ir kritimo. Visas likusias baimes žmogus išsiugdo ir išmoksta gyvenimo eigoje. Todėl žinant šias psichologines baimių kilmės priežastis, daugumos jų galima atsikratyti. Kalbant apie viešo kalbėjimo fobiją, galima pamėginti keletą dalykų:

• Baimė ir jaudulys yra natūralus dalykas. Šitą faktą reikia paprasčiausiai pripažinti ir su juo susitaikyti. Blogiausia yra, kai žmogus pradeda nervintis dėl to, kad jaudinasi. Tada baimės gniaužtai jį galutinai sukausto, o galvoje kirba vienintelė mintis “velnias, kaip aš apgailėtinai atrodau”. Žmogaus savijauta labai priklauso nuo to, kur sutelktas jo dėmesys. Jei galvosite apie tai, ką norite pasakyti, o ne apie savo baimę, ji natūraliai palaipsniui mažės.
• Žinok, ką šneki. Jeigu einate kalbėti tema, kurios visiškai neišmanote, jau vien tai gali įvaryti milžinišką stresą. Sulaukus pasiūlymo sakyti kalbą, smulkiai išsiaiškinkite, apie ką reikės kalbėti. Jei nesate tos srities žinovas, geriausia tai ir pripažinti. Kuo daugiau žinių, tuo tvirtesnis pagrindas po kojomis.
• Ekpertas esate jūs, o ne klausytojai. Daugelis baiminasi, jog auditorijoje atsiras žmonių, geriau išmanančių pranešimo temą. Net jeigu taip ir atsitiks, pergyventi nėra dėl ko. Visais atvejais rekomenduojama naudotis tokia taisykle: 90% auditorijos pristatomoje temoje supranta mažiau už pranešėją. Tad kalbančiojo tikslas yra suteikti kuo daugiau naudingos informacijos 90% klausytojų, o ne pergyventi, ką pasakys tie keli atsitiktinai labiau apsišvietę dalyviai.
• Vaizdinės priemonės. Jos ne tik padeda geriau iliustruoti bei išreikšti mintis, bet dar pasitarnauja ir kaip papildoma atmintinė. Skaidrės, paruoštos kompiuterine programa, ar elementariausia lenta su popieriaus lapu padeda aiškiau sustruktūruoti viso pasisakymo eigą. Kai žinosite, jog nieko svarbaus nepraleisite bei nepamiršite, jaudulys ir nervingumas atslūgs. Be to, klausytojai kreips savo žvilgsnius ne vien į jus, bet ir į vaizdinę informaciją, tad galėsite jaustis laisviau.
• Fun, fun, fun. Juokas geriausiai atpalaiduoja ir akimirksniu pašalina stresą. Tuomet visa bendravimo atmosfera prisipildo jaukumo, šiltumo ir draugiškumo. Nereikia bijoti eksperimentuoti ir ieškoti naujų būdų, kaip savo kalbą paversti gyvesne, įdomesne bei linksmesne. Tai padės lengviau valdyti auditoriją ir pranešimo eigą.
• Praktika visų amatų motina. Kuo daugiau ką nors darai, tuo labiau lavėja konkretus įgūdis. Jei norite išmokti kalbėti viešai, stenkitės tai daryti, vos tik pasitaikys kokia nors proga. Galima praktikuotis kad ir draugų rate: reguliariai rengti jiems pranešimus kokia nors tema. Paskui pamažėle pereisite prie nepažįstamų klausytojų rato.

Kuo laisviau sugebate bendrauti su įvairių kultūrų, tautybių, profesijų atstovais, tuo didesnį pranašumą turite visose gyvenimo sferose.     

2008-08-29 | Parašė: Paulius | Komentarų (3)
Žymės: auditorija, baimė, klausytojai, pranešimas, viešas kalbėjimas | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Šį sugebėjimą turintys žmonės dažniausiai uždirba milžiniškus pinigus. Iškalbingumas, kaip ir muzika, tapyba ar kinas, yra labai vertinama meno forma. Verslo pasaulyje šia savybe paprastai pasižymi visi garsūs vadovai bei lyderiai. Lektoriai, turintys gerus retorinius gebėjimus, yra nuolatos kviečiami skaityti pranešimus įvairiose konferencijose, forumuose bei vesti seminarus garsiausioms pasaulio kompanijoms.

R. Bly, knygos “Persuasive Presentations for Business” autorius bei veiksmingų prezentacijų ekspertas, nurodo kalbėjimo ypatybes, kuriomis pasižymi absoliučiai visi profesionalūs iškalbos meistrai:

1. Tinkama balso intonacija, pauzės, gestai. Geras spykeris yra ne tik savo srities ekspertas, bet ir sugeba pralinksminti klausytojus bei pakelti jų nuotaiką.
2. Puikiai valdo emocijas. Jausmo prieskonis labai svarbus, norint prikaustyti auditorijos dėmesį. Pastovus tinkamos emocinės pusiausvyros išlaikymas kalboje – sunki ir gero įgudimo reikalaujanti užduotis.
3. Vaizdingi pasakojimai, metaforos ir istorijos. Laiku įterpta pamokanti istorija, įdomus išgyvenimas ar jaudinantis pavyzdys nepaprastai praturtina bei pagyvina kalbą. Be to, tai padeda geriau paaiškinti arba iliustruoti mintį, perteikti jausmą.
4. Naudojami humoro elementai. Geras, sveikas humoro jausmas yra neatsiejama iškalbos virtuozo asmenybės dalis. Juokas padeda klausytojams atsipalaiduoti, nepervargti bei trumpam atsikvėpti, nukreipiant dėmesį į šalutinius dalykus.
5. Kompetencija. Profesionalumą vertina visose srityse ir visi. Norint šnekėti bet kokia tema, pirmiausia reikia ja domėtis ir nuolatos plėsti žinias toje srityje. Visi garsūs pranešėjai ir lektoriai pripažįstami kaip savo srities ekspertai.
6. Tikslas – patenkinti klausytojai. Nesvarbu, kokia proga ar tema sakytų kalbą, aukščiausios klasės lektorius turi vienintelį siekį – paversti auditoriją laiminga bei sulaukti jos aplodismentų.

Šiuolaikiniame informacijos pertekliaus amžiuje, pagrindiniai įtaigaus bendravimo elementai įgija dar didesnę svarbą. Žodiniams pranešimams tenka varžytis su televizija, internetu, laikraščiais ir kitais informacijos šaltiniais. Todėl vidutinybės balsas praktiškai neturi jokių šansų būti išgirstas šioje informacijos jūroje. Šiandienos lektorius turi pranešti kažką labai specifiško, unikalaus, neįprasto, įdomaus bei vertingo, kad klausytojai norėtų jį išgirsti. Žmonės ieško išminties, patarimų, naujų ir šviežių idėjų bei būdų, kaip pagerinti savo gyvenimus. Į seminarus ir kitus panašaus pobūdžio renginius klausytojai dažniausiai eina ne tik dėl pramogos ar įdomumo, bet ir ieškodami atsakymų į jiems rūpimus klausimus.

Kalbėti gali visi, tačiau daryti tą įtikinamai, įdomiai bei prikaustant dėmesį – tik nedaugelis.

2008-08-19 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: iškalbingumas, įtaiga, klausytojai, pranešimas | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Bendravimas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam žmogui. Nepriklausomai nuo kilmės, profesijos, išsilavinimo, tautybės ir jokio kito faktoriaus. Pagrindinis klausimas bendravimo procese yra kaip jūs bendraujate. Kadangi žodžiai yra kur kas daugiau, nei vien tik informacijos perdavimas, jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Bendravimas gali ne tik sukurti, bet ir sugriauti. Ne tik paremti, bet ir atstumti. Gali paguosti, bet gali ir įskaudinti. Tai tarsi ugnis, prie kurios galima sušilti, bet galima ir sudegti. Verslo filosofas ir lektorius J. Rohn siūlo 4 elementarius, paprastus ir aiškius žingsnius, kurie gali pagelbėti bendrauti geriau, veiksmingiau, įtikinamiau ir suprantamiau:
1. Turėkite ką pasakyti.
2. Kalbėkite aiškiai ir sklandžiai.
3. Jauskite, stebėkite savo auditoriją ir klausytojus.
4. Tinkamas kalbos intensyvumas ir emocinis užtaisas.

Turėkite ką pasakyti
Susidomėjimas – domėkitės įvairiomis temomis. Stenkitės surinkti kuo daugiau informacijos, įdomių faktų, istorijų, išgyvenimų, kurie praturtintų jūsų kalbą ir nuspalvintų ją ryškesnėmis spalvomis. Užaštrinkite savo smalsumą, nebūkite abejingi gyvenimui. Nuolatos maitinkite save naujomis idėjomis, juk negalite duoti to, ko neturite. Jos gali ateiti iš bet kur – asmeninės bei kitų žmonių patirties, perskaitytų knygų, bendravimo su kitais žmonėmis, kelionių, filmų.
Susižavėjimas - leiskite gyvenimui jus žavėti, o ne erzinti. Išmokite susierzinimą paversti susižavėjimu. Susidomėję žmonės bando išsiaiškinti, ar tai veikia, susižavėję žmonės bando išsiaiškinti, kaip tai veikia. Susižavėjimas gyvenime leidžia pamatyti tokių dalykų, ko niekada neišvysi žvelgdamas abejingomis akimis.
Jautrumas – visada stenkitės save įsivaizduoti kitų vietoje. Pabandykite suprasti kitų skausmą, pyktį, liūdesį ir džiaugsmą. Nepulkite vertinti kitų, neįsigilinę į situaciją. Ne visada tai, kas akivaizdu, yra tiesa. Tikrosios priežastys gali slypėti giliau, nei akivaizdūs faktai. Todėl visada žvelkite giliau, stenkitės suprasti ir pajausti.
Išmanymas - žinios yra jėga. Tai gali būti geros sveikatos, šiltų santykių, sėkmingo verslo pradžia. Jūs privalote žinoti. Žinios, persakytos žodžiais, gali paliesti kitų žmonių širdis ir pakeisti jų gyvenimus.

Kalbėkite aiškiai ir sklandžiai
Nuoširdumas – visada kalbėkite nuoširdžiai. Stenkitės, kad auditorija, ar vienas asmuo, kuriam kalbate, jaustų, jog esate nuoširdus. Jei viena pusė stengiasi nuoširdžiai kalbėti, o kita nuoširdžiai klausytis, galima daug ko pasiekti.
Kartojimas/repetavimas - nuolat treniruokitės ir gerinkite savo kalbėjimo įgūdžius. Tai ypač svarbu, jeigu dažnai tenka kalbėti viešai, daryti pristatymus ar vesti seminarus. Kalbant pirmą kartą, gali būti sudėtinga išreikšti savo mintis, bet darydami tai vėl ir vėl bei tobulindami savo kalbą, pamažu įvaldysite šį meną. Treniruokitės su tikslu tobulėti. Juk negalima 3 metus sėdėti toje pačioje klasėje.
Glaustumas/Trumpumas – reikia išmokti kalbėti glaustai ir trumpai. Kadangi laikas yra vienas brangiausių žmogaus išteklių, negalima jo švaistyti tuščiomis kalbomis. Tą, ką neįgudęs kalbėtojas išdėsto per valandą, geram lektoriui pasakyti užtektų 15 minučių. Ir nuo to visiškai nenukentėtų pranešimo kokybė. Visuomet ieškokite būdų, kaip savo mintis išreikšti glausčiau, aiškiau ir suprantamiau, nenukrypstant į antraeilius dalykus.
Kalbėjimo stilius – studijuokite skirtingus kalbėjimo stilius. Kiekvienas žmogus kalba skirtingai – skiriasi kalbėjimo tempas, veido išraiška, kūno laikysena ir gestai. Stenkitės atrasti tokį kalbėjimo stilių, kuris būtų jums priimtiniausias ir atitiktų jūsų asmenybę. Stebėkite, kaip kalba žmonės, kuriais žavitės ir mokykitės iš jų. Galite perimti jų labiausiai patikusias kalbėjimo manieras, bet visada įsitikinkite, kad kalbėjimo stiliaus pagrindas esate jūs. Stebėkite, mokykitės, būkite įtakojamas, bet niekada aklai nekopijuokite.
Leksika ir žodynas – nuolat plėskite ir praturtinkite savo žodžių atsargą. Tai padės jums geriau išreikšti savąsias ir suprasti kitų mintis. Kuo įvairesnis ir turtingesnis bus jūsų žodynas, tuo daugiau galėsite suvokti pats bei pagelbėti tą padaryti kitiems. Skurdus žodynas siaurina žmogaus akiratį ir apsunkina bendravimą. O ko nesupranti pats, negali paaiškinti ir kitiems. Vienam JAV kalėjime tarp kalinių atliktas tyrimas parodė, jog tarp kalinių žodyno ir jų elgesio yra tiesioginis ryšys. Kuo skurdesnė žodžių atsarga, tuo didesnis polinkis į destruktyvią ir negatyvią elgseną.

Jauskite savo auditoriją ir klausytojus
Kalbant reikia “skaityti” auditoriją: stebėti, kaip klausytojai reaguoja į jūsų žodžius, ar jiems nenuobodu, gal jūs kalbate per lėtai, o gal per greitai. Galbūt reikia pakeisti temą arba akcentuoti kitus dalykus. Nesvarbu, ar kalbate miniai žmonių, ar su vienu asmeniu. Tarp bendraujančių pusių privalo būti grįžtamasis ryšys, kitaip bendravimas neatneš pageidaujamo rezultato. Kalbant yra 3 rūšių signalai, į kuriuos labiausiai reiktų atkreipti dėmesį:
Interpretuokite tai, ką matote – šio tipo signalus lengviausia atpažinti ir pastebėti. Kartais viskas būna labai akivaizdu: jei asmuo, su kuriuo šnekate, žiovauja ir dairosi į šalis, visiškai aišku, jog jam neįdomu, ką jūs sakote. Kūno kalba siunčia labai aiškius signalus, kuomet asmuo, klausytojai su kuriais šnekate nuobodžiauja, yra linksmi, susidomėję ar nusiminę.
Interpretuokite tai, ką girdite – norint būti geru pašnekovu, pirma reikia išmokti klausyti. Kai kalbatės su žmogumi, visuomet pirma jį išklausykite, o tik paskui sakykite savo nuomonę. Iš balso intonacijos ir kalbėjimo tempo galima galima gauti tokios informacijos, kuri nepasakoma žodžiais.
Interpretuokite tai, ką jaučiate – šio tipo signalus sunkiausia pagauti, tačiau jie vaidina svarbų vaidmenį bendravimo procese. Neteisingas emocinių signalų supratimas bendravime gali sukelti rimtų problemų. Šiuo atveju, moterims yra kur kas lengviau, nei vyrams. Pas moteris šis vidinis jausmas yra labiau išvystytas, vyrams šitoj vietoj reikia labiau padirbėti.

Kalbos intensyvumas ir emocinis užtaisas
Intensyvumas, jėga ir stiprumas suteikia kalbai galios. Žodžiai turi didelę galią, bet papildyti jausmu, emocija, jie tampa dar galingesni. Žodžiai gali įsiveržti į žmogaus pasąmonę ir padėti pamatyti tai, ko jis dar nematė, nežinojo ir nesuprato. Viena yra perskaityti žodį “niekšas” žodyne ir visai kas kita, kai jus kas nors pavadina niekšu. Emocinis atspalvis žodžiuose turi didelę jėgą, todėl reikia labai kontroliuoti savo jausmus. Netinkamai parinkus žodžius ir nepamatavus emocinio užtaiso, galima nesunkiai sugriauti žmogaus pasitikėjimą savimi, ryžtą ir kūrybingumą. Tad raktas yra teisingai parinkti žodžiai ir pakankamai, bet ne per daug emocijų. Dar keletas svarbių punktų:
Identifikacija – susitapatinimas su pašnekovu arba auditorija, bendrų sąlyčio taškų radimas. Tą padaryti reikia stengtis pokalbio pradžioje. Tai lyg tilto pastatymas tarp kalbančiojo ir klausytojų. Reikia rasti bendros patirties, išgyvenimų ir jausmų sąryšį. Visada ieškokite bendrų dalykų, kurie susietų jus su pašnekovu ir padėtų lengviau bendrauti.
Kritikuokite asmens elgesį, bet ne patį asmenį – tai ypatingai svarbus bendravimo punktas, kurio dauguma žmonių nesuvokia. Dažniausiai asmuo yra sutapatinamas su problema ar jo blogu elgesiu. Šituos du dalykus reikia atskirti ir visada atakuoti tik antrąjį. Kai einate pas gydytoją, jūs tikitės, kad jis puls jūsų ligą, o ne jus pačius. Sunaikins ligą, bet išsaugos pacientą. Bendraujant jūs turite būti tarsi chirurgas, operuojantis pacientą. Kad pašalintumėt problemą, bet neįskaudintumėt ir neužgautumėt kito asmens.
Kraštutinės priemonės – naudojamos tik kraštutiniais ir blogiausiais atvejais, kai kiti bendravimo būdai neduoda jokių rezultatų. Tiesioginė asmens ataka, kritika yra viena iš kraštutinių bendravimo priemonių. Tokiu būdu kartais galima išgelbėti žmogui gyvybę, bet galima ir visam laikui sugriauti tarpusavio santykius. Jei tiesioginis puolimas yra būtinas ir neišvengiamas, reikia elgtis taip, kad bendravimo durys liktų atviros ateityje. Barimas – dar viena kraštutinė bendravimo priemonė. Kai kuriems tėvams šaukimas ant vaikų yra tapęs kasdieniu įpročiu. Kasdien atakuodami tokiais žodžiais savo vaikus, jie atveria psichologines žaizdas vaikų pasąmonėje visam gyvenimui. Kai kalbate pakeltu balso tonu, tai turi būti ypatingas, o ne kasdienis atvejis. Sarkazmas taip pat priklauso kraštutinių priemonių kategorijai. Sarkazmas gali sukelti begalę negatyvių asociacijų, todėl reiktų vengti sarkastiškų juokelių kito asmens atžvilgiu. Tokie pasierzinimai gali nesunkiai pavirsti į beširdiškumą. Žmogaus širdis ir siela yra labai jautrios ir trapios. Sugriauti visada yra lengviau, nei sukurti. Auksinė taisyklė – apie kitą žmogų kalbėti tik gerai arba nieko. Jei neturi nieko gero pasakyti, geriau patylėti.

2008-05-13 | Parašė: Paulius | Komentarų (6)
Žymės: Bendravimas, įtikinėjimo menas, klausytojai, žodžiai | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Bendravimas tarp žmonių vyksta su kažkokiu tikslu. Bendravimo motyvas gali būti noras pasidalinti mintimis, apsikeisti informacija, išlieti savo jausmus, gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Verslo pasaulyje tinkamos komunikavimo formos pagalba galima parduoti daugiau paslaugų, pritraukti naujų klientų, sudaryti naudingų sandorių. Tačiau kelyje veiksmingo bendravimo link, yra kliūčių, kurias reikia apeiti. Kokį kliūčių ruožą reikia įveikti?

• Kliūtis Nr. 1 – klausytojo/jų dėmesio užvaldymas. Kiekvieno bendravimo pradžioje kito asmens mintys klaidžioja kitur. Naivu manyti, kad klausytojas tuo metu galvoja apie tą patį dalyką kaip ir jūs. Jei bandysite staiga įsiveržti į pašnekovo mintis savo pristatoma idėja, galite likti nesuprasti. Todėl pokalbio pradžioje pašnekovo mintis pirma reikia nukreipti ta linkme, kuria norite kalbėti.
• Kliūtis Nr. 2 – klausytojo/jų dėmesio išlaikymas. Kai dėmesys jau atkreiptas, reikia jo neprarasti. Žmogaus dėmesio trukmė yra labai trumpa. Specialistai teigia, kad praėjus vos kelioms pokalbio, paskaitos, pristatymo minutėms, žmogaus dėmesys jau pradeda blėsti. Dėmesys visiškai nedingsta – jis tai silpnėja, tai stiprėja, priklausomai nuo pašalinių klausytojo minčių bei aplinkinių dėmesį blaškančių dalykų. Svarbu yra jausti ir pastebėti šiuos svyravimus.
• Kliūtis Nr. 3 – jausmų ir supratimo perdavimas klausytojams. Neužtenka vien tik išsakyti žodinę informaciją. Reikia, kad perduodama žinia perneštų į klausytojų širdis jūsų supratimą ir jausmus. Žodis yra tik įpakavimas, kurį išvyniojus randama tikroji dovana. Klausytojai turi suprasti, ką norėjote pasakyti ir jausti tai, ką jaučiate jūs.
• Kliūtis Nr. 4 – klausytojo/jų įtikinimas. Įtikinėjimo esmė yra paveikti klausytojų valią taip, kad jie priimtu jums reikiamą sprendimą. Norint tą padaryti, bendravimas turi būti trimatis. Jis turi įdiegti supratimą klausytojų protuose, jausmus – jų širdyse ir norą veikti valioje. Ši kliūtis yra pati sudėtingiausia iš visų, nes riba tarp įtikinėjimo ir manipuliavimo labai trapi. Kaip vaikščiojimas ant plono ledo – įlūžti gali bet kada.

2008-05-01 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: Bendravimas, klausytojai, kliūtys | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Dauguma girdėtų pasisakymų, kalbų, paskaitų, seminarų, minčių, idėjų greitai pasimiršta. Tik vienetai iš jų įstringa giliai į atmintį. Kaip sakoma, pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. Jei perduodama informacija greitai nugrimzta smegenų kampelių glūdumon ir apsineša užmaršties dulkėmis, visų pirma, tai akmenėlis į kalbėtojo daržą. Reiškia, jog pasisakymas buvo nuobodus, neįdomus, neaktualus, nesuprantamas, nevertas dėmesio. Kad akmenų darže būtų kuo mažiau, kalbant verta atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

1. Reikia kalbėti apie klausytojų poreikius ir problemas, o ne apie savus rūpesčius.
2. Didžiausią ispūdį privalo padaryti pasisakymo pradžia ir pabaiga.
3. Pirma nupiešiamas bendras vaizdas, tik po to – detalės ir smulkmenos.
4. Kalba turi sužadinti kuo daugiau klausytojų pojūčių.
5. Skatinkite ir reaguokite į auditorijos grįžtamąjį ryšį.

2008-03-26 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: , įspūdis, kalba, klausytojai | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai