Lyga.lt BLOGas

Kartais judame į priekį per greitai priimdami sprendimus. Pažvelk, ar tai, ką teigia Robert Gerrish, australų smulkaus verslo mokytojas ir profesionalus oratorius, tau negirdėta:

Manai, jog žinai kas reikalinga.

Net jei esi užtikrintas/a, kaip išspręsti kliento problemą, prieš laiką priimti sprendimai, be visiško išklausymo neatneš nieko gera. Klientas trokšta būti išgirstas, ir kuo labiau įsigilinsi, tuo aiškesni tolimesni žingsniai taps.

Visiškai nesupranti, bet tikiesi, jog vėliau išsiaiškinsi.

Kartais verslo naujokai yra linkę skubėti, net jei jie ir suvokia apie savo žinių trūkumą. Nesuprantamų problemų praleidimas ar dialogo greitinimas dažnai naudojami tam, kad būtų paslėptos žinių spragos, bet paprastai- tai tik trūkumų tušavimas. Tik kalbėjimas gali tai užkamšyti.

Per didelis susijaudinimas.

Didelis susijaudinimas, sulaukus naujo kliento ar projekto, lemia jautrių procedūrų žingsnių praleidimą. Giliai įkvėpk ir grįžk į programą.

Persitempimas.

Kiekvienam pasitaiko persidirbti, bet nei vienam klientui nepatiks būti skubinamam dėl to, jog tau reikia būti kitoje vietoje. Jei negali visiškai būti šiuo metu, geriau išvis nebūk.

Turi „sunkią” galvą.

Neabejotinai, spaudimą patiri ne tik dėl darbo, todėl jei jauti, jog tave spaudžia laikas, ir nestabilumas atakuoja, siek naujų įgūdžių arba ieškok pagalbos.
Dalai Lama sako: „Šiandien turėjau tiek daug atlikti, jog turėsiu dvigubai ilgiau medituoti.”

2008-11-17 | Parašė: Ringailė | Palik komentarą
Žymės: klaidos, skubėjimas | Temos: Verslas

Kokius įkainius imti už teikiamas paslaugas, kokias kainas nustatyti parduodamiems produktams? Kainodaros sudarymas yra tikrai keblus klausimas ir turi būti gerai apsvarstytas, pamatuotas bei pagrįstas. Tinkamos teikiamų paslaugų kainos versle gali būti ypatingai svarbus sėkmės faktorius, ypač jeigu varžomasi rinkoje, kurioje vyksta nuožmi konkurencinė kova. Visi su kainodara susiję klausimai susiduria su rizika: nustatysi per aukštą kainą – atbaidysi potencialius klientus, nustatytsi per žemą – prarasi dalį pelno. Šis kainų paradoksas dažniausiai veda į įvairias nuolaidų sistemas. Tačiau pats geriausias būdas netinkamos kainodaros grėsmėms bei rizikai sumažinti yra informacijos rinkimas. Kuo daugiau duomenų turi, tuo mažesnė tikimybė susilaukti netikėtumų. Iš esmės kainų nustatymas yra ne kas kita, kaip kuo išsamesnės informacijos surinkimas apie savo rinką, klientus bei konkurentus.

Kaip sakoma, versle nebūna jokių paslapčių, tiesiog yra informacija, kurios jūs dar nežinote. Sprendžiant kainodaros problemas irgi yra keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia žinoti:

1. Žemos kainos ne visuomet gerai. Per pigu yra lygiai taip pat blogai, kaip ir per brangu. Jeigu visa verslo strategija orientuota į kovą dėl pigiausiojo vardo, yra didelė rizika suteršti įmonės bei parduodamų produktų įvaizdį. Kai peržengiama riba, tarp “pigiausio” ir “prasčiausio” atsiranda lygybės ženklas. O tada kainoje nurodyti skaitmenys jau nebeturi prasmės.
2. Kainodara privalo būti lanksti. Lankstumas visų pirma pasireiškia kainos atitikimu konkrečiam produktui ar jų grupei. Brangesni įkainiai dažniausiai taikomi mažiau paklausioms prekėms. Tuo tarpu masiškai perkamiems produktams kainas galima ir sumažinti, kadangi susidariusį skirtumą pilnai kompensuoja pardavimų kiekiai.
3. Į kainą reikia įtraukti visas išlaidas. Norint tinkamai nustatyti kainas, būtina identifikuoti visas galimas išlaidas, net ir pačias smulkiausias. Reikia turėti omenyje, jog smulkūs dalykai per tam tikrą laiko tarpą gali nesunkiai virsti rimtomis finansinėmis problemomis. Verčiau nesileiskite užklumpami iš netyčių ir viską rūpestingai apskaičiuokite.
4. Konkurentų kainų kopijavimas. Totalus plagijavimas reiškia tik vieną dalyką – jog žingsniu atsiliekate nuo savo tiesioginių varžovų ir iš esmės nieko nesugebate sukurti. Geriausia yra rimtai paruošti savo namų darbus ir atrasti tą tikrąją vertę, kurią galėtumėte pasiūlyti klientams. Kainas reikia nustatinėti pagal sukuriamą naudą, o ne todėl, kad taip elgiasi kiti rinkos žaidėjai.
5. Vertė vs. kaina. Čia slypi niuansas, kurio neįsisavina daugelis verslininkų: taikant nuolaidą, reikia ne nuleisti kainą, o sukurti papildomos vertės. Kitaip tariant, daugiau naudos už tą pačią kainą yra pati geriausia nuolaida, kokią galima suteikti klientui. Vieša paslaptis, jog dauguma verslų eina lengviausiu keliu – perbraukia egzistuojančią kainą ir šalia užrašo mažesnę sumą. Kainos dydis svarbų vaidmenį vaidina tik tuomet, kai rinkoje esančių produktų kuriama vertė yra apyligė.

Geras kainodaros subtilybių išmanymas padeda išvengti nuolatinio kainų mūšio ir suteikia stabilumo įmonės pelningumo augimui.

2008-09-02 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: kainodara, kainos, klaidos, klientai, prekės | Temos: Marketingas, pardavimai

Joks verslas negali egzistuoti be gerai apgalvotos veiklos strategijos. Tai yra būtina sąlyga pilnavertiškam verslo mechanizmo funkcionavimui. Per pastaruosius šimtą metų, kuomet kūrėsi visos stambiausios bei sėkmingiausios šiuo metu pasaulyje veikiančios kompanijos, verslininkai tikriausiai praėjo visas įmanomas problemas, kurios tik gali iškilti nusprendus pradėti savarankišką verslą. Visa ši sėkmių ir nesėkmių, triumfo ir nusivylimų, pergalių ir pralaimėjimų kupina verslo istorija yra pats geriausias vadovėlis visiems esamiems bei būsimiems verslininkams.

N. Merchant, tokių kompanijų, kaip “Adobe”, “Symantec”, “Apple” ir “Nokia” patarėja strateginiais bei inovacijų klausimais, nurodo dažniausiai pasikartojančias bendrovių strateginių planų žlugimo priežastis:

1. Kaltų ieškojimo žaidimas. Jeigu kas nors nepasiseka, beveik visuomet išlenda kaltės elementas. Strategijos nepavyko įgyvendinti dėl prasto vadovavimo, pritrūko laiko, buvo surinkta per mažai duomenų apie situaciją rinkoje, pasikeitė klientų poreikiai ir t. t. Visi kratosi atsakomybės ir kaltę stengiasi suversti arba išorinėms aplinkybėms, arba konkretiems asmenims. Šios problemos atsiranda, jeigu vadovams kompanijos viduje nepavyksta įdiegti bendro požiūrio į numatomus strateginius pokyčius. Tad tikroji nesėkmės priežastis slypi ne pačiame strategijos vykdyme, bet gerokai ankstesniuose etapuose.
2. Neįtraukiama pakankamai žmonių. Kai kurių kompanijų vadovai strategijos kūrimą įsivaizduoja kaip elitinės grupės žmonių priimtą sprendimą, užsidarius konferencijų salėje. Pasibaigus posėdžiui, aukščiausieji vadovai tiesiog “nuleidžia” nurodymus likusiems kompanijos darbuotojams, kurių užduotis yra gautas instrukcijas vykdyti. “Vadovai nurodo, darbuotojai vykdo” darbo organizavimo filosofija yra vienas iš pagrindinių bet kokios iniciatyvos žlugimo indikatorių. Bendrovės vizija, strategija, kryptis turi būti visų darbuotojų, o ne kelių direktorių nuosavybė. Personalą reikia skatinti diskuoti, svarstyti, kritikuoti bei kvestionuoti visus svarbiausius su kompanija susijusius klausimus.
3. Vykdymas. Įgyvendinimo eigoje daromos rimtos klaidos gali niekais paversti ir pačius tobuliausius strateginius sumanymus. Medalis turi dvi puses – viena yra kūrybinė, kita – praktinė. Galutinis rezultatas pasiekiamas tik sėkmingai sujungus šias 2 dalis. Visų priemonių efektyvumas labai priklauso nuo to, kada ir kaip kompanija juos naudoja.
4. Sprendimų priėmimas. Prasti sprendimai atneša atitinkamus rezultatus. Neaiškūs siekiai, daugybė pasirinkimų bei galimų variantų sukuria situaciją, kuomet viskas tampa prioritetu. Pagal tokį scenarijų, kai prioritetu yra “viskas”, ką nors pasiekti yra nepapaprastai sudėtinga. Verslų savininkai turi išmokti koreguoti, atsirinkti arba išmesti tai, kas nėra svarbu. Vystant bet kokį naują verslo žingsnį, sprendimai turi būti maksimaliai greiti, tvirti, tikslūs ir ryžtingi. Kuo didesnės dvejonės, tuo didesnė klaidos tikimybė.

2008-08-18 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: klaidos, planavimas, verslo strategija | Temos: Verslas

Suburti darnų darbuotojų kolektyvą nėra lengvas uždavinys. Net ilgai bei sėkmingai dirbančios kompanijos neišvengia klaidų personalo atrankos procesuose. Tačiau vienas dalykas pasirinkti netinkamą žmogų stambiai kompanijai ir visai kitas – smulkiam arba ką tik startavusiam verslui. Didelėse bendrovėse keli prasti darbuotojai neturės svarbios įtakos jos veiklai. Mažose ir nesenai susikūrusiose įmonėse tokių klaidų kaina yra nepalyginamai didesnė. Jos dažniausiai neturi lėšų padarytoms samdymo klaidoms padengti. Beje, berods “Hewlett – Packard” kompanija buvo paskaičiavusi, kiek jiems galutiniam rezultate kainuoja netinkamo darbuotojo pasirinkimas. Tikslių skaičių nepamenu, bet sumos tikrai buvo įspūdingos.

Daugiausia problemų renkantis komandus narius kyla dėl didelio noro kuo labiau mažinti išlaidas (taupyti) ir aiškios verslo vizijos neturėjimo.Taupyti profesionalių darbuotojų sąskaita, nepažvelgus į ilgalaikę firmos perspektyvą, gali būti pražūtinga. Įdomu, kas sukuria tą vertę, už kurią moka klientai bei kurios dėka įmonė gauna pelną? Dėl vizijos aiškumo stokos irgi viskas labai elementaru: kaip galima rasti tinkamus bendražygius, jei nėra iki galo aišku, koks tas verslas apskritai yra ir kuria kryptimi jis eina?

Štai sąrašas kelių pagrindinių klaidų, kurių reiktų vengti renkantis darbuotojus:

1. Samdyti žmogų tik todėl, kad jis yra jūsų pažįstamas. Tai viena iš dažniausiai daromų klaidų. Į pažįstamų ratą įeina draugai, giminės, sutuoktinis, vaikai, buvę bendradarbiai. Draugystės faktorius dažnai nusveria žmogaus sugebėjimus. Versle labai svarbu išlaikyti objektyvumą, priešingu atveju realybės vaizdas labai greitai išsikraipo.
2. Samdyti žmogų tik todėl, kad norite jam padėti. Dauguma jaučia užuojautą ir nori pagelbėti žmonėms, kuriems nesiseka. Tačiau “gelbėtojo” vaidmens prisiėmimas gali pakenkti ir jūsų verslui, ir asmeniui, kuriam siekiama pagelbėti. Priimti į darbą reikia tik tokius žmones, kurie gali atnešti naudos jūsų klientams, o tuo pačiu ir visai įmonei. Labdarą suteikti galima ir kitais būdais.
3. Paversti verslo partneriu žmogų, kurio neįstengiate nusamdyti. Taip, daugelis klestinčių verslų stovi ant veiksmingos partnerystės pagrindo. Tačiau jei ketinate ką nors paversti savo partneriu vien todėl, kad neišgalite mokėti jam atlyginimo, verčiau pagalvokite dar kartą. Sprendimas atiduoti pusę arba dalį verslo kitam asmeniui turi būti itin tvirtai pamatuotas bei pagrįstas. Specifinės nišos organizacijoje užpildymui ir viso verslo valdymui reikalingi skirtingi gebėjimai.
4. Samdyti “visų galų meistrą”. Tai labai priimtina verslo savininkams, kadangi sutaupoma pinigų. Geriau turėti vieną darbuotoją, kuris gali atlikti ir buhalterio, ir vadybininko, ir administratoriaus roles, nei samdyti 3 skirtingus žmones. Deja, tai požiūris iš trumpalaikės perspektyvos. Realybė tokia, kad žmogus negali būti kelių sričių ekspertas. Geriau turėti darbuotoją, kuris bent vieną darbą išmano puikiai, nei turintį vidutinius sugebėjimus 5 skirtingose sferose.
5. Samdyti tiksliai nežinant, kokio žmogaus jums reikia. Samdyti vardan samdymo nėra jokios prasmės. Personalo stygių bandant užpildyti atsitiktiniais žmonėmis, problemų ir chaoso atsiras dar daugiau. Kiekybė šiuo atveju visiškai neatsveria kokybės. Todėl pirmiausia reikia pradėti nuo aiškaus pageidaujamo darbuotojo apibūdinimo. Ką jis dirbs, kokios asmeninės bei profesinės savybės yra būtinos, kad darbas būtų tinkamai atliktas.

2008-07-08 | Parašė: Paulius | Komentarų (1)
Žymės: darbuotojai, klaidos, personalo atranka, samdymas | Temos: Verslas