Lyga.lt BLOGas

Tai garsaus JAV teisininko, prokuroro, politiko bei verslininko Rudolfo Džiulianio knyga, pasakojanti apie jo asmeninę patirtį, išgyvenimus bei iššūkius, kuriuos teko įveikti dirbat teisėsaugininko darbą bei 2 kadencijas iš eilės būnant Niujorko meru. Visi knygos skyriai yra skirti Džiulianio lyderiavimo principams iliustruoti. Žinoma, didžiausią pavyzdžių dalį sudaro vadovavimo Niujorko miestui istorijos. Viena iš jų – 2001-ujų rugsėjo 11 įvykiai – visam laikui įsirašė į pasaulio istorijos archyvus. Kažin, ar atsirastų pasaulyje žmogus, norėjęs tuo momentu būti Džiulianio vietoje. Net jeigu iš anksto žinotų, kad vėliau už tai jam bus suteiktas Pasaulio mero ir “Time Metų žmogaus” vardas.

Lyderiavimo sugebėjimai leidžia sėkmingai valdyti bet kokią organizaciją – nuo smulkios firmos iki stambios korporacijos, nuo rajono prokuratūros iki milijonus gyventojų turinčio miesto. Daugumą lyderio bruožų Džiulianiui įskiepijo tėvai, aplinka, kurioje jis augo ir teisėjo bei prokuroro darbas. Kaip teisininkas, jis labiausiai pagarsėjo savo kovomis su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų prekyba bei korupcija. 9 – jame dešimtmetyje Džiulianis vadovavo vienai stambiausių nusikalstamumo bylų, po kurios už grotų sėdo 5 didžiausių Niujorko mafijos šeimų bosai. Aršaus kovotojo už teisingumą įvaizdis labai prisidėjo prie jo pergalės Niujorko mero rinkimuose. Respublikonui norint tapti vadovu miesto, kuriame daugumą visada turėjo demokratai, reikalingas tikrai aktyvus miestiečių palaikymas.

R. Džiulianis savo karjerą grindžia šiomis nuostatomis:

1. Svarbiausius darbus dirbk pirmiausia.
2. Nuolat tobulėk.
3. Prisiimk atsakomybę.
4. Apsupk save iškiliomis asmenybėmis.
5. Pirma apsvarstyk, paskui nuspręsk.
6. Mažiau žadėk, daugiau padaryk.
7. Turėk principus ir jais vadovaukis.
8. Būk savimi.
9. Ištikimybė – labai svarbi dorybė.
10. Vestuvės – savo nuožiūra, laidotuvės – privalomos.
11. Priešinkis nusikaltėliams.
12. Orientuokis į bendrą tikslą.
13. Būk savo garbės žodžio šeimininkas.

Šios gairės ir yra didžiausia knygos vertė. Kai kurios iš jų pritaikytos konkretiems atvejams, tačiau dauguma yra universalios. Todėl Džiulianiui puikiai sekasi ir teisėtvarkoje, ir politikoje, ir versle.

Įdomu, koks būtų rezultatas, jei Džulianis bent vienai kadencijai pataptų Vilniaus ar Kauno meru. Masteliai kardinaliai skiriasi – vien Niujorko miesto administracijoje dirba tiek žmonių, kiek Kaunas turi gyventojų.

Už padovanotą knygą esame dėkingi internetinei parduotuvei pigu.lt.

2009-02-09 | Parašė: Paulius | Komentarų (6)
Žymės: karjera, knygos, lyderystė, niujorkas, politika | Temos: Apžvalgos

Yra daugybė būdų, kaip padidinti savo šansus gauti pageidaujamą darbą. Tačiau susimauti ir atbaidyti potencialius darbdavius galima lygiai taip pat sėkmingai. Tiesą sakant, šioje srityje dauguma ieškančių darbo žmonių gali pasigirti kur kas didesniais laimėjimais, nei pirmojoje. Tokį santykį tikriausiai visi norėtų pakeisti, ypač žinant dabartinę ekonominę situaciją. Verslininkai saugo pinigus itin kruopščiai, įtariai žvelgdami į bet kokias išlaidas. Investuoti į netinkamą darbuotoją dabar (ir apskritai) yra kosminė prabanga. Už norimą darbo vietą reikia pakovoti, tad svarbu pasrinkti tinkamą ginklų arsenalą. “Forbes” siūlo pasinaudoti šiais:

1. Sąžiningumas. Noras “pagrąžinti” savo biografiją bei profesinius pasiekimus – pagunda, kuriai labai sunku atsispirti. Tačiau verslo praktika rodo, jog tokie dalykai anksčiau ar vėliau išaiškėja. Yra tokia gyvenimiška taisyklė: jei pradedi ieškoti durnesnių už save, galiausiai pats lieki kvailio vietoje.
2. Susitelkimas. Kaip dažniausiai yra daroma? Sukuriamas vienas CV, vienas motyvacinis laiškas ir spam`inama visiems darbdaviams iš eilės. Šaudoma aklai, tikintis, kad kas nors susidomės ir pakvies į pokalbį. Geriau susidaryti sąrašą labiausiai dominančių darbo pasiūlymų ir savo prisistatymą kuo labiau individualizuoti kiekvienam atvejui. Veikite tiksliai ir koncentruotai.
3. Raštingumas. Tai pati vėjavaikiškiausia klaida, galinti kainuoti jums darbą. Jei nesugebi net savo CV be klaidų parašyti, kaip sugebėsi įtikinti darbdavį, kad tinkamai atliksi pareigas? Atsainios keverzonės gali tapti rimta kliūtimi siekiant įsidarbinti.
4. Rezultatai. Versle results is the name of the game. Ne pareigybių ar užimtų postų aprašymas. Ko pasiekei, kokią naudą atnešei ankstesnei įmonei, kiek lėšų sutaupei – tokius argumentus “perka” kandidatus atsirinkinėjantis asmuo.
5. Noras dirbti. Žmonės, kurie parodo norą dirbti konkrečioje įmonėje, turi didžiulį pranašumą prieš tuos, kuriems tai yra vienas iš tūkstančio atsakytų darbo skelbimų. Dauguma pokalbyje dėl darbo nesugeba argumentuoti, kodėl aplikuoja į konkrečią poziciją. Paaiškinimas paprastas – jei einama dirbti tik dėl pinigų, nėra ką ir pasakyti.
6. Venk apkalbų. Nepatartina negatyviai atsiliepti apie ankstesnes darbovietes. Kuo daugiau teršiate kitų vardą, tuo labiau patys menkinate savąjį.
7. Nepradėk pokalbio nuo pinigų. Darbdaviui rūpi esminis klausimas “Kokią vertę tu man gali sukurti?”, o kandidatui – “Kokią algą tu man gali pasiūlyti?”. Moralas toks: kol neatsakei į darbdavio klausimą, savo geriau nutylėti.
8. Klausk, klausk, klausk. Darbdaviai visuomet užduoda klausimus, nes jiems svarbu sužinoti, ar žmogus yra tinkamas. Labai šaunu, kai ieškantysis darbo taip pat būna smalsus. Tai rodo, kad jam svarbu, kokioje įmonėje teks dirbti. Pamenu, kai mes ieškojom darbuotojų, viena panelė pokalbio metu tylėjo kaip žuvis. Žodžius reikėjo per jėgą traukti, iniciatyvos nulis. Atrodė kraupiai.
9. Pasidomėk darbdaviu. Niekuomet negalima eiti į darbinį pokalbį, nepasidomėjus įmone, kurioje gali tekti dirbti. Argi sunku bent keletą minučių panaršyti įmonės interneto puslapyje ir bent minimaliai susipažinti su jos veikla?

Paviršutiniškas požiūris į tokius svarbius dalykus, kaip darbo paieška, atskleidžia begalinį žmonių egoizmą. Jiems nesvarbu, ką jie gali duoti įmonei, užtat labai rūpi, ką įmonė gali duoti jiems.

2009-01-14 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: darbdaviai, darbo paieška, karjera | Temos: Patarimai

Jei įmonės personalo darbo efektyvumas padidėtų bent 20%, firmos savininkai trintų iš džiaugsmo rankas, matydami kaip veiklos rezultatų kreivė kyla aukštyn. Deja, realybė yra kiek kitokia: dauguma dirbančiųjų bent po kelias valandas per darbo dieną užsiiminėja veikla, kuri organizacijai neatneša nei materialinės, nei jokios kitokios naudos. Kokie yra aršiausi produktyvumo priešai?

1. Prioritetų arba tikslų stoka. Laiko planavimo specialistai ieškoti problemos pirmiausiai siūlo čia. Produktyviausi žmonės viuomet žino kur eina, kodėl eina ir kada eina. Kadangi vienu metu galima daryti tik vieną darbą, reikalingi prioritetai. Kad žinotum, kodėl jį būtina atlikti, reikalingi tikslai.
2. Ar tai iš tikro svarbu? Kai kuriems dalykams mes priskiriame kur kas didesnę svarbą, nei jie to verti. Taip ypač dažnai nutinka, kai pasiduodama išoriniam spaudimui bei reikalavimams. Gal Jonui ir reikia, kad tai padarytum, bet ar tas būtina tau? Kiekvieną jūsų dėmesio reikalaujantį rūpestį, klausimą ar problemą visada reikia įvertinti šaltu protu.
3. Delsimas ir atidėliojimas. Studentų dažnai naudojamas “paskutinės nakties” mokymosi metodas plačiai paplitęs ir darbo pasaulyje. Užduotis atidėliojama iki paskutinės minutės, sukuriama bereikalinga įtampa, padidėja klaidų tikimybė. Nors paprastai būna daugybė progų numatytą darbą atlikti ramiai ir neskubant, tingumas dažniausiai paima viršų.
4. Telefonas. Šis aparatas kolkas man problemų nesukelia, nes darbo metu juo naudotis tenka ne itin dažnai. Matyt, tai labiausiai priklauso nuo darbo pobūdžio – yra tokių profesijų, kurių atstovams tikrai pravartu telefoną retkarčiais išjungti. Telefoniniai pokalbiai darbe pavojų kelia ir itin plepiems žmonėms, neatsispiriantiems pagundai pakalbėti apie pašalinius dalykus.
5. Pašaliniai svečiai. Didelėse firmose, kur dauguma darbuotojų turi atskirus kabinetus, tai kelia nemažai problemų. Pas jus užsukęs ir dokumentus iš gretimo skyriaus atnešęs kolega gali visiškai nepastebimai užsibūti ilgesniam pokalbiui ar kavos puodeliui. O kiek tokių kolegų užeina per dieną? Sakoma, jog patys klastingiausi, laiką žudantys žodžiai yra “Ar turi laisvą minutę?”
6. Per didelis noras padėti. Norai visada būna didesni, nei turima laiko juos visus patenkinti. Todėl prieš prisiimdami papildomų įsipareigojimų, verčiau gerai pagalvokite. Paslaugumas ir draugiškumas – labai vertinamos savybės darbiniame kolektyve, tik nereikia persistengti. Geriau tvirtai, mandagiai ir aiškiai pasakyti “ne”, negu nesutvarkyti perimto klausimo dėl laiko stokos.
7. Netinkamas darbų delegavimas. Užduočių delegavimas ir paskirstymas yra viena iš esminių bet kurio vadovo kompetencijų. Jei darbas buvo patikėtas netinkamam žmogui, sunku tikėtis, jog jis bus deramai atliktas. Teisingas užduočių paskirstymo srautas būtinas sėkmingam komandiniam darbui. Taisyklė tokia: jei yra žmogus, galintis užduotį atlikti panašiai arba dar geriau už jus, ją reikia deleguoti. Sau pasilikite tuos darbus, kurių patikėti niekam negalite.
8. Susitikimai ir susirinkimai. Gyvas bendravimas yra pats geriausias, tačiau ne visada būtinas. Pakankamai dažnai reikalus išspręsti galima el. laiškais arba telefoniniu skambučiu. Susitikimus geriau pasilikti tokiems atvejams, kai klausimas išties svarbus, reikalaujantis platesnės diskusijos ir jį būtina aptarti grupėje.
9. Nemielas darbas. Dauguma tikriausiai sugebėtų pajausti šiltesnius jausmus kam tik nori, bet tik ne savo darbovietei. Jei pasitenkinimas darbu priklauso tik nuo to, kiek sąskaitų galite apmokėti sulaukę algos, noras simuliuoti didelį darbštuolį yra nenugalimas. Problema išsisprendžia, kai darbas suderinamas su artima širdžiai veikla.

2008-12-01 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: darbingumas, karjera, produktyvumas | Temos: Produktyvumas

Siekdami karjeros aukštumų susiduriame su įvairiausiomis kliūtimis: konkurencija, pavydu, žinių bei įgūdžių stoka, pasitikėjimo savimi trūkumu. Tačiau kai profesinėje srityje pasiekiama sėkmė, kai kurie žmonės jaučiasi išsekę, nusivylę, suirzę ir nelaimingi. Tarsi ryški žvaigždė, švietusi danguje ir galu gale užgesusi. Tokių perkaitusių ”žvaigždžių” galima rasti tarp bet kokios profesijos lyderių. Pasiekę išsvajotąją karjeros aukštumų viršūnę ir suspindėję visu gražumu, jie pradeda jausti išsekimą ir vidinio “kuro” trūkumą. Ir jeigu to “kuro” nebepavyksta pasipildyti, sėkmės kalno viršūnėje greitai įsižiebia nauja žvaigždė. Aukštai pakilęs, gali skaudžiai kristi. Ką daryti, kad sėkmė atneštų laimę ir džiaugsmą?

Pirmiausia reikia įsitikinti, kad dirbate vardan savo, o ne kieno nors kito tikslų. Jeigu visą savo energiją skiriate svetimų, o ne savų svajonių įgyvendinimui, nusivylimas garantuotas, nesvarbu kiek pinigų beuždirbtumėte. Tada pradėsite sabotuoti ir griauti savo sėkmę, kartais net labai destruktyviais būdais. Taip pat gali tekti apsvarstyti kai kurias charakterio savybes. Tarkim, tokie vyrams būdingi bruožai, kaip buvimas nepriklausomu, stipriu ir galingu, gali sukelti nemažai problemų. Kaip rodo tyrimai, Amerikoje nemažai vyrų nemėgstamo darbo nemeta vien dėl to, kad nenori pasirodyti silpni ir negalintys atlaikyti spaudimo. Vyrams dažnai būna sunku pripažinti savo karjeros klaidas, kurios vėliau gali sukelti rimtų problemų.

Norint nepakliūti į psichologinius spąstus, taipogi reiktų atsisakyti apsėdusių minčių, jok tik profesinė sėkmė gali sukelti pozityvias permainas jūsų gyvenime. Sėkmė bet kokia kaina yra labai pavojinga ir dažniausiai laimės neatneša. Kaip sako T. Robbinsas – “Sėkmė be pasitenkinimo yra pralaimėjimas”.

Kad jūsų sėkmės žvaigždė neužgestų, labai svarbu įveikti nenorą ar baimę rizikuoti. Kol žmonės kyla karjeros laiptais, balansas tarp poreikio rizikai, naujovėms ir poreikio jaustis apsaugotam nuo nesėkmės, išlaikomas automatiškai. O tapę lyderiais, daugelis žmonių pradeda vengti rizikos bei pokyčių, nes bijo, kad tai nepakenktų jų pasiekimams. Versle yra žinoma pavyzdžių, kai kompanijų vadovai specialiai nesidalydavo ir nuslėpdavo svarbią informaciją nuo kitų, bijodami prarasti savo postus. Pasiekus karjeros aukštumas, labai svarbu neprarasti pusiausvyros. Rizika, inovacijos ir pokyčiai įneša į karjerą jaudulio, malonumo bei nuotykių atspalvius. Suklestėję patys, padėkite tai padaryti kitiems. Tapkite kieno nors mentoriumi ir mokytoju, padėkite išsiugdyti įgūdžius, vedančius į sėkmę. Užuot susikoncentravę į save ir pinigus, visą dėmesį skirkite santykiams su kitais žmonėmis. Matydami, kaip jūsų patirtis padeda kitiems, patys augsite kaip asmenybė. O kol žmogus tobulėja, jame nuolatos gaminasi energija, emocinis ”kuras”, neleidžiantis užgesti sėkmės kalno viršūnėje šviečiančiai žvaigždei.

2008-11-10 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: išsekimas, karjera, sėkmė | Temos: Sėkmės principai

Tai vienas iš esminių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, einant profesiniu karjeros keliu. Dauguma žmonių tikriausiai atsakys, kad jiems yra mokama už atliktą darbą. Tačiau tiksliai nežinant, dėl kokių specifinių rezultatų jus pasamdė darbdavys, labai sunku atnešti maksimalią naudą įmonei bei pakilti į aukštesnes pareigas. Versle pinigai mokami už konkrečių užduočių atlikimo kiekybę bei kokybę, visa tai paverčiant paslaugomis ar produktais, kuriuos klientai norėtų pirkti.

B. Tracy ir kitų verslo specialistų nuomone, bet kokia profesinė pareigybė turi nuo 5 iki 7 kritinių faktorių, kurie lemia visus darbinės veiklos rezultatus. Šios kelios kompetencinės sferos yra būtinos, norint įvykdyti visus darbdavio reikalavimus bei sukurti tą vertę, už kurią galima gauti užmokestį. Ir atvirkščiai, jeigu veikla kurioje nors iš šių sričių neatneša gerų rezultatų, galima stipriai suabejoti darbuotojo tinkamumu užimti atitinkamas pareigas. Pavyzdžiui, pardavimuose dirbančiam asmeniui labai svarbios funkcijos yra klientų paieška, geri veiklos planavimo, prezentavimo bei derybiniai įgūdžiai, puikus savų ir konkurentų produktų išmanymas. Atsakomybė už šias užduotis krenta tiesiogiai ant pardavėjo pečių, jeigu jis jų neatlieka, kenčia ir jo įmonė, ir klientai, ir jis pats.

Kai darbuotojas žino tikslius savo darbinės veiklos prioritetus ir atsakomybės ribas, jis gali aiškiai įvertinti savo darbo efektyvumą: kas sekasi geriau, kas prasčiau, kokios silpnosios ir stipriosios jo savybės. Reikėtų žinoti, kad silpniausias iš prioritetinių darbinių įgūdžių turi įtakos visoms kitoms kompetencijoms. Tarkim, jeigu pardavimų vadybininkas nesugeba rasti potencialių pirkėjų, nei prezentavimo, nei derybiniai įgūdžiai jo nebeišgelbės. Ir rezultatas bus labai aiškus – parduoti nepavyks. Ši vienintelė silpna vieta ženkliai sumažins pardavėjo produktyvumą ir visiškai nustelbs likusias, tegu ir pačias puikiausias, profesines savybes.

Net ir geriausi savo srities profesionalai turi trūkumų, todėl nereikia dėl šito graužtis, gintis ar teisintis. Žymiai geriau savo silpnybes įvardinti, nes neįmanoma pašalinti kliūties, kol jos neidentifikavote. Klausimas “Koks vienintelis įgūdis, jeigu jį įgyčiau, padarytų didžiausią teigiamą įtaką mano karjerai?” gali tapti puikiu profesiniu vedliu. Norint gauti gerą atsakymą, reikia užduoti tinkamą klausimą. O šis tikrai nėra pats prasčiausias.

2008-09-10 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: atlyginimas, darbas, karjera, profesija | Temos: Produktyvumas

Šiame įraše apžvelgsiu pagrindinius laiko vagis darbinėje aplinkoje, kuriuos išskiria B. Tracy. Grubiai tariant, daugumos žmonių efektyvumo lygis darbo metu siekia 50% arba dar mažiau. Kalbant paprasčiau, 8 valandų darbo dienoje pusė iš jų praleidžiama užsiiminėjant veikla, kuri neturi jokio tiesioginio ryšio su užimamomis pareigomis. Galima tik įsivaizduoti, kaip pagerėtų įmonės veiklos rezultatai, jeigu visų jos darbuotojų darbingumo potencialas padidėtų bent trečdaliu. Tuomet kyla klausimas, kas suvalgo tokią didelę dalį laiko? Kur yra tos skylės, pro kurias šis neatstatomas mūsų gyvenimo resursas išeina lyg oras iš pradurtos padangos?

1. Pokalbiai telefonu. Darbe telefonas turi būti naudojamas tik darbiniams reikalams tvarkyti ir niekam daugiau. Tuo tarpu dauguma žmonių darbinį telefoną įpratę naudoti lygiai taip pat, kaip ir kasdieniniame gyvenime. Paplepėti su draugais, pažįstamais, kolegomis bei kitiems pašaliniams dalykams aptarti. To reiktų vengti – aptarkite visus būtinus darbinius klausimus ir baikite pokalbį. Jegu nebuvote biure ir žinutę paliko jūsų sekretorei, prieš atsakydami į skambutį visuomet pasiteiraukite, kas ir kokiu reikalu skambino. Galbūt iš karto paaiškės, kad tai nėra ypatingai skubu ir nereiks gaišti laiko. Jei užimate svarbesnes pareigas ir per dieną sulaukiate daugybės skambučių, būtina nusistatyti laiko intervalus, kuomet į skambučius neatsiliepinėjate. Neprisiskambinęs asmuo būtinai perskambins vėliau, jeigu reikalas tikrai pakankamai svarbus. Kitas laiko blokas turi būti skirtas skambučių atlikimui ir atsakinėjimui. Pvz. paskiri tam valandą laiko, ir tuo metu neužsiimi jokiais kitais darbais, išskyrus telefoninius pokalbius. Labai svarbu, kad apie šiuos laiko intervalus būtų informuoti reikiami asmenys. Visų pirma tai yra sekretorė, kuri priiminėja jums skirtus skambučius. Tuomet skambinančiajam jinai galės nurodyti laiką, kada būsite laisvas ir galėsite kalbėti arba perskambinti. Šia taisykle naudokitės ir patys, kai kam nors skambinate. Jeigu negalite prisiskambinti reikalingam asmeniui, visada pasiteiraukite, kada galetumėt perskambinti. Arba nurodykite laiką, kada galima paskambinti jums.
2. Netikėti lankytojai. Dirbant pastoviai kas nors sutrukdo – užeina bendradarbiai, verslo partneriai, klientai. Čia kaip ir su telefonu – reikia nusistatyti griežtą laiką, kuomet jokie lankytojai nepageidaujami ir nepriimami. Pavaldiniai, bendradarbiai ir kiti asmenys privalo žinoti, kad tuo metu jūsų trukdyti negalima. Taip pat paskirkite konkretų laiką, kuomet jūsų durys atviros visiems. Tegu visi žino, kad tokiu metu į jus drąsiai galima kreiptis pagalbos ar patarimo.
3. Susitikimai ir susirinkimai. Vadovai, vadybininkai iki pusės viso darbo laiko praleidžia įvairiuose susitikimuose. Susitikimai yra būtinas ir neišvengiamas įrankis versle. Tačiau pusė susitikimuose praleisto laiko yra sugaištama veltui. Todėl kiekvieną susitikimą reikia kruopščiai suplanuoti, apgalvoti ir jam pasiruošti.
4. Darbų vilkinimas ir atidėliojimas. Šitoj srity beveik visi yra tikri profesionalai. Nenorėdami ko nors daryti, žmonės prigalvoja pačių įvairiausių pretekstų ir pasiteisinimų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl taip yra – žmonės neturi pakankamai stipraus motyvo veikti. Gal dirbamas nemėgstamas darbas, gal nepakankamai įvertinamos pastangos, o gal paprasčiausiai užduotis nėra aiški ir pakankamai suvokiama. Pats geriausias motyvas veikti yra labai trokštami, geidžiami, patrauklūs ir ambicingi tikslai.
5. Bendravimas su bedradarbiais pašalinėmis temomis. Šis įprotis gali pakenkti ne tik darbo produktyvumui, bet ir visai karjerai. Dauguma žmonių darbe yra laiko švaistytojai. Jie dirba gerokai žemiau savo pajėgumų, kad tik rastų laiko paplepėti pašalinėmis temomis. Jeigu tik įsiveliate į kokį nors beprasmį pokalbį, tuoj pat susiimkite ir pasakykite “Atleiskite, bet turiu grįžti prie darbo”. Tai padės ne tik jums sugrįžti prie darbinių reikalų, bet ir primins kitiems, kad jie darto ne tai, ką derėtų.
6. Prastas sprendimų priėmimas. Nemokėjimas priimti teisingų sprendimų gali brangiai kainuoti tiek jums, tiek visai įmonei. Ir laiko, ir finansine prasme. Sprendimai dažniausiai būna 4 tipų: a) sprendimai, kuriuos priimti galite ir privalote tik jūs pats b) sprendimai, kuriuos galima deleguoti kitiems c) sprendimai, kurių negalima priimti, nes pasekmės gali būti per daug rimtos d) sprendimai, kuriuos būtina priimti, nes pasekmės gali būti pražūtingos. Atminkite: jeigu kurioje nors srityje jau padarėte sprendimą, labai tikėtina, kad jums teks priimti ir visus likusius reikalingus sprendimus. Tad pirmiausia pagalvokite, ar tikrai būtent jums reikia nuspręsti. Jei sprendimo negalima padaryti iš karto, būtinai reikia nustatyti terminą, iki kurio jis turi būti priimtas. Ir paskutinė mintis: niekada nesiekite tobulumo sprendimų priėmime. Klysta visi. Geriau blogas sprendimas, negu jokio. Geriau prastas sprendimas priimtas iš karto, negu geras sprendimas priimtas pavėluotai.

2008-04-17 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: darbingumas, karjera, laikas, laiko vagys | Temos: Produktyvumas

Štai jums nedidelis pratimėlis: įsivaizduokite, kad galite uždirbti 10 kartų daugiau, nei jūsų dabartinis uždarbis. Tarkim, per metus uždirbate 25 tūkst. litų. Atliekam elementarius matematinius veiksmus: 25 x 10 = 250 tūkst. litų. Ar įmanoma per kelerius metus šitiek padidinti savo metines pajamas?

Tradicinę žmonių reakciją tikrai nėra sunku nuspėti. Geriausiu atveju, jie tik šypteltų ir pažertų milijoną priežasčių, kodėl to neįmanoma padaryti. Juk dauguma žmonių sunkiai dirbo ilgus metus, kad pasiektų bent keleto tūkstančių litų menesinio atlyginimo dydį. Toks klausimas jiems pasirodytų mažių mažiausiai keistas.

Rašytojas Markas Tvenas yra labai taikliai pastebėjęs, jog žmonės dažniausiai prigalvoja tūkstančius pasiteisinimų, bet nepateikia nei vienos rtimtos priežasties. Faktas tas, kad kiekvienas žmogus turi įgimtą vidinį potencialą uždirbti kur kas daugiau, nei uždirba šiuo metu. Iliustruosiu tą dviem pavyzdžiais.

Skaičiau, kad prieš kelerius metus Niujorke buvo atsitiktinai pasirinkta 1000 vyrų ir moterų grupė, su kuria buvo atlikinėjami įvairūs IQ testai. Tarp aukščiausią ir žemiausią IQ koeficientą turinčio asmens skirtumas buvo tik nuo 1,5 iki 2 kartų. Tuo tarpu, tarp didžiausias pajamas gaunančio žmogaus (kurio IQ koeficientas nebuvo didžiausias) ir uždirbančio mažiausiai (jo IQ koeficientas nebuvo pats mažiausias), pajamų skirtumas buvo didžiulis – jos skyrėsi apie 20 kartų. O štai ir antrasis pavyzdys – jeigu mes pastyrinėtume, tarkim, turtingiausių pasaulio žmonių dvidešimtuką, atrastume vieną labai įdomų faktą. Labai greitai paaiškėtų, kad pusė iš jų neturi jokio aukštojo išsilavinimo. O jeigu ir turi, tai nemaža dalis aukštajį mokslą baigė jau būdami finansiškai nepriklausomi. Taigi kokias galime padaryti išvadas?

O išvados yra labai paprastos. Jei vienas vadybininkas uždirba 10 kartų daugiau nei kitas, ar tai reiškia, kad jis yra 10 kartų protingesnis? Ne. Gal 10 kartų labiau patyręs? Sunkiai tikėtina. Tuomet gal dirba 10 kartų daugiau? Ir tame būtų mažai tiesos. Tarp žmonių niekada nebūna tokių didžiulių protinių ir fizinių skirtumų. Vienintelis skirtumas yra tik turimų sugebėjimų panaudojime. Išsiaiškinkite, ką daro daugiausiai uždirbantys jūsų profesijos žmonės ir elkitės lygiai taip pat. Pajamos netruks prisiderinti prie elgesio.

2008-03-27 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: darbas, išsilavinimas, karjera, pajamos, sugebėjimai | Temos: Pinigai pinigėliai