Lyga.lt BLOGas

Kiekvienas iš mūsų suprantame žodžių galią. Jie gali pralinksminti ar įžeisti, paguosti ar nuvilti, paskatinti ar atstumti. Žodžiai arba pagerina, arba pablogina mūsų nuotaikas ir požiūrį. Todėl reikia juos labai atsargiai parinkti. Siekiant kalbėti tinkamai, gerai nuteikti save ir aplinkinius, pirmiausia reikia mąstyti teigiama linkme. Išsivaduoti nuo varžančių žodžių gali šiais būdais:

• Visada teigiamai vertink gyvenimą mintimis ir žodžiais.
• Venk apkalbų. Kalbėk tik tai, kas pakels nuotaiką ir bus naudinga išgirsti kitiems.
• Nesiskųsk dėl kitų žmonių elgesio. Tai tik verčia jaustis bejėgiu/ia ką nors pakeisti.
• Neįsileisk savikritiškų minčių. Mokykis iš padarytų klaidų ir judėk toliau.
• Nuolat apgalvok savo teigiamas savybes, sudaryk jų sąrašą.
• Pastebėk aplinkinių gerąsias puses ir atskleisk jas jiems.
• Nepriimk kitų pasakytų žodžių asmeniškai. Tie žodžiai daugiau pasako apie juos, nei apie tave. Nelaikyk savyje neapykantos ir pagiežos, linkėk kitiems to, kas geriausia. Tai palengvins tavo gyvenimą.
• Neleisk neigiamoms emocijoms tavęs valdyti. Priimk jas, tačiau siek jų atsikratyti. Tereikia atsisakyti neigiamų žodžių ir blogos emocijos nuslops. Parink tik tokius žodžius, kurie leis tau susikoncentruoti ties tuo, kas tu esi ir tuo, kas nori būti.

2009-02-05 | Parašė: Ringailė | Komentarų (1)
Žymės: kalba, žodžiai | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

“Nėra kito tokio charakterio rodiklio kaip balsas” (britų politikas Benjamin Disraeli)

Tai nenuginčijama tiesa verslo pasaulyje. Kaip dažnai kalbėdami telefonu su nepažįstamaisiais, mintyse piešiame potencialaus kliento, vadovo, ar bendradarbio paveikslą, remdamiesi balsu? Ar suvokiame, jog kiti žmonės pagal mūsų balso stiprumą priima verslo sprendimus? Balsą galima paversti dideliu pranašumu. Tai padaryti moko kalbėjimo ekspertė  Karen Schadow :

1. Stebėk save ir savo balsą. Pradėk klausytis savęs ir pastebėsi, ką reiktų taisyti. Sek ir kitų žmonių balso variacijas. Kodėl vieni balsai skamba patraukliau už kitų balsus?
2. Kvėpuok. Tai suteikia balsui dinamiškumo. Norint efektyviai kalbėti, reikia kvėpuoti kitaip, nei esame įpratę. Stebėk savo įprastinį kvėpavimą: lėtai įkvėpi ir greitai iškvepi. Tačiau, jei nori kvėpuoti sąmoningai, turi greitai įkvėpti ir valdyti savo balsą lėtai iškvėpdamas/a.
3. Nemurmėk. Stenkis kuo daugiau išsižioti ir padidinti balso rezonansą. Kuo daugiau praversi burną, tuo geresnį garsą pasieksi.
4. Venk “tingaus liežuvio”. Stenkis artikuliuoti kiekvieną garsą. Labiau pasitikėsi savimi, kai aplinkiniai tave geriau supras.
5. Venk aukšto balso tono. Štai paprastas pratimas: Čia yra KELIAS namo. Ištęsk žodį “Kelias” duotame sakinyje. “Kelias” turėtų būti tariamas vidutiniu balso tonu. Ištark šį žodį ir truputį žemink balso toną.
6. Monotonijai- Ne. Stenkis išlaikyti entuziazmą, net jei reiktų tai suvaidinti- tavo vokalas skambės dinamiškai. Nebijok skambėti energingai.
7. Šypsokis. Niekas nežino, jog tu nerviniesi, išskyrus tave. Kai vedi pristatymą kompanijos vadovams, užmegzk akių kontaktą ir demonstruok kūno aktyvumą- jie bus įtikinti, jog tu žinai, ką šneki.

2009-01-19 | Parašė: Ringailė | Palik komentarą
Žymės: balsas, kalba | Temos: Saviugda

Žinoma, jog siekiant džiaugsmingensio bendravimo reikėtų kalbėti tik apie pozityvius dalykus. Šiam tikslui pasiekti reiktų atkreipti dėmesį į neigiamų pasisakymų vengimą. Žemiau pateikti teiginiai gali sukurti problemas ir prišaukti apibūdintas situacijas, net jeigu to netrokštame:

• Jis yra tikra rakštis.
• Negaliu pakęsti.
• Tai galvos skausmas.
• Jei tik tapčiau finansiškai pajėgus/i.
• Neturiu pakankamai pinigų tam.
• Mano pečius užgulė visos pasaulio problemos.
• Plyšta mano širdis.
• Mane kažkas užkeikė.
• Negaliu suprasti to.
• Mano skrandyje drugeliai.
• Galėčiau numirti.
• Tai veda mane iš proto.
• Pragaištinga diena.
• Man reikia pertraukos.
• Nuosmukis…
• Per gerai kad būtų tiesa.
• Jei tik…
• Nėra skausmo- nėra naudos.
• Tai tikrai sunku.

Dabar, kai žinai, kaip nereikia kalbėti, bus lengviau atsikratyti blogo įpročio.

2008-12-12 | Parašė: Ringailė | Komentarų (2)
Žymės: kalba | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Net ir elementariausias prezentacijos ar pasisakymo planelis gerokai palengvins visą pristatymo eigą: sumažins įtampą ir jaudulį, padės atsipalaiduoti bei sklandžiau reikšti savo mintis. Komunikavimo specialistai vieningai sutaria, jog pasiruošimas yra sėkmingos, įdomios ir įtaigios prezentacijos pagrindas. Kiekvienas viešas pasisakymas turi tas pačias struktūrines sudėtines dalis.

Įžanga – bent keletas minčių, apie ką bus kalbama. Iš karto pereiti prie kažkokio klausimo ar problemos nagrinėjimo tikrai nepatartina. Visų pirma reikia paruošti klausytojus ir įvesti juos į tokią būseną, kurioje jie būtų pasiruošę priimti informaciją. Trumpas įvadas naudingas ir pačiam kalbėtojui – padeda susikaupti ir tinkamai surikuoti norimas pasakyti mintis. Įžanga atlika dar vieną be galo svarbią funkciją – sudomina klausytojus bei patraukia jų dėmesį. Galima pasinaudoti šiais “kabliukais”:

• papasakoti įdomią, linksmą ar pamokančią istoriją
• anekdotai – svarbiausia pasirinkti tinkamą
• palyginimai, citatos, įdomios mintys
• trumpas auditorijos įtraukimas (klausimas, diskusija, apsikeitimas nuomonėmis)
• temos sąryšio su klausytojų poreikiais atskleidimas
• pranešimo eigos/turinio pristatymas.

Pranešimo turinys – pati svarbiausia ir esminė pasisakymo dalis. Čia privalo būti visa aktualiausia informacija, kurią ketinama pranešti klausytojams. Šiuo atveju dažniausiai naudojama taktika – visą turinį apibendrinti keliais pagrindiniais sakiniais/mintimis/teiginiais bei juos užsirašyti. Žymiai labiau tikėtina, jog auditorija prisimins pagrindinius kalbos akcentus, nei visą pranešimą. Todėl svarbu, kad išskirti punktai iš tikrųjų apibendrintų visos kalbos turinį. Pranešėjui pagrindinės pristatymo gairės neleis pamesti svarbiausios minčių krypties.
Pagalbinės priemonės – skaičiai, lentelės, grafikai, tyrimų/apklausų duomenys. Su sąlyga, jeigu tai yra reikalinga ir būtina/aktualu klausytojams bei praturtina patį pristatymą. Naudoti papildomus duomenis vien savo išprusimui parodyti nėra jokios prasmės. Klausytojams nerūpi pranešėjo ego, jiems svarbiausia įdomi ir aktuali informacija.

Išvados/Apibendrinimas – finalinė kalbos stadija, visų taškų bei akcentų sudėliojimas. Pabaigiant kalbėti, galima dar kartą akcentuoti svarbiausius pranešimo punktus ir sužadinti klausytojų norą veikti.

2008-09-27 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: kalba, pasiruošimas, planas, pristatymas | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Tai vienas iš esminių kriterijų, apibūdinančių žmogaus išprusimą. Dauguma galvoje besirutuliojančių minčių, idėjų bei sumanymų į platųjį pasaulį iškeliauja žodžių pavidalu. Verbalinis bendravimas yra pagrindinis mąstymo bei saviraiškos instrumentas. Svarbią žmogaus, kaip asmenybės, brandos dalį sudaro būtent žodinio intelekto lavinimas. Įvairių studijų duomenimis, tarp žmonių profesinės sėkmės ir žodinės saviraiškos gebėjimų yra stiprus koreliacinis ryšys. Su tokiais žmonėmis lengviau bendrauti, paprasčiau juos suprasti, nesunkiai galima rasti bendrų interesų. Gerai savo liežuvį “nusmailinę” asmenys kitų žmonių akyse nesunkiai užsitarnauja pagarbos, įtakos bei valdžios statusus.

Dauguma žmonių gerokai nuvertina kalbėjimo dovaną. Išmokę šnekėti dar ansktyvoje vaikystėje, vėliau jie apleidžia šį įgūdį ir jo nebelavina. Taip užsiveria daugybė gyvenimiškos sėkmės galimybių. Juk tereikia tik:

1. Įsigyti ir naudoti gerą žodyną. Tai yra būtinas darbo kabineto atributas rimtai į asmeninį tobulėjimą žiūrintiems žmonėms. Nauji bei nežinomi žodžiai geriausiai įsimenami tuomet, kai yra žinoma jų prasmė bei kilmė. Jei tenka dažnai rašyti tekstus, didesnė žodžių atsarga nepaprastai praverčia formuluojant savo mintis.
2. Skaityti. Iš vienos pusės patarimas skaityti atrodo absurdiškas, nes tą daro visi. Tačiau didžioji visuomenės dalis skaito tokią informaciją, kuri neturi jokios vertės. Geriau per mėnesį perskaityti kelias rimtas, gerai parašytas knygas, nei kasdien siurbti masinių žiniasklaidos priemonių brukamas naujienas.
3. Rašyti. Tą irgi sugebama dauguma iš mūsų. Rašome sms žinutes, elektroninius laiškus, straipsnius bei knygas. Tobulinant ir lavinant savo rašyseną, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: ar pavyksta raštu išdėstyti tai, ką turite omenyje; ar tai bus suprantama skaitytojui; ar įmanoma savo mintis išreikšti dar aiškiau bei glausčiau.
4. Žodžių žaismas. Maži vaikai mokosi kalbėti žaisdami ir eksperimentuodami su žodžiais. Žaismingas požiūris padeda su jais susidraugauti bei natūraliai išmokti. Nemanykite, jog žaidimai yra skirti tik vaikams. Įvairiuose IQ testuose dažnai pasitaiko “žodžių dėlionės” tipo užduočių. Žaidimai su žodžiais gerina kalbos išraiškingumą, vaizdingumą bei lavina intelektą.
5. Klausyti savęs. Lygiai taip pat, kaip peržiūrite parašyto teksto juodraštį ir ištaisote paliktas klaidas, galima pasiklausyti savęs šnekančio. Pažvelgus iš šalies, įspūdis visuomet būna kitoks. Tuomet išryškėja visos šnekamosios kalbos klaidos ir blogi įpročiai, kurių neįmanoma aptikti žvelgiant iš asmeninės pozicijos.

2008-09-22 | Parašė: Paulius | Komentarų (1)
Žymės: intelektas, kalba, žodžiai | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Dauguma girdėtų pasisakymų, kalbų, paskaitų, seminarų, minčių, idėjų greitai pasimiršta. Tik vienetai iš jų įstringa giliai į atmintį. Kaip sakoma, pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. Jei perduodama informacija greitai nugrimzta smegenų kampelių glūdumon ir apsineša užmaršties dulkėmis, visų pirma, tai akmenėlis į kalbėtojo daržą. Reiškia, jog pasisakymas buvo nuobodus, neįdomus, neaktualus, nesuprantamas, nevertas dėmesio. Kad akmenų darže būtų kuo mažiau, kalbant verta atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

1. Reikia kalbėti apie klausytojų poreikius ir problemas, o ne apie savus rūpesčius.
2. Didžiausią ispūdį privalo padaryti pasisakymo pradžia ir pabaiga.
3. Pirma nupiešiamas bendras vaizdas, tik po to – detalės ir smulkmenos.
4. Kalba turi sužadinti kuo daugiau klausytojų pojūčių.
5. Skatinkite ir reaguokite į auditorijos grįžtamąjį ryšį.

2008-03-26 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: , įspūdis, kalba, klausytojai | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai