Vienas iš garsiausių pasaulyje žmogaus asmeninio potencialo trenerių T. Robbins per kelias minutes pasako viską, ką turi žinoti kiekvienas, siekiantis pakreipti savo gyvenimą norima linkme. Siūlau įsikalt į galvą visam laikui, kaip daugybos lentelę.
Mokslininkai nuolat knaisiojasi po žmogaus smegenų kerteles, siekdami atskleisti kuo daugiau šio stebuklingojo organo paslapčių. Kadangi smegenys yra centrinis mūsų valdymo pultas, jame slypi daugybė įdomių atsakymų. Viena svarbiausių smegenų funkcijų yra sprendimų priėmimas. Tyrinėdami smegenyse vykstančius sprendimų priėmimo procesus, mokslininkai užsimojo išsiaiškinti, kaip žmogaus smegenys sprendžia meilės klausimus.
Racionalioji smegenų dalis gali apdoroti labai ribotą informacijos kiekį, todėl svarbių bei ilgalaikių apsisprendimų pasirinkime ji menkai dalyvauja. Nuspręsti, kada ir su kuo susituokti, išsiskirti, ar kokį gyvenimo partnerį išsirinkti racionaliems smegenų centrams yra tas pats, kaip senam kompiuteriui dirbti su Vista operacine sistema. Santykiai su priešinga lytimi sukelia tiek klausimų ir galvosūkių, kad į pagalbą reikia šauktis emocines smegenų pusrutulio dalis. Analizės, samprotavimai bei logika čia mažai padeda.
Kai kas nors patraukia mūsų dėmesį – žmogus, vaizdinys, garsas, kvapas ar skonis – sudirba emocionalioji smegenų pusė. Ji nuolat gaudo pasąmoningus emocinius signalus, kurių dėka mes jaučiame įvairius jausmus. “Netekti žado” pamačius gražią moterį moksliškai reiškia, jog jausminė smegenų dalis pagavo krūvą emocinių signalų.
Tačiau mokslininkai teigia, kad gebėjimas apdoroti milžiniškus informacijos kiekius dar nereiškia, jog meilės labirintuose galima visiškai pasikliauti emocine smegenų puse. Jausmai be logikos yra visų klaidingų pasirinkimų bei kvailų poelgių pagrindas. Romantinių santykių tarp 2 žmonių metu, smegenys išskiria įvairias chemines medžiagas. Tačiau meilės reikalų sprendimams didžiausią įtaką daro 2 iš jų – dopaminas ir oksitocinas.
Dopaminas sustiprina bei išryškina mūsų išorinės aplinkos pojūčius. Tarp įsimylėjėlių jis sukelia aistros pojūtį. Būtent aistros ir susižavėjimo apakinti, žmonės dažnai klysta pasirinkdami ilgalaikį gyvenimo partnerį. Per didelės dopamino dozės uždeda “rožinius akinius” ir žmogaus įsivaizdavimai apie antrą pusę nebeatitinka tikrovės.
Kitas cheminis junginys, kurį gamina smegenys – oksitocinas – į širdies reikalus įneša kur kas daugiau patikimumo. Tai yra pasitikėjimo, prieraišumo ir atsidavimo eleksyras. Po gimdymo moterys gauna didžiulį oksitocino antplūdį.
Žmogaus smegenys gali sukurti jausmus ir įspūdžius paremtus praeitimi, pašaliniais įvykiais ir kitais faktoriais, kurie visiškai neatspindės esamos situacijos. Todėl renkantis gyvenimo draugą/-ę ar darant kitą svarbų gyvenimo žingsnį, visada reikia labai dėmesingai įsiklausyti į savo mintis bei jausmus.
Tai, kas iš pradžių atrodė meilė, gali pasirodyti esąs tik laikinas žavesys arba stipri malonumo injekcija.
Rinkodaroje labai tinka S. Godin išpopuliarinta frazė “idėjų virusas“. Juk visa marketingo esmė yra surasti būdą savo idėjoms paskleisti. Idėjoms apie savo paslaugas, produktus, renginius. Bet kokiai žiniai, kurią norite perduoti savo klientams. Jeigu perduodamą žinią pavyksta paversti sparčiai plintančiu ir besidauginančiu virusu, vadinasi, pagrindinė marketingo misija yra įvykdyta. Patys geriausi reklaminio viruso platintojai yra tikslinė auditorija, kuriai reklama yra skirta. Jei kitos aplinkybės radikaliai nesikeičia, informacija klientų tarpe greičiausiai sklinda, jeigu jos gavėjas su siunčiama žinute jaučia stiprų emocinį ryšį. Jei vartotojai ją dievina. Jei ji teikia džiaugsmą arba sukelia euforiją. Emocijos yra nepaprastai svarbus socialinės komunikacijos elementas.
Įdomiausia tai, kad marketingo žinutė nebūtinai turi sukelti teigiamus bei malonius jausmus. Kelių universitetų atlikta bendra studija išryškina 6 pagrindines emocijas, kuriomis žaidžiant vartotojams daroma didžiausia įtaka:
Rinkodara yra psichologinis žaidimas. Klientų psichologinių poreikių supratimas yra svarbiausia marketingo specialistų, norinčių juos įtakoti, užduotis.
