Lyga.lt BLOGas

Stebint pasaulio turtingiausiųjų išsilavinimo faktus, nesunku įžvelgti 2 pagrindines tendencijas: arba mokslas universitete buvo paaukotas vardan savo slapčiausių svajonių bei troškimų įgyvendinimo, arba studijoms buvo pasirinktos prestižinės alma matter. Žurnalas “BusinessWeek” kas 2 metus skelbia geriausiai būsimus verslininkus ruošiančių Amerikos aukštųjų mokyklų sąrašus. Jos yra atrenkamos pagal  tam tikrus kriterijus: atsižvelgus į visuomenės, akademinės bendruomenės, personalo atrankos bei verslo specialistų nuomones ir poreikius. Šių metų geriausiųjų laureatai rikiuojasi tokia tvarka:

1. Čikagos universiteto verslo mokykla – nuskynusi nugalėtojos laurus 2006-iais, lyderės pozicijas išlaikė ir šiemet. Verslo magistro studijų programos kaina – 97 tūkst. dolerių, į studijas priimama 22% visų stojančiųjų.
2. Harvardo verslo mokykla – šiemet pakilo per 2 pozicijas (2006 m. buvo 4). Verslo magistro studijų programos kaina – 101 tūkst. dolerių, į studijas priimama vos 12% visų stojančiųjų.
3. Kellogg`o vadybos mokykla (Šiaurės Vakarų universitetas) – šiais metais išlaikė tą pačią poziciją, kaip ir 2006-iais. Verslo magistro studijų programos kaina – 94 tūkst. dolerių, į studijas priimama 20% visų stojančiųjų.
4. Vartono verslo mokykla (Pensilvanijos universitetas) – prarado anksčiau turėtą 2 vietą, tačiau ir toliau išlieka verslo studijų etalonu. Verslo magistro studijų programos kaina – 100 tūkst. dolerių, į jas priimama 18% visų stojančiųjų.
5. Mičigano universiteto verslo mokykla – antrą kartą iš eilės tvirtai laikosi 5 pozicijoje. Verslo magistro studijų programos kaina – beveik 91 tūkst. dolerių, į studijas priimama 20% stojančiųjų.
6. Stenfordo universiteto verslo mokykla – įsikūrusi Silikono Slėnyje, šios vietos niekam neužleidžia nuo 2006-ujų. Verslo magistro studijų programos kaina – beveik 98 tūkst. dolerių, studentų atranka itin griežta: čia patenka tik 8% visų norinčiųjų.
7. Kolumbijos universiteto verslo mokykla – “Wall Street`o” finansininkų kalvė nuo 2006-ųjų pakilo per 3 laiptelius. Verslo magistro studijų kaina – 94 tūkst. dolerių, į studijas priimama 15% visų stojančiųjų.
8. Djuko universiteto verslo mokykla – sąrašo reitingą pakėlė viena pozicija. Verslo magistro studijų programos kaina – 100 tūkst. dolerių, priimamų studentų koeficientas didžiausias iš visų pirmame dešimtuke esančių verslo mokyklų – 30%.
9. Slouno vadybos mokykla (MIT universitetas) – geriausiųjų gretose smuktelėjo per porą pozicijų. Verslo magistro studijų programos kaina – 93 tūkst. dolerių, į studijas priimama 15% visų aplikantų.
10. Berklio universiteto verslo mokykla – užbaigia geriausių verslo mokyklų dešimtuką. Verslo magistro studijų programos kaina – 84 tūkst. dolerių, į studijas priimama 12% visų stojančiųjų.

2008-11-18 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: išsilavinimas, studijos, verslo mokyklos | Temos: Verslas

Kvalifikacija, išsilavinimas ir darbinė patirtis yra tos savybės, į kurias pirmiausiai atkreipia dėmesį darbdaviai, priimdami naują žmogų į darbą. Buhalteriams, finansininkams, teisininkams, medikams ir kitų profesijų atstovams aukštasis išsilavinimas tikrai suteikia pakankamai stiprų žinių bagažą, kuris darbui yra būtinas.

Bet kaip yra su pardavimais arba bet kokio pobūdžio vadybiniu darbu? Štai šitoje vietoje, iškyla keblesnis klausimas, kadangi diplomas jau nėra pagrindinis karjeros sėkmės garantas. Taip yra todėl, kad dirbant šioje srityje, žymiai svarbesnės yra asmeninės žmogaus savybės ir įgūdžiai, nei techniniai sugebėjimai. Tuo tarpu Lietuvos universitetai žymiai geriau lavina būtent techninius gebėjimus, bet ne patį charakterį.

Sunkumų renkantis žmogų į pardavėjo poziciją kyla ir dėl to, jog yra gerokai sunkiau atsifiltruoti tinkamus kandidatus šiai pozicijai. Tradiciniai darbo aprašymai dažnai tiksliai neapibrėžia gero pardavėjo profilio. Jie puikiai tinka kitoms pozicijoms, bet ne pardavimams. Todėl tinkamo pardavimų vadybininko atsirinkimas reikalauja nemažai žinių, patirties ir puikaus viso pardavimų proceso išmanymo. Kaip teigia pardavimų profesionalai, apie 80% sėkmės dirbant pardavimų srityje tiesiogiai priklauso nuo žmogaus charakterio, psichologinių savybių bei mokėjimo bendrauti. Manau, visi sutiksite, kad aukštojo mokslo diplome šių dalykų nesimato.

Ir apskritai, samdant žmones bet kokiai pozicijai, galioja taisyklė – atsirink kandidatus kruopščiai ir atsargiai, o netinkamus darbuotojus atleisk nesvyruodamas bei nedelsdamas.

2008-04-22 | Parašė: Paulius | Komentarų (3)
Žymės: darbuotojų atranka, išsilavinimas, pardavimai | Temos: Marketingas, pardavimai

Daugelis žmonių universitetuose mokosi tam, kad gautų išsilavinimą. Jie tikisi, kad dėstytojai bus labai mieli, malonūs ir ant lėkštutės patieks vertingas žinias. Panašiai darbe elgiasi dauguma darbuotojų. Jie laukia, kol viršininkas suteiks jiems daugiau atsakomybės ir valdžios, pakels atlyginimą ar paaukštins pareigose. Tai didžiosios visuomenės dalies elgesio modelis.

Tuo tarpu, likusi mažuma elgiasi visiškai priešingai – jie ima. Ima viską, ką tik universitete galima gauti, nuolatos spaudžia dėstytojus duoti daugiau, ieško naujų, neatrastų ir dar netyrinėtų žinių nišų. Jie lanko visus įmanomus kursus, dalyvauja visuose vykdomuose projektuose, nuolat pasirodo su naujais klausimais. Pradėję dirbti, tokie žmonės atkakliai siekia vis aukščiau kilti karjeros laiptais, o ne laukti malonės iš savo viršininko.

Kai kalba eina apie išsilavinimą, kompetenciją, patirtį ir žinias, visada geriau yra imti. Nes tokiu atveju būti daugumoje – reiškia žaisti žemesnėje lygoje ir silpnesnėje komandoje.

2008-04-01 | Parašė: Paulius | Komentarų (1)
Žymės: elgesys, išsilavinimas, patirtis | Temos: Saviugda

Štai jums nedidelis pratimėlis: įsivaizduokite, kad galite uždirbti 10 kartų daugiau, nei jūsų dabartinis uždarbis. Tarkim, per metus uždirbate 25 tūkst. litų. Atliekam elementarius matematinius veiksmus: 25 x 10 = 250 tūkst. litų. Ar įmanoma per kelerius metus šitiek padidinti savo metines pajamas?

Tradicinę žmonių reakciją tikrai nėra sunku nuspėti. Geriausiu atveju, jie tik šypteltų ir pažertų milijoną priežasčių, kodėl to neįmanoma padaryti. Juk dauguma žmonių sunkiai dirbo ilgus metus, kad pasiektų bent keleto tūkstančių litų menesinio atlyginimo dydį. Toks klausimas jiems pasirodytų mažių mažiausiai keistas.

Rašytojas Markas Tvenas yra labai taikliai pastebėjęs, jog žmonės dažniausiai prigalvoja tūkstančius pasiteisinimų, bet nepateikia nei vienos rtimtos priežasties. Faktas tas, kad kiekvienas žmogus turi įgimtą vidinį potencialą uždirbti kur kas daugiau, nei uždirba šiuo metu. Iliustruosiu tą dviem pavyzdžiais.

Skaičiau, kad prieš kelerius metus Niujorke buvo atsitiktinai pasirinkta 1000 vyrų ir moterų grupė, su kuria buvo atlikinėjami įvairūs IQ testai. Tarp aukščiausią ir žemiausią IQ koeficientą turinčio asmens skirtumas buvo tik nuo 1,5 iki 2 kartų. Tuo tarpu, tarp didžiausias pajamas gaunančio žmogaus (kurio IQ koeficientas nebuvo didžiausias) ir uždirbančio mažiausiai (jo IQ koeficientas nebuvo pats mažiausias), pajamų skirtumas buvo didžiulis – jos skyrėsi apie 20 kartų. O štai ir antrasis pavyzdys – jeigu mes pastyrinėtume, tarkim, turtingiausių pasaulio žmonių dvidešimtuką, atrastume vieną labai įdomų faktą. Labai greitai paaiškėtų, kad pusė iš jų neturi jokio aukštojo išsilavinimo. O jeigu ir turi, tai nemaža dalis aukštajį mokslą baigė jau būdami finansiškai nepriklausomi. Taigi kokias galime padaryti išvadas?

O išvados yra labai paprastos. Jei vienas vadybininkas uždirba 10 kartų daugiau nei kitas, ar tai reiškia, kad jis yra 10 kartų protingesnis? Ne. Gal 10 kartų labiau patyręs? Sunkiai tikėtina. Tuomet gal dirba 10 kartų daugiau? Ir tame būtų mažai tiesos. Tarp žmonių niekada nebūna tokių didžiulių protinių ir fizinių skirtumų. Vienintelis skirtumas yra tik turimų sugebėjimų panaudojime. Išsiaiškinkite, ką daro daugiausiai uždirbantys jūsų profesijos žmonės ir elkitės lygiai taip pat. Pajamos netruks prisiderinti prie elgesio.

2008-03-27 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: darbas, išsilavinimas, karjera, pajamos, sugebėjimai | Temos: Pinigai pinigėliai