Šį sugebėjimą turintys žmonės dažniausiai uždirba milžiniškus pinigus. Iškalbingumas, kaip ir muzika, tapyba ar kinas, yra labai vertinama meno forma. Verslo pasaulyje šia savybe paprastai pasižymi visi garsūs vadovai bei lyderiai. Lektoriai, turintys gerus retorinius gebėjimus, yra nuolatos kviečiami skaityti pranešimus įvairiose konferencijose, forumuose bei vesti seminarus garsiausioms pasaulio kompanijoms.
R. Bly, knygos “Persuasive Presentations for Business” autorius bei veiksmingų prezentacijų ekspertas, nurodo kalbėjimo ypatybes, kuriomis pasižymi absoliučiai visi profesionalūs iškalbos meistrai:
- Tinkama balso intonacija, pauzės, gestai. Geras spykeris yra ne tik savo srities ekspertas, bet ir sugeba pralinksminti klausytojus bei pakelti jų nuotaiką.
- Puikiai valdo emocijas. Jausmo prieskonis labai svarbus, norint prikaustyti auditorijos dėmesį. Pastovus tinkamos emocinės pusiausvyros išlaikymas kalboje – sunki ir gero įgudimo reikalaujanti užduotis.
- Vaizdingi pasakojimai, metaforos ir istorijos. Laiku įterpta pamokanti istorija, įdomus išgyvenimas ar jaudinantis pavyzdys nepaprastai praturtina bei pagyvina kalbą. Be to, tai padeda geriau paaiškinti arba iliustruoti mintį, perteikti jausmą.
- Naudojami humoro elementai. Geras, sveikas humoro jausmas yra neatsiejama iškalbos virtuozo asmenybės dalis. Juokas padeda klausytojams atsipalaiduoti, nepervargti bei trumpam atsikvėpti, nukreipiant dėmesį į šalutinius dalykus.
- Kompetencija. Profesionalumą vertina visose srityse ir visi. Norint šnekėti bet kokia tema, pirmiausia reikia ja domėtis ir nuolatos plėsti žinias toje srityje. Visi garsūs pranešėjai ir lektoriai pripažįstami kaip savo srities ekspertai.
- Tikslas – patenkinti klausytojai. Nesvarbu, kokia proga ar tema sakytų kalbą, aukščiausios klasės lektorius turi vienintelį siekį – paversti auditoriją laiminga bei sulaukti jos aplodismentų.
Šiuolaikiniame informacijos pertekliaus amžiuje, pagrindiniai įtaigaus bendravimo elementai įgija dar didesnę svarbą. Žodiniams pranešimams tenka varžytis su televizija, internetu, laikraščiais ir kitais informacijos šaltiniais. Todėl vidutinybės balsas praktiškai neturi jokių šansų būti išgirstas šioje informacijos jūroje. Šiandienos lektorius turi pranešti kažką labai specifiško, unikalaus, neįprasto, įdomaus bei vertingo, kad klausytojai norėtų jį išgirsti. Žmonės ieško išminties, patarimų, naujų ir šviežių idėjų bei būdų, kaip pagerinti savo gyvenimus. Į seminarus ir kitus panašaus pobūdžio renginius klausytojai dažniausiai eina ne tik dėl pramogos ar įdomumo, bet ir ieškodami atsakymų į jiems rūpimus klausimus.
Kalbėti gali visi, tačiau daryti tą įtikinamai, įdomiai bei prikaustant dėmesį – tik nedaugelis.
