Viena iš pagrindinių visų saviugdos bei sėkmės filosofijos dogmų yra ta, kad žmonės su konkrečiais tikslais pasiekia daugiau, nei neturintys aiškaus orientacinio taško. Pirmieji bėga įdėmiai sekdami kelią, o antrieji lekia užrištomis akimis arba išvis stovi vietoje, nežinodami ko griebtis. Nežinodamas ko ieškai, turi tenkintis tuo, kas pakliūva.
Tačiau tikslingas gyvenimo tempas atneša ne tik geresnius rezultatus, bet ir ilgesnį pragyvenimo amžių. Paskutinių medicininių tyrinėjimų duomenimis, žmonės, turintys siekiamybių, gyvena ilgiau. Prie tokių išvadų priėjo Rush`o Alzhaimerio ligų centro mokslininkai, ištyrę daugiau nei 1000 senyvo amžiaus žmonių. Paaiškėjo, kad prasminga gyvensena gerokai padidina galimybę atsigauti po sunkių ligų ir negalavimų.
Daugybė ankstesnių studijų jau yra įrodę, jog tikslai yra gyvybiškai svarbūs žmonių psichologiniam stabilumui. O psichologinė žmogaus būklė savo ruožtu veikia ir fizinį gyvybingumą. Palūžusį emociškai ir prasmingo gyvenimo pagrindo neberandantį žmogų greitai apleidžia ir fizinės jėgos. Sergantiems dvasinis silpnumas daro didžiulį poveikį, nes organizmas vis labiau ir labiau atsisako kovoti su liga.
Beje, ilgaamžiškumui neturi jokios įtakos, kokio tikslo siekiama – didingo ar kuklaus. Galima mokytis ispanų kalbos arba užsimoti apkeliauti Europą pėsčiomis, tai jau individualaus pasirinkimo reikalas.
