Vienas iš garsiausių pasaulyje žmogaus asmeninio potencialo trenerių T. Robbins per kelias minutes pasako viską, ką turi žinoti kiekvienas, siekiantis pakreipti savo gyvenimą norima linkme. Siūlau įsikalt į galvą visam laikui, kaip daugybos lentelę.
Pasiteiravaus žmonių, ko jie labiausiai bijo, išgirstume visokių variantų. Tačiau neatsirastų nei vieno, kuris nebijotų nieko. Bebaimių nėra. Baimės jausmas yra žmogaus prigimtinis saugiklis. Be jo mes tiesiog susinaikintume. Žmogui augant ir bręstant, šis savisaugos instinktas klonuojasi įvairiomis formomis ir įsitvirtina žmogaus charakterio savybėse. Kadangi didžioji baimių arsenalo dalis yra sukuriama dirbtinai (tėvų auklėjimo, aplinkinių nuomonės, švietimo įstaigų, žiniasklaidos), jos neturi jokio realaus pagrindo. Tokia jau ta žmonių psichologija – labiau baiminamės to, kas vyksta mūsų vaizduotėje, nei tikrame pasaulyje.
Pavyzdžiui, amerikiečiai terorizmą laiko didesniu siaubu už širdies ligas. Nors statistinė tikimybė mirti nuo širdies negalavimų yra nepalyginamai didesnė, nei žūti nuo teroristinio antpuolio. Dauguma žmonių nedrįsta imtis naujų iniciatyvų, pradėti naujų projektų ar pamėginti nepatirtų dalykų. Jie yra garantuoti nesėkme, nors niekada net nepabandė. Baimė, grėsmės ir pavojai yra vienas iš lengviausių būdų manipuliuoti visuomene. Taigi baimė gali ne tik apsaugoti žmogų, bet ir stipriai apriboti jo ateities galimybes.
Baimė gali veikti kaip akseleratorius arba kaip stabdis. Daugiausiai pasiekę lyderiai šią energiją sugeba paversti savo veiklos postūmiu bei stimulu. Visus likusius baimės jausmas paralyžuoja: jie negali nei racionaliai mąstyti, nei veikti. Pati žalingiausia baimės forma iš visų yra panika. Tai labai pavojingas, žaibiškai plintantis virusas. Jo užpulti, žmonės neišlenda iš savo komforto zonos, bankrutuoja įmonės, žlunga ištisos ekonomikos. Pasidavus panikai, prarandama situacijos kontrolė, žmonių elgesį pakeičia jų reakcijos.
Baimės nugalėti yra neįmanoma, tačiau galima išmokti ją valdyti. O tai jau kardinalus galios svertų pokytis. Jis reiškia, jog esate savo baimų šeimininkas ir valdovas. Jūs kontroliuojate baimės proporcijas, neleidžiate jai išsiplėsti ir kliudyti jūsų siekiams bei svajonėms.
Kai kas mano, kad intelekto koeficientas (IQ) ir emocinis intelektas yra praktiškai tas pats. Tačiau taip nėra. IQ indėlis į žmogaus gyvenimo sėkmę yra tik 20%. Visa kita yra emocinis intelektas, kuris apima tokias savybes kaip motyvacija, atkaklumas, savikontrolė, nuotaikų valdymas, užuojauta ir pan. IQ ir emocinis intelektas nėra priešingi, tačiau veikia atskirai. Galima būti labai intelektualiu, bet emociškai palūžusiu. Tai ir sukelia daugumą gyvenimo problemų. D. Goleman`as svarbiausius jausminio intelekto elementus skirsto taip:
Savęs pažinimas
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog kiekvienam savi jausmai turėtų būti akivaizdūs, tačiau dažniausiai jie būna užslėpti. Emocinis savęs pažinimas yra nuolatinis savo vidinių būsenų stebėjimas. Visiškai supaprastintai tariant, savęs pažinimas ir sugebėjimas valdyti savo emocines būsenas, yra vienas ir tas pats. Emocijos gali būti 2 tipų – sąmoningos ir nesąmoningos. Dauguma jausmų užvaldo sąmoningai, net nesuvokiant jų egzistavimo. Būtent nesąmoningos emocijos ir turi didžiausią poveikį mūsų elgesiui. Save kontroliuoti galima tik tada, kai žinai, kokie jausmai tave valdo.
Emocijų kontrolė
Sugebėjimas kontroliuoti save ir atlaikyti emocines audras jau senovės Graikijoje buvo laikomas didele vertybe. Gyvenimas be jausmų būtų nuobodus ir nykus, tačiau reikia išlaikyti teisingą emocinę pusiausvyrą. Nors emocijų protrūkis nėra labai dažnas gyvenimo atvejis, bet jis gali pridaryti daugybę žalos. Emocinių būsenų valdymas yra vienas iš pačių svarbiausių žmogaus gyvenimo įgūdžių. Žmogaus smegenys sudarytos taip, kad mes labai menkai galime įtakoti, kada ir kokie jausmai mus užvaldys, bet kiek jie tęsis – priklauso tik nuo mūsų pačių. Kai valdai savo nuotaikas, valdai ir savo elgesį.
Motyvacija
Pozityvi motyvacija yra iš pagrindinių raktų į visus pasiekimus. Garsiausi pasaulio sportininkai, muzikantai išsiskiria savo sugebėjimu praktikuotis, treniruotis ir bandyti metų metus, kol galų gale pasiekia savo tikslus. Emocijos įtakoja mūsų elgesį – jos arba padeda mums išnaudoti savo įgimtus sugebėjimus, arba riboja mūsų potencialą. Negatyvios emocijos stipriai varžo žmogaus mąstyseną, teigiamos emocijos protinius sugebėjimus dar labiau sustiprina. Tačiau ir negatyvius jausmus galima panaudoti savo motyvacijos stiprinimui ir užsibrėžtų tikslų siekimui. Psichologai, tyrę lyderius įvairiausiose veiklos srityse, pastebėjo, kad jie visi būna tam tikroj emocinėj būsenoj, kuri angliškai vadinasi “the flow” (tėkmė, srovė, sklandumas). Tai aukščiausias emocinio intelekto taškas. Tokia emocinė būsena pasiekiama tuomet, kai žmogus būna užsiėmęs pačia įdomiausia jam veikla. Tada visos emocijos, dėmesys ir energija yra nukreipta tik į vieną tašką – užduoties vykdymą. Tai susižavėjimo, netgi ekstazės būsena, kai smegenys dirba visu pajėgumu ir gali įveikti sunkiausius iššūkius.
Kitų supratimas
Kuo labiau pažįstate save, tuo geriau galėsite suprasti ir perskaityti kitų žmonių jausmus. Tie, kurie sugeba užjausti ir suprasti kitus, yra labiau mylimi, mėgiami ir gerbiami. Su tokio tipo žmonėmis visi mielai bendrauja. Užuojauta ir supratimas atsiranda ankstyvoje kūdikystėje, iš neverbalinio fizinio bendravimo tarp vaiko ir tėvų. Kadangi kūdikis nemoka kalbėti, jis turi jausti stiprų emocinį ryšį. Vaiko auginimas ir auklėjimas yra pats geriausias testas jūsų neverbaliniams bendravimo įgūdžiams nustatyti. Būtent todėl moterys suprasti, užjausti ir skaityti subtilius kito asmens neverbalinius signalus, sugeba kur kas geriau nei vyrai.
Tarpusavio santykiai
Mokėjimas reikšti savo jausmus ir mintis yra svarbiausias bendravimo elementas. Emocijos yra užkrečiamos. Bendraudami mes nuolatos siunčiame emocinius signalus ir nesąmoningai perimame bei mėgdžiojame emocijas, kurias įžvelgiame aplinkiniuose. Emociniai signalai veikia vieni kitus. Bendraudami žmonės netgi pamėgdžioja vienas kito kūno kalbą. Toks nuotaikų, neverbalinės kūno kalbos ir emocinių signalų suderinamumas yra pagrindinis faktorius, nulemiantis efektyvų tarpasmeninį bendravimą.
Kuo geriau jaučiate, suprantate kitų jausmus ir kontroliuojate savo siunčiamus signalus, tuo didesnę įtaką ir poveikį turite kitiems žmonėms.
Kokia pati sveikiausia žmogiška emocija ir kaip iš naujo pamėgti iki gyvo kaulo atsibodusį darbą? Tai nėra labai sunku, jei problemos ieškai ten, kur ji iš tikrųjų yra. Ir miegoti galėsite ramiau.
Pyktis, susierzinimas, įtūžis, nepasitenkinimas ir kitos negatyvios emocijos yra dažnas reiškinys žmonių bendravime. Nedidelė kibirkštėlė gali sukelti didžiulį gaisrą. Dauguma nesutarimų ir ginčų irgi prasideda nuo atrodytų nereikšmingo žodžio, sakinio ar žvilgsnio. O toliau jau vyksta grandininė reakcija – vienas piktas žodis seka kitą, kiekvienai žodinei atakai duodamas atsakomasis smūgis. Tokiu būdu prarandama pokalbio kontrolė, viskas remiasi ne sveiku protu, o emocijomis.
Įvairios situacijos, aplinkybės, neatsargūs pasisakymai gali išprovokuoti įvairiausias žmonių reakcijas. Vieni gali reaguoti visiškai ramiai, kiti pulti į ašaras, o treti – supykti arba net kibti į atlapus. Tačiau net ir su karštakošiais, greit užsiplieskiančiais žmonėmis galima išmokti bendrauti ramiai ir konstruktyviai. Keletas minčių, kaip laikyti tokių situacijų vairą savo rankose:
Koncentruota ir glausta žmonių elgsenos psichologijos santrauka. Kodėl darome, tai, ką darome ir kas formuoja mūsų elgesį? Pažiūrėkite ir sužinosite.
