Lyga.lt BLOGas

… apie tai, ką suprantam.

Lyga.lt - didžiausias mokymų portalas Lietuvoje
 
 
 
 

Žymė: darbas

Ar žinai, už ką tau moka?

Tai vienas iš esminių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, einant profesiniu karjeros keliu. Dauguma žmonių tikriausiai atsakys, kad jiems yra mokama už atliktą darbą. Tačiau tiksliai nežinant, dėl kokių specifinių rezultatų jus pasamdė darbdavys, labai sunku atnešti maksimalią naudą įmonei bei pakilti į aukštesnes pareigas. Versle pinigai mokami už konkrečių užduočių atlikimo kiekybę bei kokybę, visa tai paverčiant paslaugomis ar produktais, kuriuos klientai norėtų pirkti.

B. Tracy ir kitų verslo specialistų nuomone, bet kokia profesinė pareigybė turi nuo 5 iki 7 kritinių faktorių, kurie lemia visus darbinės veiklos rezultatus. Šios kelios kompetencinės sferos yra būtinos, norint įvykdyti visus darbdavio reikalavimus bei sukurti tą vertę, už kurią galima gauti užmokestį. Ir atvirkščiai, jeigu veikla kurioje nors iš šių sričių neatneša gerų rezultatų, galima stipriai suabejoti darbuotojo tinkamumu užimti atitinkamas pareigas. Pavyzdžiui, pardavimuose dirbančiam asmeniui labai svarbios funkcijos yra klientų paieška, geri veiklos planavimo, prezentavimo bei derybiniai įgūdžiai, puikus savų ir konkurentų produktų išmanymas. Atsakomybė už šias užduotis krenta tiesiogiai ant pardavėjo pečių, jeigu jis jų neatlieka, kenčia ir jo įmonė, ir klientai, ir jis pats.

Kai darbuotojas žino tikslius savo darbinės veiklos prioritetus ir atsakomybės ribas, jis gali aiškiai įvertinti savo darbo efektyvumą: kas sekasi geriau, kas prasčiau, kokios silpnosios ir stipriosios jo savybės. Reikėtų žinoti, kad silpniausias iš prioritetinių darbinių įgūdžių turi įtakos visoms kitoms kompetencijoms. Tarkim, jeigu pardavimų vadybininkas nesugeba rasti potencialių pirkėjų, nei prezentavimo, nei derybiniai įgūdžiai jo nebeišgelbės. Ir rezultatas bus labai aiškus – parduoti nepavyks. Ši vienintelė silpna vieta ženkliai sumažins pardavėjo produktyvumą ir visiškai nustelbs likusias, tegu ir pačias puikiausias, profesines savybes.

Net ir geriausi savo srities profesionalai turi trūkumų, todėl nereikia dėl šito graužtis, gintis ar teisintis. Žymiai geriau savo silpnybes įvardinti, nes neįmanoma pašalinti kliūties, kol jos neidentifikavote. Klausimas “Koks vienintelis įgūdis, jeigu jį įgyčiau, padarytų didžiausią teigiamą įtaką mano karjerai?” gali tapti puikiu profesiniu vedliu. Norint gauti gerą atsakymą, reikia užduoti tinkamą klausimą. O šis tikrai nėra pats prasčiausias.

Pasibaigus atostogoms

Vasara skaičiuoja paskutines savaites, o dauguma dirbančiųjų – paskutines savo atostogų dienas. Visi, kas tik gali, besibaigiančios vasaros akimirkas stengiasi išnaudoti poilsiui. Prieš rudens darbus norisi atstatyti fizinius, emocinius bei kūrybinius resursus. Tačiau užtenka vos keletą dienų atitrūkti nuo darbų ir sugrįžti prie jų darosi sunku. Vėl reikia įsivažiuoti į įprastinį darbo ritmą, peržvelgti susikaupusius reikalus, išsiaiškinti esamą situaciją. Porą savaičių pragulėjus pajūryje arba prie ežero, susikaupusios darbinės problemos gali lengvai sugadinti nuotaiką.

Pereinamasis laikotarpis iš poilsio į darbinį režimą būna praktiškai visada, klausimas tik koks jis bus – lengvas ar sudėtingas, sukeliantis stresą ar sklandus. Tai priklauso nuo konkretaus žmogaus, aplinkybių, darbo pobūdžio, užimamų pareigų. Tačiau lemiamas faktorius šioje situacijoje yra asmeninis požiūris į darbą bei organizuotumas. Žmogaus darbingumas tiesiogiai priklauso nuo jo savijautos, o savijauta – nuo to, kokiu laipsniu jis gali kontroliuoti ir valdyti savo darbinę aplinką. Tad kaip pailsėjus po gerų atostogų, nesusigadinti sau nuotaikos išvydus prieš akis darbų šūsnį?

  • Padidinkite darbo tempą. Prieš išeinant atostogų, stenkitės savo veiklą organizuoti taip, jog spėtumėt sutvarkyti kuo daugiau svarbių reikalų. Geriau savaitę prieš atostogas padirbėti šiek tiek daugiau ir paskui ramiai ilsėtis, nei atostogų metu nuolatos jaudintis dėl neužbaigtų “degančių” darbų. Taip ne tik neatsipalaiduosite ir nepailsėsite, bet dar grįžę (arba net atostogų metu) privalėsite gesinti darbinių rūpesčių sukeltus gaisrus.
  • Užduotis paveskite tinkamam asmeniui. Jeigu išvykdami savo pareigas perleidžiate kitam bendradarbiui ar pavaldiniui, įsitikinkite, kad jis sugebės tinkamai jas atlikti. Skambinėdami į darbovietę po kelis kartus per dieną ir tikrindami, ar viskas gerai, savo atostogų malonesnėmis tikrai nepaversite. Nusimatykite jus pavaduosiantį žmogų iš anksto ir jį apie tai įspėkite, kad liktų pakankamai laiko tam pasiruošti.
  • Pailsėję pradėkite nuo lengvesnių darbų. Sugrįžę po atostogų, nepulkite stačia galva į patį darbų sūkurį. Jei darbe nebuvote savaitę ar ilgiau, labai rekomenduotina pirmas keletą dienų dirbti pagal laisvesnę darbotvarkę. Kol neišblėso malonios poilsio akimirkos ir dalis jūsų vis dar atostogauja, nesiimkite spręsti jokių svarbių klausimų. Taip žymiai lengviau ir greičiau sugrįšite į įprastinį darbo ritmą.

Šiek tiek kruopštesnis veiklos planavimas, požiūris į darbą iš tolimesnės perspektyvos leis jums pasimėgauti savo atostogomis, pailsėti ir su nauju energijos antplūdžiu vėl kibti į darbus.

Geriausios darbovietės

Kiekvienais metais kompanija “Universum” vykdo apklausą, kurios tikslas – išsiaškinti, kokiose kompanijose labiausiai trokšta dirbti Amerikos universitetų bei koledžų absolventai. Tai konkursas, kuriame garsiausios Amerikos bendrovės varžosi dėl geidžiamiausio darbdavio titulo. Štai šių metų laureatų sąrašas:

  1. Google (IT technologijos) – 23,6% balsų.
  2. McKinsey & Company (verslo konsultacijos) – 15,8% balsų.
  3. Goldman Sachs (investicijos ir bankininkystė) – 14.9% balsų.
  4. Apple (kompiuteriai, IT technologijos) – 13.6% balsų.
  5. The Boston Consulting Group (verslo konsultacijos) – 12.1% balsų.
  6. Bain & Company (verslo konsultacijos) – 10.8% balsų.
  7. Walt Disney (pramogos, media, kinas) – 8.8% balsų.
  8. Nike (sportinė avalynė bei apranga) – 8.8% balsų.
  9. Deloitte (konsultacijos audito, mokesčių ir finansų klausimais) – 8.1% balsų.
  10. J.P. Morgan (finansinės paslaugos) – 7.9% balsų.

Labiausiai trokštamos darbovietės vardas jau nebe pirmą (ir tikriausiai ne paskutinį) kartą atitenka Google. Tai visiškai nestebina, paskaičius apie šios kompanijos darbo aplinką bei požiūrį į savo darbuotojus. Kažin, kaip atrodytų geidžiamiausių Lietuvos įmonių sąrašas? Ar toks kur nors egzistuoja?

Lankstaus darbo metodai

Mobilumas ir lankstumas yra vieni iš pagrindinių šiuolaikinės darbinės aplinkos bruožų. Tą patvirtina ir Fortune 1000 sąraše esančių kompanijų vadovų apklausa. Jų nuomone, lankstumas padeda siekti organizacijai užsibrėžtų verslo tikslų bei didina veiklos efektyvumą. Aš taip pat esu minties “dirbant protingai, galima uždirbti gerokai daugiau, nei dirbant sunkiai” šalininkas. Griežtai apibrėžtos darbo valandos, hierarchinė ir statiška valdymo struktūra, krūva pareigybinių instrukcijų man atrodo visiškai nereikalingi dalykai. Tai daugiau laisvės, kūrybingumo ir darbuotojų potencialo varžymas. Kai veikimo laukas stipriai apribojamas, jautiesi lyg supančiotas arklys, galintis žingsniuoti tik labai mažais žingsneliais.

Kaip kiekvienas supranta sąvoką “lankstus darbas”, čia jau kitas klausimas. Vieni išskiria vienus prioritetus, kiti kitus. Tačiau, nepaisant įvairiausių nuomonių, bendras tendencijas įžvelgti galima. Apklaustieji vadovai išskyrė tokius svarbiausius lanksčios darbinės strategijos aspektus:

Dauguma apklaustųjų verslo atstovų sutaria, jog “gyva”, judri darbinė aplinka teigiamai įtakoja visą kompanijos kultūrą ir atmosferą. Gyvename kapitalistinėje visuomenėje, tad nieko nuostabaus, kad trečdalis visų vadovų šią įtaką nurodė kaip labai svarbią. Nuomonės šiuo klausimu pasiskirstė labai aiškiai ir kontrastingai:

Originalų šaltinį galima rasti čia.

Kaip sumažinti popierių krūvas ant darbo stalo?

Popierius yra vienas iš didžiausių tvarkingos darbo vietos priešų. Dokumentų aplankai, blankai, laikraščiai, žurnalai, reklaminiai bukletai nepastebimai kaupiasi biure, užimdami vis daugiau vietos. Iš pradžių popierizmo daugėja stalčiuose, spintelėse ir lentynose, kol galiausiai jis okupuoja ir darbo stalą. Ir į tai dar galima nekreipti dėmesio, kol neprisireikia šioje popieriaus karalystėje skubiai surasti kokio nors svarbaus dokumento. Tada ir prasideda visas smagumas. Kartais gali pasijausti, lyg ieškotum adatos šieno kupetoje.

Jeigu jus kamuoja panašios bėdos, galbūt tai padės eliminuoti nereikalingą sukauptą popierinį turtą ir vėl atstatyti produktyvią darbinę erdvę:

  1. Savo darbotvarkėje susiplanuokite konkretų laiką, skirtą dokumentacijai tvarkyti.
  2. Stenkitės, kad į rankas antrą kartą nepatektų tas pats dokumentas. Pakliuvus į rankas popierinei rašliavai, iš karto padėkite ją į tam skirtą vietą, o ne numeskite į pirmą pasitaikiusią popierių krūvą.
  3. Atsikratykite senų juodraščių, pasenusių brėžinių ir nebereikalingų dokumentų.
  4. Kai kuriose darbovietėse ataskaitų ruošimas tapo tradicija, o ne būtinybe. Jei taip yra ir jūsų atveju, galbūt galima tai pakeisti.
  5. Visą dokumentaciją susirūšiuokite į atskirus aplankus, suskirstytus pagal kategorijas.
  6. Visus savo sukauptus popierinius failus reguliariai peržiūrėkite, kas nereikalinga – išmeskite.
  7. Senai spaudai ir korespondencijai irgi vieta šiukšliadėžėje, o ne jūsų darbo vietoje. Pasilikti verta tik tuos leidinius, kurie yra iš tikrųjų reikalingi ir svarbūs.
  8. Neverta laikyti žurnalo ar laikraščio, jeigu ten yra tik vienas ar keli jus dominantys straipsniai. Tokiu atveju, juos tiesiog išplėškite arba išsikirpkite, o visa kita meskite lauk.
  9. Dažniau naudokite skanerį. Tikrai nėra būtina visos svarbios informacijos laikyti popieriniame pavidale. Geriau ją nuskenuoti ir išsisaugoti pdf formatu savo kompiuteryje.
  10. Atšaukite tų leidinių prenumeratas, kurių nebeskaitote.
  11. Jeigu dažnai tenka apmokėti įvairias sąskaitas, geriau stengtis tą daryti internetu.

Komandinis darbas – sutarti nėra sunku

Gebėjimas gerai sutarti su aplinkiniais ir dirbti komandoje yra labai vertinamas. Tiesą sakant, jis yra būtinas, nes bendravimo su aplinkiniais šiais laikais jau nebeįmanoma išvengti. Beveik kiekviename darbo skelbime šį reikalavimą galima rasti. Centralizuotą valdymo modelį versle pakeitė komandinis, kuriame vis daugiau sprendimų ir valdžios atiduodama į darbuotojų rankas. Verslininkai jau seniai suprato, kad darnus komandinis darbas yra klestinčio verslo garantas. Neįmanoma pamėgti kiekvieno sutikto žmogaus, bet asmeninės simpatijos ir sugebėjimas su tokiu asmeniu dirbti – du skirtingi dalykai.

Dirbti produktyviai komandoje su kitais nėra taip sunku, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Svarbu turėti tinkamą požiūrį, tada net ir labiausiai erzinantys kolegos atrodys visiškai kitaip. Štai kas padeda:

  • Dėmesingas klausymas. Tai nėra vien tik nuolatinis pritariamas linksėjimas galva. Klausant reikia ne tik išgirsti sakomus žodžius, bet ir suprasti, ką kalbėjusysis turėjo omenyje. Kokia buvo pagrindinė problema, mintis, pašnekovo jausmai.
  • Susidomėjimas. Reikia lavinti pastabumą besikeičiančioms aplinkybėms – nuo bendradarbių nuotaikos iki naujos šukuosenos. Retkarčiais pasidomėkite, kaip jiems sekasi, kas naujo jų gyvenime. Dauguma žmonių mėgsta pasakoti apie save, todėl domėjimasis kito žmogaus asmenybe yra puikus būdas susidraugauti.
  • Smalsumas. Žmonės vengia uždavinėti klausimus, nes nenori pasirodyti esantys neišmanėliai. Taip pastatoma siena, ribojanti mus nuo aplinkinių. Jeigu kas nors neaišku ar įdomu, visada reikia klausti.
  • Kitų supratimas. Kiekvienas elgiasi taip, kaip jam tuo metu atrodo teisingiausia. Visai nesvarbu, kaip kvailai tie veiksmai ar sprendimai beatrodytų. Todėl visuomet prieš pradedant peikti, kaltinti, drausminti ar kritikuoti, reikia išsiaiškinti, kokios yra tokių veiksmų priežastys.
  • Kolegų vertinimas ir pripažinimas. Bet kokio projekto sėkmė priklauso nuo visų komandos narių indėlio. Visuomet reikia pagalvoti, be kieno pagalbos nebūtumėte išsivertę ir tiems žmonėms padėkoti. Nesvarbu, kokia menka ta pagalba bebūtų, ar kokias pareigas užimtų asmuo – vertinti ir gerbti reikia visus, ištiesusius pagalbos ranką.
  • Žodžio laikymasis. Jeigu įsipareigojote atlikti kažkokį darbą, tai ir padarykite tai. Nesvarbu, kad užduotis gali atrodyti smulki ir nereikšminga. Laikas apsigalvoti yra prieš ką nors pažadant. Jei jau pasakėte “taip”, tuomet jau vėlu nuspręsti, kad užduotis jums nesvarbi ar neturite laiko jai įvykdyti.

Uždirbk 10 kartų daugiau

Štai jums nedidelis pratimėlis: įsivaizduokite, kad galite uždirbti 10 kartų daugiau, nei jūsų dabartinis uždarbis. Tarkim, per metus uždirbate 25 tūkst. litų. Atliekam elementarius matematinius veiksmus: 25 x 10 = 250 tūkst. litų. Ar įmanoma per kelerius metus šitiek padidinti savo metines pajamas?

Tradicinę žmonių reakciją tikrai nėra sunku nuspėti. Geriausiu atveju, jie tik šypteltų ir pažertų milijoną priežasčių, kodėl to neįmanoma padaryti. Juk dauguma žmonių sunkiai dirbo ilgus metus, kad pasiektų bent keleto tūkstančių litų menesinio atlyginimo dydį. Toks klausimas jiems pasirodytų mažių mažiausiai keistas.

Rašytojas Markas Tvenas yra labai taikliai pastebėjęs, jog žmonės dažniausiai prigalvoja tūkstančius pasiteisinimų, bet nepateikia nei vienos rtimtos priežasties. Faktas tas, kad kiekvienas žmogus turi įgimtą vidinį potencialą uždirbti kur kas daugiau, nei uždirba šiuo metu. Iliustruosiu tą dviem pavyzdžiais.

Skaičiau, kad prieš kelerius metus Niujorke buvo atsitiktinai pasirinkta 1000 vyrų ir moterų grupė, su kuria buvo atlikinėjami įvairūs IQ testai. Tarp aukščiausią ir žemiausią IQ koeficientą turinčio asmens skirtumas buvo tik nuo 1,5 iki 2 kartų. Tuo tarpu, tarp didžiausias pajamas gaunančio žmogaus (kurio IQ koeficientas nebuvo didžiausias) ir uždirbančio mažiausiai (jo IQ koeficientas nebuvo pats mažiausias), pajamų skirtumas buvo didžiulis – jos skyrėsi apie 20 kartų. O štai ir antrasis pavyzdys – jeigu mes pastyrinėtume, tarkim, turtingiausių pasaulio žmonių dvidešimtuką, atrastume vieną labai įdomų faktą. Labai greitai paaiškėtų, kad pusė iš jų neturi jokio aukštojo išsilavinimo. O jeigu ir turi, tai nemaža dalis aukštajį mokslą baigė jau būdami finansiškai nepriklausomi. Taigi kokias galime padaryti išvadas?

O išvados yra labai paprastos. Jei vienas vadybininkas uždirba 10 kartų daugiau nei kitas, ar tai reiškia, kad jis yra 10 kartų protingesnis? Ne. Gal 10 kartų labiau patyręs? Sunkiai tikėtina. Tuomet gal dirba 10 kartų daugiau? Ir tame būtų mažai tiesos. Tarp žmonių niekada nebūna tokių didžiulių protinių ir fizinių skirtumų. Vienintelis skirtumas yra tik turimų sugebėjimų panaudojime. Išsiaiškinkite, ką daro daugiausiai uždirbantys jūsų profesijos žmonės ir elkitės lygiai taip pat. Pajamos netruks prisiderinti prie elgesio.

Kapitalizmo esmė

Dar niekada neteko girdėti tokio aiškaus, trumpo ir puikaus kapitalizmo esmės paaiškinimo. Kad taip universitetuose dėstytų…

Ar jauki jūsų darbo vieta?

Ar žmonėms svarbu, kad darbo vieta būtų jauki? Manau, kad taip. Tuomet jautiesi labiau atsipalaidavęs, žvalesnis, energingesnis ir darbingesnis. Bet kurioje aplinkoje, kurioje tenka praleisti daugiau laiko, pradedi ieškoti savito kampelio, kur galėtum šeimininkauti. Kavinėje visuomet ieškai mėgstamo staliuko, kine, teatre ar koncerte – patogios vietelės reginiui stebėti.

Jaukumo, patogumo laipsnis darbovietėje vaidina labai svarbų vaidmenį. Juk tai antra vieta po namų, kurioje dauguma iš mūsų praleidžiame didžiąją dalį savo gyvenimo. Jeigu joje prastai jautiesi, niekuomet negalėsi gerai dirbti. Aš, pavyzdžiui, labai nemėgstu ligoninių, poliklinikų ir visų kitų gydymo įstaigų. Kai tik įkeliu ten koją, galvoje kirba tik vienintelė mintis – kaip greičiau iš tenai išsinešdinti. Neturi visiškai jokios reikšmės, kokiu reikalu aš tenai einu – taisyti dantų, pasiimti paprasčiausios pažymos, ar tiesiog palaikydamas draugui kompaniją. Jausmas visada tas pats. Tikrai nesuklysiu tvirtindamas, kad nemažai žmonių jaučiasi savo darbo vietoje taip, kaip aš, apsilankęs pas medicinos tėvo Hipokrato priesaikos vykdytojus. Klausimas – kokių profesinių aukštumų galima pasiekti, jei tik atėjus į darbą norisi iš jo bėgti?

Įsivaizduokite, jog ką tik gavote naują darbą. Jums paskyrė nediduką kabinetą, kuriame yra tik darbo stalas ir kompiuteris. Paverskime šį kabinetą jaukesne, mielesne ir produktyvesne darbui aplinka. Štai keletas idėjų, kaip tą padaryti:

  1. Keletas nedidelių, įrėmintų šeimos, artimiausių žmonių nuotraukų tikrai praverstų. Tik nereikia persistengti ir jomis nukabinėti visos kabineto sienos.
  2. Galbūt turite savo mėgstamą paveikslą, savo vaiko piešinį ar kokį kitą širdžiai mielą meno kūrinėlį, kurį galėtumėte panaudoti darbinei aplinkai pagyvinti.
  3. Labai svarbu, kad darbinė kėdė būtų jums patogi. Jei taip nėra, nebijokite pareikalauti, kad ją pakeistų.
  4. Ant darbo stalo galima įsirėminti ir pasidėti patinkančią įkvepiančią citatą, posakį ar savo asmeninį devizą.
  5. Suasmeninkite savo darbinį kompiuterį. Pasirinkite mėgiamas darbastalio, ekrano užsklandas, sau patinkantį kilimėlį pelei.
  6. Moterys gali pasimerkti mėgiamų gėlių vazą, tik reikia prižiūrėti, kad joje nestovėtų nuvytusios gėlės.
  7. Švelnus smilkalo ar kvepiančios žvakės aromatas irgi galimas, bet reikia pasirinkti tokį kvapą, kuris neerzintų kolegų, klientų ir kitų aplinkinių žmonių.

Two beer or not two beer…

Štai kur klausimas. O iškilo jis man tuomet, kai perskaičiau straipsnį “Alcohol: Income Booster?”. Pasirodo, pagal vienų tyrimų duomenis, vartojantys alkoholį žmonės uždirba nuo 10 iki 14% daugiau, nei jo nevartojantys. Įrašo autorius netgi juokauja, kad “...reikia rimtai pagalvoti apies savo sveiko gyvenimo įpročius, nes tai akivaizdžiai nėra sveika mano piniginei“.

Gaila, kad nepavyko prisikasti iki originalaus šių duomenų šaltinio, nes nuoroda pasirodė nebeveikianti. Jei pajamos ir suvartojamo alkoholio kiekis tikrai turi tiesioginį ryšį, tai lietuviai kartu su broliais rusais, ko gero, būtų viena daugiausiai uždirbančių pasaulio tautų. Bet deja, iki finansų viršukalnės mums dar tikrai toloka.

Kalbant rimtai, ar tai reiškia, jog norėdami uždirbti daugiau, turite pradėti vartoti alkoholį? Vargu. Tačiau šie duomenys primena vieną labai svarbų dalyką – su bendradarbiais, kolegomis, verslo partneriais bei klientais reikia bendrauti ir neoficialioje aplinkoje, t.y. ne darbo metu. Dauguma naudingų pažinčių, ryšių ir kontaktų užmezgama būtent tada. Tai taip vadinamas social networking`as, kuris versle yra ypač svarbus.

Kodėl daugelis verslininkų mėgsta žaisti tenisą arba golfą? Tikrai ne vien dėl prestižo. Tai ne tik puikus būdas praleisti laisvalaikį, atsipalaiduoti ar pasportuoti, bet ir pabendrauti, susipažinti su kitais panašius interesus turinčiais žmonėmis. Darbinėje aplinkoje žmonės dažnai neatskleidžia savo tikrojo veido, kuris matomas įprastiniame kasdieniniame gyvenime. Todėl bent kartą per mėnesį, tikrai pravartu savo bedradarbius pakviesti į kavinę taurei vyno, puodeliui kavos, bokalui alaus ar stiklinei sulčių. Nueiti į kiną, pažaisti biliardą arba boulingą. Pasirinkimas didelis, tad neapsiribokite suvaržyta formalia darbine aplinka.

Viena yra visiškai aišku – kuo šiltesnis bendravimas kolektyve, tuo geresnė darbinė atmosfera ir didesnės visų pajamos. Nereikia tam jokių didelių tyrimų – tiesiog bendraukite.

Paieška

RSS prenumerata

Lyga.lt BLOGo RSS prenumerata

Prenumerata el. paštu

Įvesk savo el. pašto adresą:

Kontaktai

El. paštas
p.blazaitis@lyga.lt
Skype klondaikas
Facebook profilis Paulius Blažaitis's Facebook profile

Reklama