Lyga.lt BLOGas

Ar tavo santykiai kenčia dėl kontrolės problemos? Psichologas Dr. Phil pataria kaip pagerinti tarpusavio bendravimą:

• Daryk tai, kas naudinga santykiams, ne tik tau.
• Nėra tikrovės, yra tik suvokimas. Tai, kas tau atrodo tiesa, nebūtinai atrodys tavo partneriui. Bandyk suprasti, kaip tavo elgesys veikia kitus. Pavyzdžiui, tau gali atrodyti, jog duodi patarimą, tačiau tavo elgesys gali būti laikomas nurodėjimu.
• Jei nori pakeisti partnerį, atsigręžk į save. Gal tavyje reikia ką nors patobulinti?
• Nesijaudink daugiau nei reikia. Verčiau leisk gyvenimui natūraliai tekėti savo vaga. Toks požiūris panaikins stresą.
• Praktikuok minčių nutraukimą. Kai tik nori ginčytis, sakyk sau: „Neketinu to daryti.” Rodyk partneriui/iai kada juo/ja didžiuojiesi. Išlaikyk teigiamą balansą.
• Nereikalauk ir nevadovauk. Gali priversti kitą žmogų daryti tai, ko tu nori, tačiau tai nebus natūralu.

2008-12-15 | Parašė: Ringailė | Komentarų (1)
Žymės: asmeniniai santykiai, Bendravimas | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Štai kaip gyvensime netolimoje ateityje: visa popierinė bei televizinė žiniasklaida persikels į internetą, žmonių kasdienybė – į virtualius pasaulius, o savo jausmais, išgyvenimais ir patyrimais dalinsimės elektroninių laikmenų pagalba. Susimatysim 2025-siais Vaterlo mūšyje.

2008-12-10 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: ateitis, Bendravimas, virtuali tikrovė | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Bendravimas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam žmogui. Nepriklausomai nuo kilmės, profesijos, išsilavinimo, tautybės ir jokio kito faktoriaus. Pagrindinis klausimas bendravimo procese yra kaip jūs bendraujate. Kadangi žodžiai yra kur kas daugiau, nei vien tik informacijos perdavimas, jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Bendravimas gali ne tik sukurti, bet ir sugriauti. Ne tik paremti, bet ir atstumti. Gali paguosti, bet gali ir įskaudinti. Tai tarsi ugnis, prie kurios galima sušilti, bet galima ir sudegti. Verslo filosofas ir lektorius J. Rohn siūlo 4 elementarius, paprastus ir aiškius žingsnius, kurie gali pagelbėti bendrauti geriau, veiksmingiau, įtikinamiau ir suprantamiau:
1. Turėkite ką pasakyti.
2. Kalbėkite aiškiai ir sklandžiai.
3. Jauskite, stebėkite savo auditoriją ir klausytojus.
4. Tinkamas kalbos intensyvumas ir emocinis užtaisas.

Turėkite ką pasakyti
Susidomėjimas – domėkitės įvairiomis temomis. Stenkitės surinkti kuo daugiau informacijos, įdomių faktų, istorijų, išgyvenimų, kurie praturtintų jūsų kalbą ir nuspalvintų ją ryškesnėmis spalvomis. Užaštrinkite savo smalsumą, nebūkite abejingi gyvenimui. Nuolatos maitinkite save naujomis idėjomis, juk negalite duoti to, ko neturite. Jos gali ateiti iš bet kur – asmeninės bei kitų žmonių patirties, perskaitytų knygų, bendravimo su kitais žmonėmis, kelionių, filmų.
Susižavėjimas - leiskite gyvenimui jus žavėti, o ne erzinti. Išmokite susierzinimą paversti susižavėjimu. Susidomėję žmonės bando išsiaiškinti, ar tai veikia, susižavėję žmonės bando išsiaiškinti, kaip tai veikia. Susižavėjimas gyvenime leidžia pamatyti tokių dalykų, ko niekada neišvysi žvelgdamas abejingomis akimis.
Jautrumas – visada stenkitės save įsivaizduoti kitų vietoje. Pabandykite suprasti kitų skausmą, pyktį, liūdesį ir džiaugsmą. Nepulkite vertinti kitų, neįsigilinę į situaciją. Ne visada tai, kas akivaizdu, yra tiesa. Tikrosios priežastys gali slypėti giliau, nei akivaizdūs faktai. Todėl visada žvelkite giliau, stenkitės suprasti ir pajausti.
Išmanymas - žinios yra jėga. Tai gali būti geros sveikatos, šiltų santykių, sėkmingo verslo pradžia. Jūs privalote žinoti. Žinios, persakytos žodžiais, gali paliesti kitų žmonių širdis ir pakeisti jų gyvenimus.

Kalbėkite aiškiai ir sklandžiai
Nuoširdumas – visada kalbėkite nuoširdžiai. Stenkitės, kad auditorija, ar vienas asmuo, kuriam kalbate, jaustų, jog esate nuoširdus. Jei viena pusė stengiasi nuoširdžiai kalbėti, o kita nuoširdžiai klausytis, galima daug ko pasiekti.
Kartojimas/repetavimas - nuolat treniruokitės ir gerinkite savo kalbėjimo įgūdžius. Tai ypač svarbu, jeigu dažnai tenka kalbėti viešai, daryti pristatymus ar vesti seminarus. Kalbant pirmą kartą, gali būti sudėtinga išreikšti savo mintis, bet darydami tai vėl ir vėl bei tobulindami savo kalbą, pamažu įvaldysite šį meną. Treniruokitės su tikslu tobulėti. Juk negalima 3 metus sėdėti toje pačioje klasėje.
Glaustumas/Trumpumas – reikia išmokti kalbėti glaustai ir trumpai. Kadangi laikas yra vienas brangiausių žmogaus išteklių, negalima jo švaistyti tuščiomis kalbomis. Tą, ką neįgudęs kalbėtojas išdėsto per valandą, geram lektoriui pasakyti užtektų 15 minučių. Ir nuo to visiškai nenukentėtų pranešimo kokybė. Visuomet ieškokite būdų, kaip savo mintis išreikšti glausčiau, aiškiau ir suprantamiau, nenukrypstant į antraeilius dalykus.
Kalbėjimo stilius – studijuokite skirtingus kalbėjimo stilius. Kiekvienas žmogus kalba skirtingai – skiriasi kalbėjimo tempas, veido išraiška, kūno laikysena ir gestai. Stenkitės atrasti tokį kalbėjimo stilių, kuris būtų jums priimtiniausias ir atitiktų jūsų asmenybę. Stebėkite, kaip kalba žmonės, kuriais žavitės ir mokykitės iš jų. Galite perimti jų labiausiai patikusias kalbėjimo manieras, bet visada įsitikinkite, kad kalbėjimo stiliaus pagrindas esate jūs. Stebėkite, mokykitės, būkite įtakojamas, bet niekada aklai nekopijuokite.
Leksika ir žodynas – nuolat plėskite ir praturtinkite savo žodžių atsargą. Tai padės jums geriau išreikšti savąsias ir suprasti kitų mintis. Kuo įvairesnis ir turtingesnis bus jūsų žodynas, tuo daugiau galėsite suvokti pats bei pagelbėti tą padaryti kitiems. Skurdus žodynas siaurina žmogaus akiratį ir apsunkina bendravimą. O ko nesupranti pats, negali paaiškinti ir kitiems. Vienam JAV kalėjime tarp kalinių atliktas tyrimas parodė, jog tarp kalinių žodyno ir jų elgesio yra tiesioginis ryšys. Kuo skurdesnė žodžių atsarga, tuo didesnis polinkis į destruktyvią ir negatyvią elgseną.

Jauskite savo auditoriją ir klausytojus
Kalbant reikia “skaityti” auditoriją: stebėti, kaip klausytojai reaguoja į jūsų žodžius, ar jiems nenuobodu, gal jūs kalbate per lėtai, o gal per greitai. Galbūt reikia pakeisti temą arba akcentuoti kitus dalykus. Nesvarbu, ar kalbate miniai žmonių, ar su vienu asmeniu. Tarp bendraujančių pusių privalo būti grįžtamasis ryšys, kitaip bendravimas neatneš pageidaujamo rezultato. Kalbant yra 3 rūšių signalai, į kuriuos labiausiai reiktų atkreipti dėmesį:
Interpretuokite tai, ką matote – šio tipo signalus lengviausia atpažinti ir pastebėti. Kartais viskas būna labai akivaizdu: jei asmuo, su kuriuo šnekate, žiovauja ir dairosi į šalis, visiškai aišku, jog jam neįdomu, ką jūs sakote. Kūno kalba siunčia labai aiškius signalus, kuomet asmuo, klausytojai su kuriais šnekate nuobodžiauja, yra linksmi, susidomėję ar nusiminę.
Interpretuokite tai, ką girdite – norint būti geru pašnekovu, pirma reikia išmokti klausyti. Kai kalbatės su žmogumi, visuomet pirma jį išklausykite, o tik paskui sakykite savo nuomonę. Iš balso intonacijos ir kalbėjimo tempo galima galima gauti tokios informacijos, kuri nepasakoma žodžiais.
Interpretuokite tai, ką jaučiate – šio tipo signalus sunkiausia pagauti, tačiau jie vaidina svarbų vaidmenį bendravimo procese. Neteisingas emocinių signalų supratimas bendravime gali sukelti rimtų problemų. Šiuo atveju, moterims yra kur kas lengviau, nei vyrams. Pas moteris šis vidinis jausmas yra labiau išvystytas, vyrams šitoj vietoj reikia labiau padirbėti.

Kalbos intensyvumas ir emocinis užtaisas
Intensyvumas, jėga ir stiprumas suteikia kalbai galios. Žodžiai turi didelę galią, bet papildyti jausmu, emocija, jie tampa dar galingesni. Žodžiai gali įsiveržti į žmogaus pasąmonę ir padėti pamatyti tai, ko jis dar nematė, nežinojo ir nesuprato. Viena yra perskaityti žodį “niekšas” žodyne ir visai kas kita, kai jus kas nors pavadina niekšu. Emocinis atspalvis žodžiuose turi didelę jėgą, todėl reikia labai kontroliuoti savo jausmus. Netinkamai parinkus žodžius ir nepamatavus emocinio užtaiso, galima nesunkiai sugriauti žmogaus pasitikėjimą savimi, ryžtą ir kūrybingumą. Tad raktas yra teisingai parinkti žodžiai ir pakankamai, bet ne per daug emocijų. Dar keletas svarbių punktų:
Identifikacija – susitapatinimas su pašnekovu arba auditorija, bendrų sąlyčio taškų radimas. Tą padaryti reikia stengtis pokalbio pradžioje. Tai lyg tilto pastatymas tarp kalbančiojo ir klausytojų. Reikia rasti bendros patirties, išgyvenimų ir jausmų sąryšį. Visada ieškokite bendrų dalykų, kurie susietų jus su pašnekovu ir padėtų lengviau bendrauti.
Kritikuokite asmens elgesį, bet ne patį asmenį – tai ypatingai svarbus bendravimo punktas, kurio dauguma žmonių nesuvokia. Dažniausiai asmuo yra sutapatinamas su problema ar jo blogu elgesiu. Šituos du dalykus reikia atskirti ir visada atakuoti tik antrąjį. Kai einate pas gydytoją, jūs tikitės, kad jis puls jūsų ligą, o ne jus pačius. Sunaikins ligą, bet išsaugos pacientą. Bendraujant jūs turite būti tarsi chirurgas, operuojantis pacientą. Kad pašalintumėt problemą, bet neįskaudintumėt ir neužgautumėt kito asmens.
Kraštutinės priemonės – naudojamos tik kraštutiniais ir blogiausiais atvejais, kai kiti bendravimo būdai neduoda jokių rezultatų. Tiesioginė asmens ataka, kritika yra viena iš kraštutinių bendravimo priemonių. Tokiu būdu kartais galima išgelbėti žmogui gyvybę, bet galima ir visam laikui sugriauti tarpusavio santykius. Jei tiesioginis puolimas yra būtinas ir neišvengiamas, reikia elgtis taip, kad bendravimo durys liktų atviros ateityje. Barimas – dar viena kraštutinė bendravimo priemonė. Kai kuriems tėvams šaukimas ant vaikų yra tapęs kasdieniu įpročiu. Kasdien atakuodami tokiais žodžiais savo vaikus, jie atveria psichologines žaizdas vaikų pasąmonėje visam gyvenimui. Kai kalbate pakeltu balso tonu, tai turi būti ypatingas, o ne kasdienis atvejis. Sarkazmas taip pat priklauso kraštutinių priemonių kategorijai. Sarkazmas gali sukelti begalę negatyvių asociacijų, todėl reiktų vengti sarkastiškų juokelių kito asmens atžvilgiu. Tokie pasierzinimai gali nesunkiai pavirsti į beširdiškumą. Žmogaus širdis ir siela yra labai jautrios ir trapios. Sugriauti visada yra lengviau, nei sukurti. Auksinė taisyklė – apie kitą žmogų kalbėti tik gerai arba nieko. Jei neturi nieko gero pasakyti, geriau patylėti.

2008-05-13 | Parašė: Paulius | Komentarų (6)
Žymės: Bendravimas, įtikinėjimo menas, klausytojai, žodžiai | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Bendravimas tarp žmonių vyksta su kažkokiu tikslu. Bendravimo motyvas gali būti noras pasidalinti mintimis, apsikeisti informacija, išlieti savo jausmus, gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Verslo pasaulyje tinkamos komunikavimo formos pagalba galima parduoti daugiau paslaugų, pritraukti naujų klientų, sudaryti naudingų sandorių. Tačiau kelyje veiksmingo bendravimo link, yra kliūčių, kurias reikia apeiti. Kokį kliūčių ruožą reikia įveikti?

• Kliūtis Nr. 1 – klausytojo/jų dėmesio užvaldymas. Kiekvieno bendravimo pradžioje kito asmens mintys klaidžioja kitur. Naivu manyti, kad klausytojas tuo metu galvoja apie tą patį dalyką kaip ir jūs. Jei bandysite staiga įsiveržti į pašnekovo mintis savo pristatoma idėja, galite likti nesuprasti. Todėl pokalbio pradžioje pašnekovo mintis pirma reikia nukreipti ta linkme, kuria norite kalbėti.
• Kliūtis Nr. 2 – klausytojo/jų dėmesio išlaikymas. Kai dėmesys jau atkreiptas, reikia jo neprarasti. Žmogaus dėmesio trukmė yra labai trumpa. Specialistai teigia, kad praėjus vos kelioms pokalbio, paskaitos, pristatymo minutėms, žmogaus dėmesys jau pradeda blėsti. Dėmesys visiškai nedingsta – jis tai silpnėja, tai stiprėja, priklausomai nuo pašalinių klausytojo minčių bei aplinkinių dėmesį blaškančių dalykų. Svarbu yra jausti ir pastebėti šiuos svyravimus.
• Kliūtis Nr. 3 – jausmų ir supratimo perdavimas klausytojams. Neužtenka vien tik išsakyti žodinę informaciją. Reikia, kad perduodama žinia perneštų į klausytojų širdis jūsų supratimą ir jausmus. Žodis yra tik įpakavimas, kurį išvyniojus randama tikroji dovana. Klausytojai turi suprasti, ką norėjote pasakyti ir jausti tai, ką jaučiate jūs.
• Kliūtis Nr. 4 – klausytojo/jų įtikinimas. Įtikinėjimo esmė yra paveikti klausytojų valią taip, kad jie priimtu jums reikiamą sprendimą. Norint tą padaryti, bendravimas turi būti trimatis. Jis turi įdiegti supratimą klausytojų protuose, jausmus – jų širdyse ir norą veikti valioje. Ši kliūtis yra pati sudėtingiausia iš visų, nes riba tarp įtikinėjimo ir manipuliavimo labai trapi. Kaip vaikščiojimas ant plono ledo – įlūžti gali bet kada.

2008-05-01 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: Bendravimas, klausytojai, kliūtys | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Gebėjimas gerai sutarti su aplinkiniais ir dirbti komandoje yra labai vertinamas. Tiesą sakant, jis yra būtinas, nes bendravimo su aplinkiniais šiais laikais jau nebeįmanoma išvengti. Beveik kiekviename darbo skelbime šį reikalavimą galima rasti. Centralizuotą valdymo modelį versle pakeitė komandinis, kuriame vis daugiau sprendimų ir valdžios atiduodama į darbuotojų rankas. Verslininkai jau seniai suprato, kad darnus komandinis darbas yra klestinčio verslo garantas. Neįmanoma pamėgti kiekvieno sutikto žmogaus, bet asmeninės simpatijos ir sugebėjimas su tokiu asmeniu dirbti – du skirtingi dalykai.

Dirbti produktyviai komandoje su kitais nėra taip sunku, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Svarbu turėti tinkamą požiūrį, tada net ir labiausiai erzinantys kolegos atrodys visiškai kitaip. Štai kas padeda:

• Dėmesingas klausymas. Tai nėra vien tik nuolatinis pritariamas linksėjimas galva. Klausant reikia ne tik išgirsti sakomus žodžius, bet ir suprasti, ką kalbėjusysis turėjo omenyje. Kokia buvo pagrindinė problema, mintis, pašnekovo jausmai.
• Susidomėjimas. Reikia lavinti pastabumą besikeičiančioms aplinkybėms – nuo bendradarbių nuotaikos iki naujos šukuosenos. Retkarčiais pasidomėkite, kaip jiems sekasi, kas naujo jų gyvenime. Dauguma žmonių mėgsta pasakoti apie save, todėl domėjimasis kito žmogaus asmenybe yra puikus būdas susidraugauti.
• Smalsumas. Žmonės vengia uždavinėti klausimus, nes nenori pasirodyti esantys neišmanėliai. Taip pastatoma siena, ribojanti mus nuo aplinkinių. Jeigu kas nors neaišku ar įdomu, visada reikia klausti.
• Kitų supratimas. Kiekvienas elgiasi taip, kaip jam tuo metu atrodo teisingiausia. Visai nesvarbu, kaip kvailai tie veiksmai ar sprendimai beatrodytų. Todėl visuomet prieš pradedant peikti, kaltinti, drausminti ar kritikuoti, reikia išsiaiškinti, kokios yra tokių veiksmų priežastys.
  
• Kolegų vertinimas ir pripažinimas. Bet kokio projekto sėkmė priklauso nuo visų komandos narių indėlio. Visuomet reikia pagalvoti, be kieno pagalbos nebūtumėte išsivertę ir tiems žmonėms padėkoti. Nesvarbu, kokia menka ta pagalba bebūtų, ar kokias pareigas užimtų asmuo – vertinti ir gerbti reikia visus, ištiesusius pagalbos ranką.
• Žodžio laikymasis. Jeigu įsipareigojote atlikti kažkokį darbą, tai ir padarykite tai. Nesvarbu, kad užduotis gali atrodyti smulki ir nereikšminga. Laikas apsigalvoti yra prieš ką nors pažadant. Jei jau pasakėte “taip”, tuomet jau vėlu nuspręsti, kad užduotis jums nesvarbi ar neturite laiko jai įvykdyti.

2008-04-21 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: Bendravimas, darbas, komanda, sutarimas | Temos: Produktyvumas

Kritika turi labai didelę ugninę jėgą. Kad su uginimi reikia elgtis atsargiai, žino net ir vaikai. Tuo tarpu kritikos liepsnos karštumą suvokia tik nedaugelis. Geriausiai tai supranti tomet, kai pajauti savo kailiu. Tikroji ugnis naikina fizinius objektus ir palieka aiškiai matomus padarinius, tuo tarpu žodinė ugnis ardo žmogaus esybę iš vidaus, todėl pasekmės akimi nėra įžvelgiamos. Tikriausiai tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės dažnai pirma pasako, o tik paskui pagalvoja. O derėtų elgtis atvirkščiai, nes:

• Kritika veikia mūsų nuomonę apie save. Ji slopina ir menkina žmogaus asmeninius gabumus, keičia žmogaus savigarbą bei savęs vertinimą. Jei jums kas dieną kartotų, kad esate niekam tikęs ir nieko nesugebate, galiausiai ir patys pradėdumėte tuo tikėti.
• Kritika slopina iniciatyvą. Gyvenime neįmanoma nieko pasiekti, jeigu neturi įpročio imtis iniciatyvos. Joks žmogus nebuvo įkalbėtas siekti sėkmės. Kritiniai žodžiai nuodija žmogaus sugebėjimus imtis iniciatyvos toje srityje, kurioje buvo nuolatos kritikuojamas.
• Kritika slopina kūrybingumą. Be kūrybingumo negalima išvystyti jokių alternatyvų, o be alternatyvų …visiški ragai. Kritika meta iššūkį tikėjimui savo kūrybinėmis galiomis ir slopina visas įdomias mintis. Jeigu jų ir yra, žmogus bijo jas išsakyti, kad nebūtų kritikuojamas.
• Kritika neleidžia rizikuoti. Negalima pasiekti jokio didesnio tikslo nerizikuojant. Kuo platesnis užmojis, tuo didesnis rizikos laipsnis. Nesėkmės baimė ir sąmoningas bei nesąmoningas kritikos vengimas yra du didžiausi noro rizikuoti žudikai. Vienas iš labiausiai nekenčiamų sakinių yra “Ar aš tau nesakiau, kad taip ir bus…?” Nenorėdami susilaukti panašių replikų, žmonės vengia rizikos bet kokia kaina, nors ji yra būtina.
• Kritika skatina ir ugdo nesąžiningumą. Žymiai paprasčiau sakyti tai, ką kiti nori girdėti, nei sakyti tiesą ir už tai susilaukti neigiamos reakcijos. Tiek suaugusieji, tiek vaikai dažnai nepasako, ką iš tikrųjų jaučia, galvoja, kuo tiki ir ko trokšta, nes bijo susilaukti nepritarimo. Dalinė tiesa ir melas tarpsta derlingoje kritikos vengimo dirvoje.
• Kritika sujaukia žmogaus emocijas. Ji dažniausiai sukelia neigiamus jausmus ir nemalonią emocinę, fizinę ar socialinę būseną. Tai gali būti skausmas, pyktis, apmaudas, kartėlis, nusiminimas, neviltis, net neapykanta. Kadangi visi nori jaustis puikiai, todėl vengia daryti tai, už ką galima būtų susilaukti kritinių pastabų.
• Kritika kenkia santykiams. Jau paminėjau 2 svarbias priežastis, kodėl taip yra: nes kritika skatina nesąžiningumą ir sukelia neigiamas emocijas. Norint laimingo ir sėkmingo gyvenimo, veiksminga partnerystė su kitais žmonėmis yra būtina. Tuo tarpu nepamatuota ir neapgalvota kritika griauna bet kokių visaverčių santykių pamatus.

2008-04-16 | Parašė: Paulius | Komentarų (4)
Žymės: Bendravimas, kritika, žodžiai | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Įsivaizduokite, kad dalyvaujate kokioje nors konferencijoje. Pasisukate ir pamatote, kad jūsų link artėja nepažįstamas žmogus, aiškiai norėdamas jus užkalbinti. Per šias kelias akimirkas jūsų smegenys jau “nuskenavo” ir įvertino artėjantį nepažįstamąjį. Ar su juo bendrauti, ar jo reiktų vengti? Ar tiesiog pasišalinti, ar būti mandagiam? Ar tas žmogus nusiteikęs draugiškai, ar nori pasakyti jums kažką nemalonaus? Žmogui susidaryti įspūdį apie kitą asmenį užtenka maždaug 7 sekundžių. Tiek laiko pilnai pakanka nuspręsti, patinka jums kitas žmogus, ar ne. Be jokios abejonės, pradinė nuomonė gali lengvai pasikeisti, pabendravus su žmogumi ilgesnį laiką, tačiau pirmasis įspūdis jau padarytas. Nereikia pamiršti, jog kol jūs sąmoningai ir nesąmoningai vertinate kitą asmenį, jis taip pat atlieka tokius pačius žaibiškus įvertinimus jūsų atžvilgiu.

Bendraujant verslo aplinkoje, pirmasis įspūdis yra kritiškai svarbus. Jeigu kas nors priklijuoja jums “mėgstamo” arba “nemėgstamo” etiketę, visi jūsų tolimesni veiksmai bus matomi pro tą filtrą. Kai žmogus mėgiamas, visi jame ieško gerų savybių ir nekreipia dėmesio į jo ydas. Kai asmuo yra nemėgiamas, tuomet būna visiškai atvirkščiai – visi jo veiksmuose įžvelgia nenuoširdumą.

Negalima išvengti ir sustabdyti tokio žaibiško nuomonės susidarymo, bet galima išmokti elgtis taip, kad ta nuomonė būtų teigiama. Kadangi pirmasis įspūdis susidaromas net nespėjus pabendrauti, todėl jam didžiausią įtaką turi neverbaliniai kūno signalai, kuriuos siunčia žmogus. Įvairiausių tyrimų duomenimis, nežodinė kūno kalba yra maždaug 4 kartus svarbesnė už sakomus žodžius. Gera naujiena yra ta, kad tų pačių neverbalinių faktorių, kurie traukia jūsų dėmesį, kiti žmonės ieško ir jumyse.

Visi nori bendrauti ir turėti reikalų su energingomis, linksmomis, optimistiškomis, komunikabiliomis asmenybėmis. Štai kokias savybes reikia spinduliuoti kitiems žmonėms, norint juos sužavėti per tas pirmąsias svarbias sekundes:

1. Tinkamas požiūris. Žmonės tai labai greitai pajaučia. Prieš eidami į bet kokį susitikimą, pokalbį dėl darbo, ar lipdami ant scenos sakyti kalbą, kruopščiai apgalvokite būsimą situaciją ir pasirinkite tinkamą požiūrį. Koks požiūris žavi ir traukia aplinkinius? Smalsumas, draugiškumas, linksmumas, jautrumas, kantrumas, svetingumas, paslaugumas. Netinkami požiūriai – pyktis, nekantrumas, abejingumas, įtarumas, arogancija.
2. Šypsena. Tai yra kvietimas, pasveikinimo ženklas, kuris sako “Aš esu šilta ir maloni asmenybė”.
3. Akių kontaktas. Jo pagalba perduodama teigiama energija. Žvelgimas pašnekovui į akis rodo susidomėjimą, nuoširdumą ir atvirumą. Šiam įgūdžiui išlavinti siūlomas vienas paprastas pratimas: kai susipažįstate su nauju žmogumi, iškart atkreipkite dėmesį į jo akių spalvą.
4. Rankos paspaudimas. Tai vienas greičiausių ir efektyviausių būdų santykiams su kitu asmeniu užmegzti. Apklausos, tyrimai ir studijos rodo, kad vidutiniškai reikia 3 valandų nuolatinio bendravimo, norint pasiekti tokį patį tarpusavio ryšį, kokį galima sukurti paprasčiausiu rankos paspaudimu.
5. Palinkimas link pašnekovo. Jei bendraudamas nežymiai linktelite pašnekovo pusėn, tai vėlgi rodo smalsumą ir susidomėjimą. Tik reikia nepersistengti ir neprieiti per daug arti. Būtina išlaikyti pagarbą kito asmens privačiai erdvei.

Kiekvieną gyvenimo dieną pasitaiko daugybė progų susitikti ir susipažinti su naujais žmonėmis, praplėsti savo asmeninių bei profesinių kontaktų ratą. Kadangi niekuomet nepasitaiko antra galimybė sudaryti pirmą įspūdį, labai svarbu išlaikyti šį trumpą, kelių akimirkų testą.

Jūs turite tik 7 sekundes, bet jei elgsitės teisingai – tai viskas, ko jums reikia!

2008-04-15 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: Bendravimas, įspūdis, nuomonė, susipažinimas | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Svarbi verslo komunikacijos dalis yra pastovus grįžtamasis ryšys tarp vadovo ir jo pavaldinių. Viena iš vadybininko, vadovo pareigų – būti žemesnes pareigas užimančių darbuotojų mokytoju, o kartais ir drausmintoju. Norint, kad personalas nuolatos tobulėtų ir įneštų maksimalų indėlį į organizaciją, vadovai privalo nuolatos siųsti signalą ką darbuotojai daro gerai, ką blogai, kuriose srityse reiktų pasistengti labiau.

Kaip kritikuoti?
Dauguma žmonių jautriai reaguoja į kritiką, jos vengia ir bijo. Todėl šitoj vietoj reikia elgtis ypač atsargiai, nes labai lengva perlenkti lazdą. Galioja dvi labai svarbios taisyklės, susijusios su kritika. Pirma taisyklė yra tokia: kritikuoti galima asmens veiksmus arba elgesį, bet jokiu būdu ne patį asmenį. Kritikuoti reikia objektyviai, nepasiduodant emocijoms ir įvairioms klaidingoms interpretacijoms. Pavyzdžiui, darbuotojas grįžta po pietų pertraukos gerokai pavėlavęs. Vietoj to, kad supyktų ir užsipultų pavaldinį, vadovas gali pasakyti: “Matau, kad stipriai vėluojate sugrįžti į darbovietę. Tai nėra labai gerai, nes biure yra daug skubių darbų. Gal yra kokių nors rimtų priežasčių, dėl kurių pavėlavote?” Tokiais žodžiais parodoma, ką darbuotojas padarė neteisingai, paliekant atviras duris tokio elgesio paaiškinimui. Ką gali žinoti, gal jam sugedo mašina ar iškilo neatidėliotinų reikalų šeimoje. Antroji taisyklė: kritikuoti galima tik asmeniškai, akis į akį. Jokiu būdu nereikia to daryti viešai, matant kitiems darbuotojams. Tokio tipo pokalbius visuomet reikėtų pabaigti pozityviu teiginiu, padrąsinant pavaldinį bei jo pasitikėjimą savo jėgomis.

Dėmesys turi būti sutelktas į ateitį, ne į praeitį
Geras vadovas visada žiūri tik į ateitį, nesižvalgydamas į praeitį. Vietoj to, kad reikštų nepasitenkinimą, dėl to, kas jau įvyko (arba neįvyko), jis aiškiai ir suprantamai paaiškina darbuotojams, ko iš jų tikisi ateityje. Konkrečias užduotis reikia paaiškinti kiekvienam darbuotojui individualiai, kad nekiltų jokių neaiškumų. Taip pat būtina reguliariai sekti padarytą progresą ir tinkamai paskatinti už padarytą pažangą. Kai kalbama apie pagyrimus, tuomet galioja atvirkščia taisyklė, nei su kritika. Kritikuoti galima tik asmeniškai, o darbuotoją pagirti galima viešai. Visų pirma, viešas pagyrimas stipriai padidina pasitikėjimą savimi. Visų antra, visi kiti darbuotojai mato aiškų pavyzdį, kaip turėtų elgtis ir kokios veiklos iš jų nori vadovas.

Kadangi pavaldiniai gerokai dažniau kritikuojami, nei giriami, dar kartą primenu: kritikos tikslas yra pagerinti darbuotojo veiklą. Su jokiu kitu motyvu kritikuoti negalima. Priešingu atveju, darbuotojas greitai išvis praras motyvaciją dirbti ir prisidėti prie organizacijos tikslų įgyvendinimo.

2008-04-12 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: Bendravimas, kritika, pavaldiniai, vadovai | Temos: Vadovavimas ir lyderystė

Pripažinti, kad santykiai visiškai sugriuvo bei pranešti savo antrajai pusei, jog krauniesi daiktus ir išeini, sugeba tik maža dalis žmonių. Tam reikia drąsos, o jos turi toli gražu ne visi. Koks kitas variantas? Kadangi daugumai nepakanka ryžto nutraukti santykius patiems, jie padaro viską, kad taip pasielgtų jų partneris arba partnerė. Kokios taktikos yra naudojamos, kol tarp 2 žmonių atsiranda tokia praraja, kad santykiai subyra į šipulius?

1. Ignoravimas. Tai kerta per pačias tarpusavio santykių šaknis, nes abejingumas ir dėmesio nekreipimas žmogui yra didelė kančia. Šį metodą naudoja įvairios karinės struktūros, spec. pajėgos ir teroristai kaliniui, įkaitui ar belaisviui palaužti bei išgauti iš jo svarbią informaciją. Todėl abejingumas savo antrajai pusei yra tiesiausias kelias į skyrybas.
2. Ateities vizija. Visos poros mėgsta planuoti, kurti ir svajoti abie bendrą ateitį. Problemos prasideda tuomet, kai vieno partnerio ateities planuose nebelieka vietos kitam. Kai vyrai liepia žmonoms tvarkyti namus, o patys tuo tarpu laksto po striptizo klubus. Arba kai moterys prašo vyrų ištapetuoti sienas, o pačios vaikšto į pasimatymus.
3. Flirtas. Tai dar viena skylė triume, kuri paskandins jūsų laivą. Tipinė situacija: vienas iš partnerių nuolat flirtuoja su priešingos lyties atstovais/atstovėmis, o kai jam papriekaištaujama, jis apkaltina savo antrąją pusę perdėtu pavydu. Klausimas tik vienas: kada nuskęsite?
4. Gretinimas su idealais. Nuolatos savo partneriui/partnerei priekaištauti, kad jis nėra tobulas – didžiulė klaida. Nebūtina to pasakyti tiesiogiai žodžiais, užtenka tik pastoviai leisti tai suprasti ir katastrofa garantuota.
5. Užmaršumas. Kai pamirštamas antrosios pusės gimtadienis, draugystės, vedybų metinės ir kitos ypatingos progos, kaltės senam amžiui ar užmaršumui suversti nebegalima.Tai tas pats, kas pamiršti, jog išvis turi draugą/draugę.
6. Nediskretiškumas. Yra mėgėjų kitiems pasakoti, kokia bloga yra jų žmona/vyras ir kokie tragiški tarpusavio santykiai. Arba aiškintis santykius aplinkinių akivaizdoje bei drabstyti vienas kitą purvais.
7. Kalbėjimas. Šis punktas yra priešingas pačiam pirmajam. Nuolatinis kalbėjimas ir visiškas partnerio nesiklausymas, yra lygiai tokia pat blogybė, kaip absoliutus abejingumas ir ignoravimas.

Nors visos šios bendravimo klaidos atrodo labai aiškios, suprantamos ir akivaizdžios, jos kartojamos nuolat, diena iš dienos. O lašas po lašo ir akmenį pratašo.

2008-04-09 | Parašė: Paulius | Komentarų (1)
Žymės: Bendravimas, klaidos, santykiai | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai