Lyga.lt BLOGas

Ištrauka iš T. Robbins seminaro, kurioje supažindinama su psichologiniais poreikiais, glūdinčiais kiekvieno žmogaus pasąmonėje.

2008-10-13 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: asmenybė, psichologija, žmogaus poreikiai | Temos: Saviugda

Kadangi paprastumą ir aiškumą visuomet vertinau labiau, nei įmantrumą ir sudėtingumą, visada šiuos du paprastus principus bandau pritaikyti ir savo įrašuose. Mane visuomet žavi žmonės, sugebantys sudėtingus dalykus paaiškinti paprastais žodžiais. Dauguma turi priešingą sugebėjimą – elementarius dalykus taip supainioti, kad galiausiai nieko nebesupranti.

Taigi, pabandom pažvelgti į lyderystę per paprastumo ir aiškumo prizmę. Visų pirma, reiktų atsakyti į klausimą, kas apskritai yra lyderis. Esu girdėjęs ir skaitęs nemažai šios sąvokos apibrėžimų, o manasis skamba taip: lyderis – tai toks asmuo, kuris sugeba suburti ir vesti žmones bendro tikslo link, išnaudodamas geriausias jų savybes ir sudarydamas sąlygas visų savo pasekėjų tobulėjimui. Nesvarbu, ar tai armijos generolas, ar krepšinio komandos treneris, ar stambios įmonės vadovas. Būtinų lyderiui savybių rinkinys yra bendras ir seniai išgrynintas. B. Tracy išskiria tokias pagrindines lyderio vertybes:

• Aukšti asmeniniai standartai. Visų pirma, tai – absoliutus sąžiningumas ir nuoširdumas su visais žmonėmis. Lyderis privalo būti tokiu pavyzdžiu, kuriuo kiti žavėtųsi, pasitikėtų bei gerbtų. Vienas garsus sportininkas (nepamenu kuris) yra pasakęs: “Iš savęs aš visuomet reikalauju daugiau, nei kiti gali įsivaizduoti”.
• Stipri vizija. Patraukli, didinga, ambicinga vizija yra tas magnetas, kurio pagalba lyderiai pritraukia žmones, reikalingus jai realizuoti. Šios traukos dėka nugalimi visi sunkumai, kliūtys ir problemos.
• Baimių įveikimas. Lyderis demostruoja drąsą ir tvirtumą kiekvienoje dvejonių ir neaiškumų kupinoje situacijoje. Lyderis pats pirmas šoka per atsivėrusią prarają kelyje tikslo link. Net jeigu ir baimė skverbiasi tiesiai į širdį, jo veide visuomet spindi šypsena.
• Realus situacijos vertinimas. Lyderis visuomet mato situaciją tokią, kokia jinai yra. Nei blogesnę, nei geresnę. Jis nieko neslepia nuo savo komandos, kad ir kokios nepalankios aplinkybės bebūtų. Dar svarbiau yra tai, kad lyderiai nuolat ieško, kaip esamą padėtį pagerinti, užuot bėdavoję dėl esamų problemų.
• Atsakomybės jausmas. Jei žmogus nesugeba prisiimti visiškos atsakomybės už pasiektus rezultatus, jis negali būti vedliu. Žengimas priekyje kitų ir noras teisintis bei dėl nesėkmių kaltinti kitų žmonių veiksmus (net jei tame ir yra tiesos), yra nesuderinami dalykai.
• Ryžtingi veiksmai. Veiksmais parodoma, kaip reikia elgtis kitiems. Visos lyderio žinios, protinis pasiruošimas ir tikėjimas privalo virsti konkrečiais veiksmais. Lyderis visų pirma pats elgiasi teisingai, o tik paskui reikalauja to iš kitų.
  
• Troškimas būti geriausiu. Šio troškimo vedami, lyderiai stengiasi išspausti iš savęs visas įmanomas geriausias savybes. Visų pirma, jie daro tik tai, ką mėgsta ir sugeba geriausiai. Visų antra, savo geriausius sugebėjimus lyderiai nuolatos lavina tol, kol jie susikoncentruoja į lazerio spindulio jėgą, kuri gali pramušti bet kokią kliūtį.

Žmogaus asmeninės evoliucijos tikslas yra tapti geriausiu, kokiu tik įmanoma tapti.

2008-04-24 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: asmenybė, lyderio savybės, lyderystė | Temos: Vadovavimas ir lyderystė

Žmogaus asmenybei būtina augti ir tobulėti. Taip jau sutverta gamtos, kad kas netobulėja, tas nyksta ir žūva. Nėra jokios tarpinės vidurinės grandies šiame evoliucijos žaidime. Didesni bei stipresni žvėrys minta mažesniais ir silpnesniais, išmintingesni žmonės uždirba daugiau ir gyvena geriau. Net ir šiame civilizuotame pasaulyje, reikia nuolatos kovoti už vietą po saule, kitaip greitai liksi nykiame šešėlyje.

Yra toks labai senas pasakojimas. Gyveno kartą vienas išminčius ir turėjo jis tris mokinius. Vieną dieną jis pasišaukė juos ir pranešė, kad išvyksta į ilgą kelionę. Prieš išvykdamas, kiekvienam iš mokinių išminčius paliko tam tikrą sumą pinigų. Vienam mokiniui jis davė penkis auksinius, kitam – du auksinius, o trečiajam teko vienas auksinis. Išminčius liepė protingai panaudoti šiuos pinigus ir išvyko į kelionę. Kol mokytojas buvo išvykęs, pirmasis mokinys protingai elgėsi su pinigais, daug dirbo ir uždirbo dar 5 auksinius, taigi iš viso turėjo jau 10. Antrasis mokinys taip pat labai stengėsi ir padvigubino turimų auksinių skaičių iki 4. Tuo tarpu trečiasis mokinys buvo labai atsargus, tad bijodamas prarasti tą vienintelį auksinį, kurį turėjo, užkasė jį žemėje. Kai išminčius grįžo iš kelionės, iškart pasišaukė savo mokinius ir paklausė, ką šie padarė su pinigais. Pirmasis papasakojo savo istoriją, kaip jis uždirbo dar 5 papildomus auksinius. Antrasis mokinys parodė mokytojui savuosius 4 auksinius. Išminčius pagyrė šiuos du mokinius ir klausiamai pažvelgė į trečiąjį. “Bijodamas neprarasti vienintelio auksinio, kurį man davėte, aš paslėpiau jį giliai žemėje” išdidžiai tarė trečiasis mokinys, atiduodamas išminčiui auksinį. Išminčius pažiūrėjo į šį vienintelį nepanaudotą pinigą ir tarė “Atiduok šią monetą tam, kuris turi 10 auksinių”.

Ši istorija iš pirmo žvilgsnio atrodo nelabai sąžininga. Kai kas gali pasakyti, kad atimti iš to, kuris beveik nieko neturėjo ir atiduoti tam, kuris turėjo daugiausiai, nėra teisinga. Bet šioje istorijoje slypi 2 labai svarbios pamokos:

1. Gyvenimas atlygina žmogui ne už tai, ko jam reikia, o už tai, ko jis nusipelnė.
2. Nesvarbu, kiek auksinių turi – svarbu, ką su jais darai.

Vienas iš pagrindinių žmogaus gyvenimo tikslų yra didinti savo asmeninę vertę. Rytoj tapti geresniu, nei esi šiandien, sekančiais metais – geresniu, nei buvai praėjusiais. Tik taip kliūtys virsta galimybėmis, galimybės sėkme, o skurdas turtu.

2008-04-18 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: asmenybė, sėkmė, tobulėjimas | Temos: Saviugda