Lyga.lt BLOGas

… apie tai, ką suprantam.

Lyga.lt - didžiausias mokymų portalas Lietuvoje
 
 
 
 

Tema: Verslas

Kaip uždirbti, atiduodant paslaugas nemokamai

Ch. Anderson knyga “Free: The Future of a Radical Price” sukėlė nemenką diskusijų bangą. Idėja, jog  skaitmeninė ekonomika drastiškai mažina produktų bei paslaugų kūrimo ir platinimo kaštus, artindama juos prie nulio, priimtina toli gražu ne visiems. Žiniasklaidos ir rinkodaros kompanijoms, muzikos industrijai ne itin malonu girdėti “informacija nori būti nemokama” stiliaus prognozes. Įstrigus tradicinio, daugybę metų nesikeitusio verslo modelio spąstuose, žodis free kelia siaubą. Konkurencija kainomis vis labiau nyksta. Intensyvėja varžymasis idėjomis ir inovacijomis. Tokio karo aukų jau dabar yra pakankamai, ateityje greičiausiai bus dar daugiau.

Begalinis nemokamų alternatyvų pasirinkimas internete esančiam verslui kelia daugybę klaustukų. Ir jeigu jie nevirs tiksliais atsakymas ar sprendimais, žaidimas veikiausiai bus praloštas. Daugeliui verslininkų sunku surišti sąvokas “atiduoti dykai” ir ”pelnas”. Atrodo, jog šių priešingybių neįmanoma suderinti. Tačiau ištisi ekonomikos sektoriai jau kuris laikas tą daro labai sėkmingai.  Tas pats Ch. Andersonas grubiai paskaičiavo, jog įvairius nemokamos ekonomikos modelius taikančių verslo sektorių metinė apyvarta svyruoja nuo 50 iki 150 mlrd. dolerių. Ir tai vien tik JAV duomenys.

Kad būtų aiškiau, iš kur tokios babkės:

  • Iš reklamos išlaikomi nemokami žiniasklaidos kanalai ir kitokio pobūdžio turinys - apie 100 mlrd. dolerių.
  • Atvirojo kodo (open source) programinė įranga bei paslaugos – minimum 30 mlrd. dolerių.
  • Kompiuterinių ir online žaidimų rinka – 4 mlrd. dolerių.
  • Nemokamos muzikos platinimas – dar apie 15 mlrd. dolerių.

Skaičiavimai, žinoma, labai apytiksliai, nes kai kurias rinkas įvertinti pakankamai sunku. Tačiau akivaizdu, kad galimybės uždirbti (ir nemažai) yra labai plačios.

Kam įdomios naujausios, stipriai internetinių technologijų veikiamos ekonominės perspektyvos, siūlau pasižiūrėti šią diskusiją, kurioje socialinio tinklo “Ning”, internetinės radijo tarnybos “Pandora” bei kitų kompanijų vadovai aptarinėja nemokamų paslaugų privalumus.

“Amazon” pritrūko batų?

Toks klausimas gali šauti į galvą išgirdus žinią apie karščiausią verslo pasaulio įvykį – elektroninės prekybos lyderis “Amazon” nusipirko internetinę batų parduotuvę “Zappos”. Šių online kompanijų susijungimas yra klasikinis sėkmingų verslininkų mąstymo modelio pavyzdys. “Amazon” savininkas J. Bezos išplatino šį video, kuriame įvardija pagrindines sandorio priežastis ir pasidalina nemokamomis verslo pamokėlėmis.

Verslo ir pinigų santykis: tikslas ar rezultatas?

Niekas nesiginčija dėl to, kad kiekvienas biznis privalo uždirbti pinigus ir gauti pelną. Savanoriška ir labdaringa veikla, socialiniai bei visuomeniniai projektai gali veikti kitokiu pagrindu, bet verslas vienokiu ar kitokiu būdu turi kurti vertę, už kurią kažkas sutiktų mokėti pinigus. No money, no business. Taigi čia jokių neaiškumų nėra, visi puikiausiai suvokia glaudų verslo ir finansinio atlygio ryšį.

Gerokai aštresnes diskusijas sukelia klausimas, kokia yra tiksli pinigų ar pelno rolė versle. Kokia jų paskirtis ir reikšmė? Šitoje vietoje vienybės nebėra ir nuomonės skyla bent į 2 pagrindines stovyklas, kurių pozicijos radikaliai skiriasi.

Pirmoji (ir didžiausią šalininkų būrį turinti) stovykla sako, jog pelnas (arba pinigai) yra svarbiausias (arba vienintelis) verslo tikslas.

Anksčiau ir aš buvau aršus tokios pozicijos fanas, bet dabar vis mažiau ir mažiau argumentų randu jai apginti. Šis teiginys labai greitai praranda prasmę ir tuojau paaiškinsiu kodėl. Natūralu, kad žmonėms verslininko duona siejasi su finansine gerove. Daugelis pradeda nuo nulio, be skatiko kišenėje ir juda į priekį genami noro užsidirbti. Tačiau tolimesnei sėkmingai verslo plėtrai ir egzistencijai tokia priežastis nėra pakankama.

Kiek reikia žmogui, kad galėtų normaliai gyventi? Tikrai ne milijonų. Paimkime turtingiausių pasaulio asmenų sąrašą. Beveik visi jie verslininkai, prie daugelio iš jų yra prierašas self – made. Tai reiškia, kad visi turtai uždirbti savo jėgomis. Tarkim, kad V. Bafetas dirba dėl pinigų. Kad tai visiška nesąmonė, pasidaro aišku vos pažvelgus į jo turto dydį. Koks skirtumas, ar turi 30 milijonų, ar 30 milijardų? Gyvenimo būdo tai nekeičia visiškai, nes ir pirmu, ir antru atveju gali leisti sau viską. Aš labai mėgstu trešnes, man tai vienos skaniausių uogų. Iš pradžių jų galima suvalgti baisiai daug, bet galų gale visvien pasisotini ir nebenori į jas žiūrėti. Po nosim gali augti didžiausi trešnių medžiai, bet jų prisivalgusiam tai bus nė motais. Panašiai pasisotinama ir pasiekus atitinkamą pajamų lygį. Akivaizdu, kad Bafeto ir visų kitų mega turtuolių verslo tikslai yra visiškai kiti.

Ką apie pinigus mano antroji stovyklos pusė? Jie galvoja, kad pelnas yra indikatorius, parodantis ar kompanija gerai įgyvendina savo misiją.

Tai yra rodiklis, išraiška, bet ne tikslas. Sakykime, kad aš esu renginių organizavimo firmos savininkas. Mano įmonės tikslas – ne kuo daugiau uždirbti, bet organizuoti geriausius pasaulyje koncertus. Savaime suprantama, kad kuo geriau jį realizuosiu, tuo daugiau pelno gausiu. Ir atvirkščiai – jei mano koncertai niekam nepatiks, niekas už juos nemokės. Kompanijos genuose turi būti užprogramuota vertė, kurią ji nori atnešti visuomenei. Milijoniniai verslai gimsta iš labai stiprios ir naudingos idėjos, o ne iš godumo. Neteko girdėti nei vieno milijonieriaus ar garsios bendrovės, kuri pagrindiniu savo veiklos siekiu įvardintų pinigus. H. Fordas savo autobiografijoje rašo: “Without a profit, business cannot extend. There is nothing inherently wrong about making a profit. Well-conducted business enterprise cannot fail to return a profit, but profit must and inevitably will come as a reward for good service. It cannot be the basis—it must be the result of service”. Tą patį vienokia ar kitokia forma lyg susitarę atkartoja visi sėkmingas verslo imperijas sukūrę asmenys.

Labai dažnai žmonėms versle nepasiseka dėl to, kad jie per daug nori uždirbti ir per mažai sukurti. Jeigu šitą santykį pavyksta apversti, uždarbio problema anksčiau ar vėliau išnyksta savaime.

Ar krizė palaidos tradicinius verslo modelius?

Tinkamoje terpėje žmonės noriai bendrauja, bendradarbiauja, keičiasi informacija bei idėjomis. Sutelktos pastangos ir kolektyvinė veikla nuo pat žmonijos raidos pradžios buvo sėkmingos visuomenės pamatas. Saviraiškos ir individualumo erdvės labai plačios, tačiau pasaulis veikia kaip vientisa sistema. Vienas žmogus nesukuria šeimos, bendruomenės ar ekonomikos. Nepastato miestų ir gyvenviečių. Išliekamosios vertės sugeneravimas reikalauja bendro idėjų, pastangų, veiksmų ir kūrybingumo impulso. Kaip mėgdavo sakyti visiems puikiai žinomo A. Diuma romano herojai – vienas už visus ir visi už vieną.

Tikriausiai niekas neskatina vienybės labiau už rūpesčius, vargus ir problemas. Tuomet žvalgytis paramos į kaimyną pradedama visose sferose: ir ekonomikoje, ir versle, ir politikoje.

Dabar, kraujuojant globalinei ekonomikai, kolektyvinių sprendimų paieškos įgauna vis didesnę prasmę. Tradiciniai verslo mechanizmai vis labiau stringa ir atsisako veikti pagal įprastus modelius. Daugelyje rinkų ekonominį variklį reikia perrinkti iš esmės. Laikas žengti į bendradarbiavimo erą.

Tradicinę žiniasklaidą gretai gali ištikti dinozaurų likimas. Net tokie grandai, kaip “New York Times” kenčia nuo pajamų badmečio. R. Murdochas ketina apmokestinti visų jo “News Corporation” priklausančių online leidinių turinį, nes reklamos kraneliai užsisuko tiek, kad belieka skaičiuoti vien nuostolius. Murdocho nuosavybė, prestižinis “Wall Street Journal” šį planą jau įgyvendino. Ne tokių populiarių informacijos šaltinių savininkams tikriausiai teks imtis radikalių inovacijų arba išsiskirstyti, nes norinčių mokėti už jų kuriamą turinį vargu ar atsiras – nemokamų alternatyvų yra daugiau nei pakankamai.

Įprastiniam muzikos įrašų ir leidybos bizniui pranaušajama ne ką geresnė ateitis. Ilgą laiką muzikos versle sukęsis R. Bransonas yra pasakęs, kad intelektinės nuosavybės teisėmis apraizgytas muzikinių įrašų leidybos bei platinimo modelis nebeturi ateities. Kiek muzikinių failų išplatinama vien tik per “Pirate Bay”, jeigu ši torento bylų svetainė turi apie 6 milijonus registruotų narių ir patenka į 100 lankomiausių pasaulio tinklapių sąrašą? Tuo tarpu už šį visuotinį, teismuose skandinamą nelegalių mainų blogį viena bendrovė ką tik paklojo beveik 8 milijonus dolerių.

“Amazon” su savo “Kindle” elektronine skaitykle pateikė rimtus klausimus spausdintų knygų egzistencijai. Šis knygų skaitymo įrenginys graibstomas tokiais tempais, kad “Amazon” net keletą kartų per pastaruosius mėnesius nesugebėjo patenkinti visų užsakymų. J. Bezos teigimu, “Kindle” misija yra “bet kuri kada nors išleista knyga jūsų skaityklėje per 60 sekundžių”. Jau dabar kai kurie autoriai rašo kūrinius, skirtus išskirtinai “Kindle” elektroninių knygų bibliotekai. Tai reiškia, kad spausdinta knygos versija nebeišvysta dienos šviesos. Gal nors kiek labiau sužaliuos mūsų miškai.

Rinkodaros ir ne tik tradicijas geriausiai užkasinėja Setas, pridurti nėra ką, geriausia paskaityti.

O kitas mano labai vertinamas autorius – “Wired” vyr. redaktorius Ch. Andersonas – ką tik pristatė naujausią savo knygą “Free: The Future of a Radical Price”, kurioje nagrinėjami naujausi skaitmeninės ekonomikos ir kainodaros modeliai.

Pasauliniai verslo, politikos ir ekonomikos lyderiai nujaučia, kad stovi ant naujo gerbūvio kūrimo slenksčio. Pakanka pažiūrėti, su kokiais klientais bei partneriais dirba D. Tapscotto vedami “nGenera” konsultantai. Beje, be Tapscotto patarimų neišsiverčia ir B. Obamos administracija.

Laidotuvės ne visada būna liūdnos.

Nematoma verslo pasaulio pusė

Verslininko rolė vilioja daugelį šio pasaulio mirtingųjų. Aukštesnis socialinis statusas, geresnė materialinė padėtis, nepriklausomybė, prašmatnesnis gyvenimas – tai tik keli patrauklūs verslo pasaulio atributai. Tačiau čia irgi pasitvirtina daugelyje sričių galiojanti taisyklė – nori daug, bet gauna mažuma. Kasdien pasaulyje pradedama milijonai naujų verslų, bet išsilaiko ir tampa pelningais tik nedidelė saujelė gimusių projektų. Visi kiti miršta net nepradėję padoriai kvėpuoti.

Didžioji dalis visuomenės mato tik vieną verslo virtuvės pusę – tą, kuri piešiama spaudos puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose. Įspūdingi turtai, didžiuliai namai, prabangūs automobiliai ir visi kiti blizgučiai. Galima susidaryti įspūdį, kad tapus verslininku, pinigais pradeda lyti ir iš paprasto žmogelio pavirsti milijonieriumi.

Tai, ką daugelis galvoja apie verslą, iš tikrujų tėra graži žiniasklaidos, švietimo ir socialinės aplinkos suformuota iliuzija. Ir veikia ji išties neblogai – juk sočiai yra tokių, kurie išgirdę, pamatę ar perskaitę gražių istorijų iš turtingų žmonių gyvenimo, staiga užsimano tapti verslininkais. Jeigu noras kyla iš klaidingų stereotipų, reali verslo kasdienybė juos greitai atšaldo. Iki gyvenimo, vaizduojamo straipsniuose apie milijonierius, yra ilgas ir sunkus kelias.

Kai kalbama apie solidžius verslo atstovus, visada paminimas banko sąskaitos dydis, turimų vilų ir automobilių kiekis. Tačiau kaip viso to pavyko pasiekti, rūpi nedaug kam. Užtat paskui atsiranda manančių, kad tokiems žmonėms pasisekė, juos ypatingai globoja likimas, jie apdovanoti nepaprastais talentais ir t. t. Dar kiti galvoja, jog norint daug užsidirbti, reikia sukti kokį nors nešvarų bizniuką, apeidinėti įstatymus, turėti įtakingų draugų valdžioje. Žinoma, pasitaiko visko, bet tai nėra jokia norma, standartas ar taisyklė.

Sukurti ką nors, už ką sutiktų mokėti kiti, yra juodas darbas. Jame daug rizikos, atsakomybės, bandymų, klaidų ir nesėkmių. Darbinė klestinčių kompanijų virtuvė pluša nesustodama, kad uždirbtų pinigus savo savininkams, akcininkams, vadovams ir darbuotojams. Stebint iš šalies, viskas atrodo žymiai paprasčiau, nei yra iš tikrųjų. Tik maža dalis lendančių į verslą nutuokia, kad išsvajotąją pinigų saugyklą atsirakinti nėra labai paprasta.

Taip, nuosavas verslas ko gero greičiausias būdas solidžioms finansinėms atsargoms sukaupti. Kol kas žmonija neišrado geresnio mechanizmo ekonominei vertei sukurti. Svarbiausia štai kas: greičiausia nesupainioti su lengviausia. Uždirbti greitai, lengvai ir daug galima nebent filmuose.

Geriausias būdas suprasti, iš kur ir kaip atsiranda garsiausios kompanijos, turtingiausi verslininkai – kruopščiai sekti jų veiklos istorijas, verslo strategijas ir patirtį. Tada pasidarys aiškiau, nuo ko reikėtų pradėti arba ko reikėtų vengti.

Digg Dialogg su R. Bransonu

Populiarios turinio agregavimo svetainės “Digg” rubrikoje svečiuojasi “Virgin” siela R. Bransonas. “Virgin America” skrydžio metu garsusis britas atsakinėja į “Digg” bendruomenės klausimus.

Nokia inovacijų malūnas

Mobiliųjų technologijų lyderis “Nokia” paskelbė, kad viešam naudojimui atveria savo intelektinio turto lobyną – tūkstančius patentuotų, bet iki šiol nerealizuotų idėjų. Tokiu žingsniu “Nokia” tikisi paspartinti Suomijos ekonomikos plėtrą bei suteikti kitoms bendrovėms galimybę įgyvendinti sumanymus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių dulkėjo stalčiuose.

Šis atviras inovacijų projektas pavadintas “Nokia inovacijų malūnu” ir tęsis trejus metus. Konkurso metu bet kuri Suomijos firma galės teikti paraiškas sudominusiam “Nokia” patentui gauti. Jeigu įmonė pereis atranką ir įtikins ekspertų komisiją, kad sugebės idėją paversti produktais ar paslaugomis, “Nokia” kompanija sutinka perleisti jai visas patento intelektinės nuosavybės teises. Negana to, visų naujų projektų startui paremti skirtas 5 mln. eurų biudžetas.

Iš šios “Nokia” iniciatyvos Suomijos ekonomikoje gali gimti daugybė įdomių sprendimų. Juk iki šiol uždarai laikytoje idėjų saugykloje glūdi ne vienas tūkstantis didžiulį potencialą turinčių sumanymų – nuo mobilaus ryšio saugumo iki inovacijų aplinkosaugos bei energetikos sferose. Net pažangiausia ir geriausia kompanija pasaulyje pati niekada nesugebės įgyvendinti visų jos protams kilusių minčių – tam neužteks nei laiko, nei išteklių, nei žinių. Tad kodėl nepanaudotų idėjų neperleidus tiems, kas galėtų jas išnešti į dienos šviesą, užuot slėpus viską po devyniais patentų užraktais? Logiška.

Modernios visuomenės, pažangios kompanijos vis labiau kratosi uždarų verslo, ekonominių bei politinių sistemų. Įvykiai pasaulyje keičiasi taip sparčiai, kad uždaros, hierarchinės struktūros fiziškai nebepajėgia adekvačiai reaguoti į pokyčius. Tai sukelia masę problemų, kurių nebeįmanoma išspręsti senais metodais.

Manau, kad verslas ir ekonomika atsigaus gerokai greičiau, jeigu į ją pumpuosime naujas, kokybiškas idėjas. Dauguma vyriausybių skatina finansavimą, bet neskatina iniciatyvos. Valdžia nori pinigus skolintis, o ne juos sukurti. Ant skolų pamato gero gyvenimo nesuprojektuosi.

Jeigu “Nokia” pavyzdžiu pasektų daugiau bendrovių, globalinė verslo aplinka sužydėtų ir atgimtų iš naujo.

Pavyzdinės verslo istorijos – Milton Hershey

Šį kartą pažiūrėkime, kokias verslo pamokas siūlo JAV šokolado pramonės tėvas M. Hershey. Jo dėka šokoladiniai gardumynai 20 amžiaus pradžioje pasiekė eilinių amerikiečių vaišių stalą. Šiandien “Hershey`s” kompanija yra didžiausia šokolado gamintoja Amerikoje, pardavinėjanti savo gaminius visame pasaulyje.

“Google” matematinis algoritmas personalo pokyčiams valdyti

Įmonė verta tiek, kiek verti jos darbuotojai. Gabūs žmonės rašo verslo istoriją ir padaro kompanijas didžiomis. Geras profesionalas niekuomet neliks be darbo, jį netruks prisivilioti kokia nors bendrovė. Jei įmonė rūpinsis savo darbuotojais, darbuotojai savo ruožtu pasirūpins įmone. Jie bus lojalūs, atsidavę, darbštūs, kūrybingi ir nukreips visa tai organizacijos gerovei kurti.

Logika paprasta – jei įmonėje turi geriausius talentus, visa kita tik laiko klausimas. Verslo lyderiai tą puikiai supranta. Štai “Google” jau 3 metus iš eilės išlaiko geidžiamiausio darbdavio poziciją “BusinessWeek” rengiamoje kasmetinėje apklausoje, tačiau nepaliaujamai ieško inovacijų žmogiškųjų išteklių valdyme.

Naujausias “Google” išradimas – matematinis algoritmas, padedantis iš anksto nuspėti ir prognozuoti darbuotojų kaitą. Ši formulė dar yra testavimo stadijoje, tačiau neabejojama, kad ji padės iš anksto nustatyti, kuris iš 20 tūkstančių “Google” darbuotojų ketina palikti kompaniją. Algoritmo veikimo principas bus paremtas duomenimis, surinktais iš darbuotojų apklausų, darbinės veiklos ir darbo užmokesčio ataskaitų ir kitų dokumentų. “Google” teigimu, ši metodika leis nuspėti darbuotojo norą išeiti jam dar pačiam to sąmoningai nesupratus.

Tai vienas iš prevencinių žingsnių, kurių pagalba “Google” tikisi išsaugoti talentingiausius savo darbuotojus. Susirūpinimas kūrybinio potencialo nutekėjimu itin sustiprėjo po to, kai iš bendrovės pasitraukė keletas aukščiausios grandies vadovų, atsakingų už rinkodaros strategiją. Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės palieka interneto paieškos milžinę – pojūtis, kad jie nebėra tokie svarbūs kompanijai, kaip anksčiau.

“Google” yra viena iš pirmųjų bendrovių, personalo sprendimus priiminėsianti matematinės lygties pagalba.

Skaičiai gali papasakoti daug įdomių dalykų. Pasirodo, matematinės duomenų analizės metodai naudojami ir karinių konfliktų kilmei nustatyti.

Jei tokių dalykų mokytų universitete, tikrai susidomėčiau matematika.

Pavyzdinės verslo istorijos – Harley Davidson

“Entrepreneur Modeling The Masters” serija apžvelgia motociklų pasaulio etalono “Harley Davidson” atsiradimo istoriją. Dviejų brolių startuota kompanija šiandien gauna milijardines pajamas ir turi apie 10000 darbuotojų.

Paieška

RSS prenumerata

Lyga.lt BLOGo RSS prenumerata

Prenumerata el. paštu

Įvesk savo el. pašto adresą:

Kontaktai

El. paštas
p.blazaitis@lyga.lt
Skype klondaikas
Facebook profilis Paulius Blažaitis's Facebook profile

Reklama