Lyga.lt BLOGas

… apie tai, ką suprantam.

Lyga.lt - didžiausias mokymų portalas Lietuvoje
 
 
 
 

Tema: Pinigai pinigėliai

Ar galima uždirbti dešimteriopai daugiau?

B. Tracy pasakoja, kaip jam pavyko savo pajamas padidinti dešimtis kartų. Ne per naktį, kaip svajoja daugelis, bet greičiau, nei tą sugeba statistinis dirbantysis.

Didžiausios žmonijos finansinės katastrofos

Ekonominis pasaulio vandenynas sėte nusėtas nuskendusių kompanijų bei įmonių nuolaužomis. Milžiniškų bangų užklupti, skęsta ne tik smulkių firmų laiveliai, bet ir neįveikiamais atrodę didžiausi verslo titanikai. Pastarieji įvykiai rodo, jog dabartinė finansinė audra yra ypač galinga: iš 20 stambiausių bankroto bylų verslo istorijoje net 8 buvo iškeltos paskutinių poros metų bėgyje. Kitaip tariant, tai šiandien vis dar tebesiautėjančios krizės nuopelnas.

Taigi, kokius verslo banginius yra pavykę nugramzdinti dugnan šėlstančiai ekonomikai?

  1. Lehman Brothers – brolių Lehman`ų įkurtas investicinis bankas į dugną (o kartu ir į 1-ąją šio sąrašo vietą) nuvairavo 2008-ųjų rudenį. Banko valdomas turtas buvo vertinamas 691 mlrd. dolerių.
  2. Washington Mutual – šis finansinių paslaugų monstras liūdno galo irgi susilaukė praėjusį rudenį. Valdomo turto vertė – 328 mlrd. dolerių.
  3. WorldCom – tai buvo antra pagal dydį Amerikos telekomunikacijų kompanija (po AT&T), bankrutavusi 2002 metais. Valdomo turto vertė – 104 mlrd. dolerių.
  4. General Motors – neatsilaikė ir ilgą laiką buvusios didžiausia pasaulio automobilių gamintoja korporacijos laivas. Tai šviežiausia sąrašo auka, kurios bankroto procedūros vyksta šiuo metu. Turto vertė – 91 mlrd. dolerių.
  5. Enron – savo laiku buvo viena iš lyderiaujančių energetikos kompanijų pasaulyje. Savo gerą vardą “Enron” prarado buhalterinės apskaitos aferų, sukčiavimų ir korupcijos dėka. Dėl nešvarių darbelių taip smarkiai krito kompanijos akcijų vertė, jog 2001-ųjų pabaigoje ji paskelbė bankrotą. Turto vertė – 65 mlrd. dolerių.

Finansinis kapinynas pasiglemžė eilę korporatyvinių monstrų ir nesuskaičiuojamus pinigų kalnus.

Įdomu, kas dar užplauks ant ledkalnio?

Finansinės kopėčios

Siūlau pažiūrėti nežinantiems, nuo ko priklauso uždirbamų pinigų kiekis. Tai vienas geriausių paaiškinimų, kodėl vieni uždirba daugiau už kitus, kokį man kada nors teko girdėti.

5 finansinės laisvės kibirėliai

Vakar minėjau, kad finansinis neišprusimas yra esminė pinigų stygiaus priežastis. Tuo tarpu trumpiausias kelias į finansinę gerovę yra visiškai priešingas – reikia išmokti kontroliuoti savo silpnybes, užgaidas ir atsakingai elgtis su turimais pinigėliais. Turtingi žmonės kruopščiai planuoja ir valdo savo finansinius resursus, vengdami neapgalvotų bei spontaniškų sprendimų.

Sėkmės treneris, konsultantas ir motyvatorius D. Waitley savo žygį finansinės laisvės link siūlo įsivaizduoti kaip 5 pakopų kelionę. Kiekviename lygmenyje stovi po tuščią kibirėlį, kurį reikia užpildyti. Visi kibirėliai turi savo pavadinimą:

Pragyvenimas, Finansinis stabilumas, Kokybiškas gyvenimas, Finansinis saugumas ir Finansinė nepriklausomybė.

Žmogaus tikslas – gyvenimo eigoje palaipsniui pripildyti šiuos kibirėlius, kad niekada nereiktų pergyventi dėl pinigų.

Pragyvenimas. Pirmasis kibirėlis simbolizuoja lėšas, būtinas žmogaus išgyvenimui – maistui, pastogei, išsilavinimui, sveikatos priežiūrai. Tai pinigai, skirti pagrindiniams poreikiams patenkinti. Visos papildomos ir atliekamos pajamos keliauja į sekantį kibiriuką.

Finansinis stabilumas. Čia kaupiami pinigai nenumatytiems gyvenimo atvejams, pokyčiams, netikėtai atsiradusioms būtinosioms išlaidoms. Kad žmogus būtų pasiruošęs tokiems dalykams, rekomenduojama turėti bent 3 mėnesinių atlyginimų dydžio santaupų rezervą. Idealiausias variantas – sukaupti 6 mėnesinių algų santaupų ekvivalentą.

Kokybiškas gyvenimas. Kai galime pragyventi ir turime pakankamą finansinę atsargą įvairiems gyvenimo netikėtumams, pats laikas pagalvoti apie savo gyvenimo kokybę. Pagal kokius standartus noriu gyventi? Kokioje vietoje, kokiame būste? Kur noriu poilsiauti, kokias nuosavybes įsigyti, kokį išsilavinimą gauti ir pan. Viską planuoti reiktų taip, kad nuolat liktų pinigų santaupoms didinti.

Finansinis saugumas. Jis reiškia, kad pasiekėte tokią finansinę stadiją, jog jums pakanka finansinių išteklių norimai gyvenimo kokybei užtikrinti ir nesate priklausomas nuo kasdienio darbo. Pagal statistinius duomenis, šią pakopą sugeba pasiekti tik 10% visų amerikiečių. Norint užpildyti ir šį kibirėlį, bent 10% gaunamų pajamų reikia skirti investicijoms.

Finansinė nepriklausomybė. Tai paskutinis lygmuo, finansinės kelionės pabaiga. Asmeninis turtas pasiekia tokį dydį, kad žmogus tampa visiškai nepriklausomas nuo darbo ir gali aprūpinti save ir šeimą iš investuotų lėšų nešamos grąžos. Tyrimai rodo, kad šį tašką žmonės dažniausiai prieina perlipę į 7-tą savo gyvenimo dešimtį.

Siekiant finansinės laisvės, svarbiausia laikytis griežtos drausmės ir pildyti visus kibirėlius iš eilės. Karštakošiai visada lieka tuščiomis kišenėmis.

Kaip šeimininkaujate savo piniginėje?

Finansinis nepriteklius yra vienas didžiausių vargų žmogaus gyvenime. Kai trūksta pinigų, sunku pasirūpinti savo poreikiais ir jaustis pilnaverčiu piliečiu. Daugelis piniginę gerovę iškelia kaip pagrindinį savo gyvenimo prioritetą. Tai gana rizikinga, nes pinigai greitai gali tapti nebe priemone, o vertybe. Tuomet galimi 2 variantai: arba jų uždirbti nepavyksta, arba ilgai siekta apvali sumelė atneša ne džiaugsmą, bet problemas. Kita priežastis, kodėl žmonės neišbrenda iš finansinių bėdų – jie neatsakingai ir lengvabūdiškai elgiasi su savo uždarbiu.

Visi gali pasukti savo finansinius reikalus palankesne kryptimi, jei skirs tam pakankamai laiko, drausmės ir kantrybės. Turtuolį ir vargšą visų pirma skiria finansiniai įpročiai. Juos pakeisti ir yra pats sunkiausias uždavinys. Svarbu ne kiek uždirbi, bet kaip su uždirbtais pinigais elgiesi. Iššvaistyti milijonus yra vieni niekai. Maiklas Džeksonas – vienas iš daugiausiai įrašų pardavusių atlikėjų per visą muzikos istoriją, tačiau sunkiai tvarkosi su finansiniais rūpesčiais. Garsus boksininkas E. Holifyldas per savo karjerą yra uždirbęs apie 250 milijonų dolerių, bet šiandien murkdosi skolose.

Netinkamai tvarkomi, pinigai greitai išteka iš banko sąskaitos, kad ir kiek jų ten bebūtų. Gali kiek nori semti vandenį iš kiauros valties, jo visvien pribėgs. O jeigu skylės valties dugne pakankamai didelės, valtis galiausiai nuskęs. Besaikis išlaidavimas ir finansinio išprusimo stoka nesunkiai skandina pinigines, prikimštas milijonų.

Gero investuotojo savybės

Trys skiriamieji tikro ir gero investuotojo būdo bruožai pagal Omahos finansų banginį V. Bafetą:

  • Ramybė ir šaltas protas. Geri investuotojai yra ramūs. Jie supranta, jog finansų rinkas veikia daugybė faktorių, kurių įtakoti investuotojas negali. Akcijų kainos nuolat svyruoja – tai kyla, tai krenta. Nepatyrę finansų rinkos žaidėjai svyruoja kartu su kainomis, užuot elgęsi ramiai bei apgalvotai.
  • Kantrumas. Karštligiškos emocijos dažnai aptemdo protą ir yra prastas palydovas žaidžiant investicinius žaidimus. Protingi investuotojai nepasiduoda visuotinėms entuziazmo bei pesimizmo srovėms ir kantriai laukia tinkamos progos. Priiminėdami finansinius spredimus, jie dažniau sako “ne” nei “taip”. Kaip sakydavo senovės babiloniečiai, geriau truputis apdairumo, negu didis gailestis.
  • Racionalumas. Patyręs investuotojas visų pirma yra realistas. Jis į ekonomiką ir pasaulį žvelgia racionaliu žvilgsniu. Investuojant nereikalingas nei per didelis pesimizmas, nei naivus optimizmas. Pagrindiniais vadovais turi būti logika ir sveikas protas.

Blogiausia, kad daugelis žmonių psichologiškai nepasiruošę valdyti savo ir kitų pinigus. Ir tokiems tipams yra patikimos milžiniškos pinigų sumos.

Teko skaityti, jog dažnas finansų makleris, akcijų brokeris arba investicijų konsultantas dėl darbe tvyrančios įtampos turi rimtų psichologinių problemų, dažnai vartoja alkoholį ir narkotikus.

Gal tai ir ramina, tik abejoju, ar padeda tinkamai investuoti turimas lėšas.

Dideli pinigai palieka aiškius pėdsakus

Milijonieriaus įvaizdis daugumai asocijuojasi su ištaigingu gyvenimo būdu, didžiulėmis vilomis, prabangiais automobiliais ir privačiais lėktuvais. Tačiau toks milijonieriaus paveikslas veikiau yra žiniasklaidos išpūstas burbulas, nei reali jų gyvenimo kasdienybė.

Iš tikrųjų, dauguma šiuolaikinių milijonierių negyvena prašmatniausiose pilyse, važinėja vidutinės klasės automobiliais ir apsipirkinėja su nuolaidų kuponais. Pinigus jie vertina ne dėl to, kad už juos galima visko prisipirkti. Tai yra instrumentas, suteikiantis laisvę rinktis. Tačiau ši sprendimų laisvė jokiu būdu nereiškia besaikio išlaidavimo, gobšumo ar materialaus turto kaupimo.

Kasmetinės Amerikos turtuolių “Spectrem Wealth Study” apklausos duomenimis, milijonieriaus statusą pasiekusių žmonių vis daugėja. Per paskutinį dešimtmetį jų skaičius beveik padvigubėjo. Kita pastebima tendencija – jog dauguma turtingųjų savo kapitalą sugeba pastoviai didinti. Pavyzdžiui, norint patekti į 400 turtingiausių amerikiečių sąrašą, būti milijardieriumi jau nebepakanka. Žemiausia kartelė čia šoktelėjo iki 1,3 milijardo dolerių.

Paklausti apie savo finansinės sėkmės priežastis, beveik visi milijonieriai kaip susitarę linksniuoja tas pačias pinigų uždirbimo formules. Štai populiariausių turto kaupimo paslapčių šešetukas, įvardintas tyrime dalyvavusių respondentų:

  1. Visada žinok, kur eini. Kitaip tariant, turėk tikslą. Tai vienintelis būdas prasibrauti pro kliūtis, užstojančias kelią finansinės sėkmės link. Viena iš didžiausių ant jo stovinčių barikadų yra baimė. Dažnas žodžiais išreiškia norą būti turtingu, tačiau mintyse netiki, kad tas yra įmanoma. Kad taip yra, rodo elementarūs skaičiai: 80% Amerikos milijonierių, kurių turtas ne mažesnis kaip 5 milijonai dolerių, užaugo vidutinės klasės arba skurstančiose šeimose. Taigi pinigų jie nepaveldėjo, nelaimėjo loterijoje, o tiesiog uždirbo.
  2. Nuolat tobulėk. Žmonės neturi pinigų, nes jiems trūksta finansinio išprusimo. Jie neturi supratimo, kaip elgtis su pinigais, juos valdyti, taupyti bei investuoti. Daug kas turi kelis aukštojo diplomus, tačiau nesugeba suvesti balanso savo čekių knygelėje. Išmokus pagrindinius dalykus, pasiekti galima bet ką.
  3. Mėgiama veikla neša didžiulį atlygį. Tai dar vienas pinigų uždirbimo dėsnis: iš nemylimo darbo galima uždirbti tik pragyvenimui. Tai yra lubos. Jeigu norisi daugiau, reikia dirbti tik tai, kas neša didžiausią azartą ir malonumą. Virš 80% apklaustų milijonierių patvirtino, jog nebūtų sukaupę tokių finansinių resursų, jei užsiiminėtų ne tuo, kas jiems labiausiai rūpi.
  4. Įdarbink ir augink savo pinigus. Didžioji dirbančiųjų dalis niekada nesugeba ištrūkti iš užburto rato: jie gyvena nuo algos iki algos. Jie įsivaizduoja, jog investavimui reikia nemenko pradinio kapitalo. Nors pradėti investuoti gali kiekvienas ir progų tą padaryti yra daugybė. Daugelis turtuolių pradėjo nuo juokingų sumų – 25 ar 50 dolerių per mėnesį. Čia svarbu ne sumos dydis, bet įprotis.
  5. Nėra valios, nebus ir šlovės. Vidinė drausmė ir nuolatinės pastangos anksčiau ar vėliau atneša pinigus. Tikrasis sėkmės kelias dažniausiai atrandamas tik daugybės bandymų, eksperimentų ir klaidų dėka. Valios stiprybė yra būtina, norint vėl ir vėl atsistoti suklupus daugybę kartų.
  6. Neišlaidauk be reikalo. Taupumas – dar viena savybė, kurią turi visi milijonieriai. Savo pinigų leidimo įpročiais jie praktiškai nesiskiria nuo vidutines pajamas gaunančio gyventojo. Jie sugeba gyventi taip paprastai, kad aplinkiniai būtų šokiruoti, sužinoję tikrąją jų turto vertę. Tai nėra joks pokštas, tai oficialūs tyrimų duomenys. Turtingi žmonės nepasiduoda pirkimo impulsams ir perka tik tai, kas reikalinga.

Niekas netampa turtingu atsitiktinai. Jei cheminiai junginiai turi aiškias formules, kodėl su pinigais turi būti kitaip?

Didžiausi visų laikų gobšuoliai

Godumas – viena iš pagundų, kuriai neįtikėtinai sunku atsispirti. Visais laikais tai buvo vienas iš didžiausių išbandymų žmogui. Sveikas noras turėti daugiau gali nesunkiai virsti manija. Geriausias to pavyzdys yra dabartinė pasaulinės ekonomikos būklė ir žlugusi B. Madoff finansinė piramidė.

Leidinys “Newsweek” atrinko ir surikiavo didžiausius istorijai žinomus gobšuolius, atrinkau keletą iš jų:

  • Markas Liucinijus Krasus (115 – 53 m. pr. Kr) – romėnų karo generolas, savo nekilnojamo turto valdas plėsdavęs pagal padek ir nupirk techniką. Kai patikusiame name kildavo gaisras, Liucinijus namo savininkui pasiūlydavo jį nupirkti už… paprasčiausią dainą. Jeigu žmogus su tokiais mainais sutikdavo, jis neleisdavo namui sudegti ir liepdavo savo kareiviams tuojau pat jį užgesinti.
  • Čingischanas (1162 – 1227 m.) – mongolų valdovas, siekęs užvaldyti visą pasaulį. Ir tai jam pavyko geriau, nei bet kam kitam – Čingischano imperija buvo didžiausia istorijoje – nuo Ramiojo vandenyno iki Elbės upės. Tai 4 kartus didesnė teritorija, nei pavyko užkariauti Aleksandrui Makedoniečiui.
  • Popiežius Sikstus IV (1471 m.) – šis šventojo sosto atstovas nespjaudavo į turtus. Būdamas bažnyčios vadovu, jis gerokai papildė savo ir savo ištikimiausių kardinolų kišenes pardavinėdamas indulgencijas. Gudragalvis popiežius kvailino žmones, aiškindamas galįs už pinigus išprašyti jų mirusiųjų artimųjų sieloms malonę bei nuodėmių atleidimą. Gal ir neblogas biznis būti oficialiu bilietų į rojų platintoju.
  • Empres D. Cixi (1835 – 1908 m.) – 50 metų buvo Kinijos valdove. Imperatorės karūną ji pasigviešė iš savo sūnų, o valstybės pinigus naudodavo savo užgaidoms tenkinti. Valgydavo tik iš auksinių indų ir turėjo daugiau nei 3000 dėžučių su papuošalais.
  • Čarlzas Ponzi (1882 – 1949 m.) – žymus italų kilmės aferistas, kurio sukurtas fiansinės apgaulės mechanizmas buvo pavadintas Ponzi schema. Naudodamas šį mechanizmą, investuotojus ilgus metus apgaudinėjo ir B. Madoff`as.
  • Imelda Markos – filipinietė į šį sąrašą pateko dėl to, kad jai priklauso didžiausia pasaulyje brangakmenių kolekcija, ji beprotiškai mėgsta išlaidauti ir turi apie 3000 batų porų.
  • Bernardas Madoffas – prasuko iki šiol stambiausią finansinę aferą už daugiau nei 50 milijardų dolerių. Deja, pinigais pasidžiaugti jam greičiausiai nebeteks.

    Dideli turtai atneša ne vien džiaugsmą ir lengvą gyvenimą, bet ir rimtą atsakomybę. Bilas Geitsas viename interviu yra prasitaręs, jog su pinigais paraleliškai auga ir problemų kiekis.

    Žmogus prieš trilijoną dolerių

    Kai kuriuos dalykus protu sunku aprėpti ir įsivaizduoti – milžiniškas erdves, didelius atstumus, sudėtingus reiškinius arba…kosmines pinigų sumas.

    Prieš ketverius metus, vasarą, buvau išvykęs į JAV padirbėti Foxwoods Resort kazino komplekse. Tuomet man teko rankose laikyti didžiausią pinigų sumą gyvenime – apie 200000 dolerių. Tiesa, ne popierinėmis kupiūromis, o pokerio žetonais. Labai puikiai prisimenu, kaip vos nesukėliau aliarmo, su žetonais pasukęs ne prie to pokerio stalo. Mat pagal kazino taisykles, jei neši stambesnę sumelę, tave nuolatos seka filmavimo kameros. O aš truputį pasiklydau – žiūriu, jau apsauga atlekia.

    Šimtai tūkstančių, milijonas ar net šimtai milijonų – tokius pinigus įsivaizduoti dar daugiau mažiau galiu. Nors ir nepalaikęs rankose. Vaizduotės pradeda stigti nuo milijardo keliaujant aukštyn. Jokio skirtumo, kokia valiuta, skaičius vis tiek be proto didelis.

    Aptikau labai šaunią iliustraciją su antrašte “Kaip atrodo trilijonas dolerių?”.

    Pavyzdžiui, jei paimtume 100 milijonų dolerių šimto dolerių vertės banknotais, gautume gražią kruvelę, sveriančią maždaug toną:

    O kaip 100 dolerių banknotais atrodytų trilijonas? Nežinantiems (toks iki šio buvau ir aš) kas per skaičius yra trilijonas: tai milijonas milijonų arba tūkstantis milijardų. Vaizdas išeina toks:

    Ir iš bičo liko tik mažytis mažytis raudonas taškelis…

    Turtų ir pinigų magnetas

    Didžiausių pasaulio turtuolių sėkmės tyrinėjimo pradininkas Napoleonas Hilas pasakoja apie dėsnius, kuriems paklūsta viena iš valdžios formų – pinigai.

    Paieška

    RSS prenumerata

    Lyga.lt BLOGo RSS prenumerata

    Prenumerata el. paštu

    Įvesk savo el. pašto adresą:

    Kontaktai

    El. paštas
    p.blazaitis@lyga.lt
    Skype klondaikas
    Facebook profilis Paulius Blažaitis's Facebook profile

    Reklama