Lyga.lt BLOGas

… apie tai, ką suprantam.

Lyga.lt - didžiausias mokymų portalas Lietuvoje
 
 
 
 

Tema: Patarimai

Paprasti keliai į kitokį gyvenimą

Logiški ir akivaizdūs dalykai yra pastovūs žmonių gyvenimo palydovai. Po teisybei, paprastumas, elementarumas bei racionalios mintys dažnai nuvertinamos ir nustumiamos šalin. Žmonių protas kartais labai linkęs viską komplikuoti. Į buitį ir pasaulį žvelgiama per daug sudėtingai. Turime daug norų, bet išpildyti jų nesiimame. Į šį neveiklumą tikrai nemažą indėlį įneša gyvenimo atspalvius mėgstanti sutirštinti pasaulėžiūra: aš per silpnas pakeisti tokius sudėtingus dalykus, tegu lieka taip, kaip yra. Tai ne man.

Turbūt nėra ko nors tokio, ko savo gyvenime nenorėtume patobulinti, pagerinti ar pakoreguoti. Visi esame drėbti iš to pačio molio, tad dažniausiai tai būna panašūs dalykai: asmeninis gyvenimas, šeima, darbiniai reikalai, finansai, verslas, laisvalaikis. Universalūs norai, universalios ir kliūtys. Pabandę bent pirštą pakrutinti savo pageidavimų realizavimo linkme, atsimušam į tas pačias barikadas: kažko neišmanau, kažko trūksta, kažko neturiu. Po tokios karčios realybės prieiname išvados, kad geriausia nedaryti nieko – t.y. tęsti tai, ką darėme anksčiau.

“Beprotystė – tai nuolatos daryti tuos pačius dalykus, tačiau tikėtis skirtingų rezultatų” – viena iš A. Einšteino sparnuotų frazių, geriausiai apibūdinančių tokias žmonių silpnavališkumo apraiškas. Jei laikytumės šio apibrėžimo, tai bepročiais galima pavadinti didžiąją dalį pasaulio žmonių. Keičiasi jų svajonės, norai ir lūkesčiai, tačiau pastangos, elgesys bei veiksmai išlieka tokie pat. Tuomet kyla pasipiktinimo ir nepasitenkinimo bangos, prasideda paieškos to, kas niekada nebuvo pamesta.

Mano pacituota Einšteino mintis yra raktas į daugelio savo norų išpildymą. Nuo pačio kukliausio iki fantastiškiausio. Šią paprastutę tiesą šiek tiek labiau išplėtoja B. Tracy, primindamas, jog egzistuoja tik 4 būdai savo gyvenimui pasukti kita kryptimi:

1. Suintensyvinti tam tikrus veiksmus. Kokius? Savaime aišku – tuos, kurie virsta pageidaujamais rezultatais. Pasiteisino kokia nors investavimo srategija – pabandyk naudoti ją dažniau. Atradai veiksmingą būdą savo kūrybingumui skatinti? Nepamiršk jo, kai vėl pristigsi šviežių minčių. Susitelk į tai, kas veikia ir vaisingai tarnauja tavo labui. Nėra jokio reikalo mestis į naujas, nežinomas teritorijas, jeigu viską turi po ranka. Krepšinio varžybose kiekviena komanda labiausiai stengiasi išnaudoti tuos žaidėjus, kuriems tą dieną sekasi labiausiai.

2. Apriboti tam tikrus veiksmus. Turime galybę visokiausių užsiėmimų, kurie yra reikalingi, tačiau jų reikšmė nėra labai didelė. Žiūrint iš didžiausią įtaką gyvenimo eigai turinčių veiksnių perspektyvos, tai yra tik smulkmenos. Pavojus tame, kad kapstytis smulkmėse dažnai būta labai smagu, malonu, patogu bei paprasta. Todėl žmonės ten ir kuičiasi, nors giliai viduje žino, kad jokių teigiamų permainų tai neatneš. Laikinas komfortas – pavojingas geresnio rytojaus vagis.

3. Visiškai atsisakyti tam tikrų veiksmų. Kai kurie žmonių įpročiai ne tik neturi ypatingos prasmės, bet ir daro konkrečią žalą jų buičiai, santykiams, sveikatai, finansams. Dauguma žmonių juda ta pačia kryptimi, kartoja tuos pačius veiksmus ir elgiasi taip pat tol, kol atsiduria ant bedugnės krašto: nebeturi pinigų, žlunga verslas, užpuola ligos. Kas nebeveikia, turi būti eliminuota. Čia gali praversti “nulinis mąstymas” – tereikia atsakyti į vieną paprastą klausimą: ar mano gyvenime šiandien egzistuoja nors viena veikla, į kurią dabar jokiu būdu nesivelčiau, remdamasis savo turima patirtimi bei žiniomis? Jei atsakymas teigiamas, tokie dalykai turėtų atsirasti eliminavimo prioritetų viršuje.

4. Imtis naujų veiksmų. Kad gautum tai, ko niekada neturėjai, gali tekti išbandyti to, ko niekada nedarei. Jeigu turimų sugebėjimų arsenalas nepakankamas, teks jį praplėsti. Jeigu nori daugiau pinigų, teks juos užsidirbti. Užsiimdamas tik tuo, kas sava ir gerai pažįstama, visų klausimų neišspręsi. Reikia gaudyti naujas idėjas, ieškoti neatrastų galimybių, mokintis naujų dalykų. Nežinomi patyrimai yra būtini, norint patekti į aukštesnį kokybinį lygmenį.

Atsisakyti, pradėti, sustiprinti, apriboti – pagrindiniai veiksmažodžiai, kuriuos verta prisiminti visuomet, kai kas nors nesiseka.

A. Avulio patarimai pradedantiems verslą

“Įsivaizduokite, kad turite perplaukti jūrą. Jeigu perplauksite – pakliūsite į rojų, o jeigu ne – teks bendrauti tik su žuvimis”

Tai vienas iš milijonieriaus Arvydo Avulio patarimų tiems, kurie nori imtis verslo, tačiau nedrįsta. A. Avuliui teko perplaukti ne vieną jūrą. Yra žinomas faktas, kad kartą dėl nesąžiningų Rytų partnerių praradęs visą savo kapitalą (apie 5 mln. Lt), kavinėje užsisakė kavos puodelį, pasiėmė rašiklį, popieriaus lapą ir pradėjo galvoti, nuo ko vėl pradėti.

Dabar šis verslininkas – vienos didžiausių šalies nekilnojamojo turto bendrovių “Hanner” vienintelis akcininkas, valdybos pirmininkas ir vadovas bei vienas turtingiausių žmonių Lietuvoje. Jo patarimai verslo naujokams:

Pirmiausia pasitikrinkite savo asmenines savybes ir gebėjimus. Paprašykite, kad jus gerai pažįstantys žmonės ar konsultantai 100 balų sistemoje įvertintų jūsų gebėjimus ir asmenines savybes. O savybės būtų tokios: žingeidumas, analitinis mąstymas, gebėjimas aiškiai ir logiškai kalbėti, atkaklumas, darbų ir veiksmų greitis, noras lenktyniauti, kūrybiškumas ir išradingumas, drąsa, orientacija į tikslą, pareigingumas. Jeigu surinksite mažiau nei 700 balų – pradėti verslą jums dar ankstoka. Reikėtų tobulinti savo asmenines savybes.

Perskaitykite keletą knygų apie verslą. Pavyzdžiui: Fjelstad „Parduota”, F. Haren „Idėjų knyga”, R. Immelman „Puikus vadovas. Žlugęs vadovas”, J. Welch „Laimėti”.

Ištirkite savo rinką. Ne mažiau kaip 3 mėnesius analizuokite, kokių paslaugų ir kokių produktų šiandien labiausiai reikia ir trūksta vartotojams. Aplankykite kelis konkurentus ir surašykite, ką jūs galėtumėte padaryti geriau nei jie, ar galėtumėte pasiūlyti pigesnes paslaugas ar produktus.Detaliai paskaičiuokite, kiek reikės išlaidų vystyti pasirinktą verslą ir kiek galėsite gauti pajamų. Paskaičiuokite pesimistinį variantą, jeigu sąnaudos bus didesnės, o pajamos – mažesnės.

Atsarginis planas. Sugalvokite atsitraukimo variantą, t.y. ką darysite, jeigu šis verslas jums nepasiseks. Paklauskite savęs ir savo šeimos narių, ar jie yra pasiruošę tai išgyventi.

Numatykite finansinius šaltinius. Apsilankykite bent trejuose bankuose, pristatykite jiems savo verslo idėją, išlaidų ir pajamų skaičiavimus (verslo planą) ir paklauskite, kokiomis sąlygomis jie sutiktų finansuoti jūsų verslą.

Veikite drąsiai. Pradėkite savo verslą drąsiai, neabejodamas jo sėkme ir negailėdamas savo jėgų. Įsivaizduokite, kad turite perplaukti jūrą. Jeigu perplauksite – pakliūsite į rojų, o jeigu ne – teks bendrauti tik su žuvimis.

Mokykitės iš klaidų. Kiekvieną vakarą detaliai analizuokite praėjusią dieną. Paklauskite, ką aš galėjau padaryti geriau, kaip viską padaryčiau, jeigu šią dieną galėčiau dar kartą pradėti iš naujo.

Turėkite tikslus. Pasirašykite savo tikslus dienai, savaitei, mėnesiui, metams ir 3 metams.

Nerašytos vadybinės tiesos

  • Lengviau į bėdą įsivelti, nei iš jos išbristi.
  • Jeigu nesusilauki kritikos, reiškia nieko neveiki.
  • Išmok pasakyti “Nežinau”. Protinga veido išraiška išminties neprideda.
  • Ieškok, ko trūksta. Patobulinti egzistuojančius dalykus gali daugelis, sugalvoti ką nors naujo – vienetai.
  • Tu negali pasirinkti savo giminių, bet gali pasirinkti vadovą.
  • Kad ir koks smulkus darbas bebūtų, daryk viską, ką sugebi.
  • Nemanyk, kad kas nors ką nors padarys. Užtikrink, kad taip atsitiktų.
  • Savo įmonės gerą vardą saugok kaip savo paties.
  • Žmogus prisimena 1/3 to, ką perskaito, 1/2 to, ką išgirsta ir 100% to, ką jaučia.
  • Niekuomet nebijok išbandyti ką nors naujo. Ten slypi didžiausios galimybės.
  • Graži pradžia negarantuoja laimingos pabaigos.
  • Ne visada reikia sakyti ką galvoji, bet visuomet verta galvoti, ką šneki.
  • Būk atsargus su įsipareigojimais, nes duotą žodį reikia tesėti.
  • Priimant sprendimus, visą dėmesį sutelk ne į pritarančius, bet į prieštaraujančius.

Kaip atleisti darbuotojus

Darbuotojų atleidimas tikriausiai yra vienas nemaloniausių sprendimų bet kurios įmonės vadovybei. Tokie veiksmai visuomet sukelia nepasitenkinimą, priešpriešą, negatyvių atsiliepimų bangą. Kad ir kaip nemalonu tai būtų, verslo praktikoje tokios situacijos yra neišvengiamos.

Esminis momentas tokiomis akimirkomis – kaip vykdoma darbuotojų atleidimo procedūra. Nemalonių sprendimų šviesoje labai gerai atsiskleidžia įmonės vertybės, kultūra ir požiūris į darbuotojus. Dauguma organizacijų gatavos prisiekti, jog personalo gerovė yra vienas iš pagrindinių įmonės prioritetų. Darbo skelbimuose visi geriečiai, atsakingi ir rūpestingi. Kai deklaruojamą įvaizdį reikia paremti darbais, neretai jis tiesiog išgaruoja. Tiksliau, paaiškėja, kad kuriamas gražus paveiksliukas tebuvo iliuzija.

Tuo jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad gerbiamos kompanijos neatleidinėja žmonių. Atleidinėja, tik daro tą kiek kitaip. Nemalonias naujienas pranešti reikia itin apgalvotai, maksimaliai sumažinat nesmagius emocinius padarinius. Nuoskaudos pojūtis greitai virsta apkalbų, šmeižto ir keršto šaltiniu.

Jeigu susiklostė tokios aplinkybės, jog tenka mažinti įmonės darbuotojų skaičių, galima pasinaudoti šiomis taisyklėmis:

  • Atvirumas. Apie nemalonių veiksmų būtinybę darbuotojams geriausia pranešti iš anksto. Neverta slapukauti tiesą atskleidžiant paskutinę akimirką. Jei dar vakar viskas buvo gerai, o kitą dieną sužinai, jog esi bedarbis, gali būti labai sudėtinga patikėti objektyviomis atleidimo aplinkybėmis.
  • Sąžiningumas. Atleidimo faktų nereikia nei pagražinti, nei nuslėpti, nei jų iškraipyti. Geriausia sakyti tiesą – taip, kaip yra. Jeigu vadovai su darbuotojais elgiasi dorai, jie visai kitaip priims blogas naujienas.
  • Nešališkumas. Žmogus, tapęs sąmokslo ar neteisybės auka, tikrai neatsilieps apie įmonę geru žodžiu. Daugelis net neįsivaizduoja, ką reiškia bloga reputacija versle. Čia kaip ir su pirmu įspūdžiu – tinkamai prisistatyti galima tik vieną kartą.
  • Užuojauta. Reikia suprasti atleidžiamo asmens padėtį bei savijautą. Jeigu darbuotojo reakcija yra neigiama, svarbu kontroliuoti save ir neatsakyti tuo pačiu. Vietoj to geriau pagelbėti išeinančiam darbuotojui visais įmanomais būdais. Labai svarbu, kad įmonė įvykdytų visus atleidžiamiems darbuotojams duotus įsipareigojimus.
  • Ryžtas. Niekada neverta atidėlioti sprendimų, net ir pačių nemaloniausių. Kai bandoma pabėgti nuo neišvengiamų dalykų, pasekmės paprastai būna dar blogesnės. Jeigu nuspręsta, nedelsiant tai ir vykdykite.
  • Konfidencialumas. Pirmiausia apie atleidimą turi būti informuojami tie darbuotojai, kurių nuspręsta atsisakyti. Jiems žinia turi būti perduota asmeniškai, akis į akį. Labai negarbinga ir negražu, jei tokias naujienas darbuotojas pirma išgirsta ne iš vadovo lūpų, o iš kitų šaltinių.

Atsiminiau vieną “Starbucks” atvejį: kompanija dėl krizės kavos rinkoje turėjo priverstinai atleisti dalį žmonių. Tačiau darbuotojams buvo garantuota, kad situacijai rinkoje pagerėjus, jie bet kada galės grįžti atgal.

Kaip rasti naudos sėkmės literatūroje bei patarimuose

Steponas sudėliojo finansinių (ir ne tik) norų realizavimo schemą, kuri man patiko. Iki šypsenos kelias nelengvas, tačiau tai ne priežastis jo atsisakyti.

Taip pat derėtų priminti, jog net aukščiausio lygio žinios ir giliausia pasaulio išmintis neturi vertės, jeigu visa tai nevirsta darbais. Žinojimas nekuria stebuklų, darbas kuria. Kokybiškiausias ir geriausias sėklas visvien reikia pasodinti ir prižiūrėti, norint ką nors iš jų išauginti.

Be to, ne visi patarimai veda į teigiamas permainas. Jų pagalba galima labai sėkmingai dar labiau pagilinti duobę, kurioje sėdi.

Per pastaruosius porą metų esu perskaitęs nemažai verslo ir gyvenimo sėkmės, saviugdos ir kitokios patariamosios literatūros, perklausęs audio seminarų bei peržiūrėjęs vaizdinės medžiagos. Informacijos yra tiek, kad iš pradžių susigaudyti be galo sunku. Jau užsiminiau, jog tokių knygų tarpe yra nemažai abejotinos vertės leidinių arba visiškų pasakėlių.

Todėl besidomintiems panašiomis temomis, brūkštelsiu keletą patarimų, pagal kuriuos galima filtruoti visas sėkmingo gyvenimo būdo knygas, seminarus, mokymo metodikas ir filmus:

  1. Autoriaus reputacija. Pravartu pasidomėti jo biografija. Jei tai yra lektorius arba konsultantas, užmeskit akį į jo klientų sąrašą. Jeigu verslininkas, pasmalsaukit, kokius verslus yra sukūręs. Pasitaiko visokių šarašnikų, besiskelbiančių pasaulinio lygio verslo ar finansų guru, o kai pasitikrini “Google”, negali rasti jokios info.
  2. Žinių gilumas. Kokybinis kriterijus labai svarbus. Jeigu ieškot sėkmingo verslo paslapčių, gilinkitės tik į garsiausių pasaulio kompanijų veiklos istorijas. Jeigu domina asmeniniai pasiekimai, studijuokit tik iškiliausių asmenybių biografijas. Finansinius klausimus irgi geriausiai išmano žmonės, kurie tuos pinigus yra patys uždirbę.
  3. Universalūs principai. Tai esminis dalykas, kurio reikia ieškoti. Jeigu 10 perskaitytų verslo knygų aiškina tiek pat skirtingų klestinčio verslo tiesų, reiškia kažkas netvarkoj. Visi geresnio gyvenimo, finansų valdymo ir sėkmės principai žinomi nuo seniausių laikų. Jie nuolatos atsikartoja skirtingomis formomis skirtinguose šaltiniuose, tačiau nekinta. Nepaklyskit tarp daugybės jų interpretacijos modelių.
  4. Dviratis jau išrastas. Bet vis tiek atsiranda veikėjų, aiškinančių, kad surado naują kelią į sėkmingą ir pilnavertį gyvenimą. Nesiūlau tokiais sekti, tegu patys jais ir vaikšto. It is the basics – the fundamentals in life – that we all need to master. These are the same keys for success and happiness that have existed for the last six thousand years of recorded history. There are no new fundamentals for human achievement. Basics are basics, and anything else is merely an activity designed to refine or expand upon those same principles (J. Rohn).

Tik susirinkus teisingas žinias, nereikia pamiršti jų integruoti į Stepono pasiūlytą schemą.

Visos formulės veikia tik tada, kai jas atidirbi.

Kertinės gero darbuotojo savybės

Per krizes rinkoje atsiranda nemažai laisvos darbo jėgos, todėl tokiais momentais tikrai verta pasidairyti naujų, talentingų darbuotojų. Iš kitos pusės, kuo didesnė pasiūla, tuo sudėtingesnis tinkamų darbuotojų atrankos procesas. Nepaisant visų pscihologijos, vadybos ir technologinių laimėjimų, tiksliai įvertinti žmones yra nepaprastai sunku. Personalo samdymo kaštai visame pasaulyje ir toliau ryja bendrovių resursus.

Tarptautinė verslo konsultacijų bendrovė “McKinsey & Co.” atliko personalo atrankos tyrimą, kuriame apklausė beveik 7000 atstovų, vadybininkų bei vadovų iš įvairių kompanijų. Štai čia yra tyrimo išvados.

Iš tikro, yra bent keletas universalių savybių, kurios praverčia bet kokiam darbe. Jei man pačiam reikėtų rinkti darbuotojų komandą, žmoguje ieškočiau bent šio trejetuko:

  1. Tikėjimo įmonės/projekto/idėjos vizija
  2. Susižavėjimo siūloma darbine pozicija
  3. Optimizmo ir geros nuotaikos

Kodėl būtent šios trys? Todėl, kad iš jų išsiskleidžia visa vaivorykštė kitų darbinių sugebėjimų.

Pagal kokius kriterijus daruotojus atsirinkinėjate jūs?

5 elgesio modeliai recesijos metu

Kai keičiasi ekonominė situacija, kinta ir socialinės, politinės bei verslo normos. Koks skirtumas tarp gyvenimo dabar nuo gyvenimo prieš 3 – 4 metus? Vienas iš ryškiausiai pastebimų (ypač versle) – kas puikiausiai veikdavo prieš keletą metų, dabar neatneša pageidaujamų rezultatų. Nebeveikia tradicinė, tiesmukiška reklama. Manipuliuoti žmonių norais ir jų piniginėmis tapo gerokai sunkiau. Kas ima nieko neduodamas, stovi ant pražūties slenksčio.

Pažvelgus bendrai, yra keletas pasirinkimų, kaip galima elgtis tvarkantis su dabartinėmis grėsmėmis:

  1. Viską ignoruoti ir neigti. Galima apsimesti, kad nieko nematai, nieko negirdi ir jokios recesijos nėra. Neigimas yra viena iš žmonėms būdingų gynybos formų. Pati pirmoji reakcija į nemalonius dalykus beveik visuomet būna gynybinė. Čia yra dvi problemos: visų pirma, tai visiškai nekeičia situacijos, o per ilgai užsibuvus iliuzijose ir ką nors daryti gali būti per vėlu.
  2. Pasiduoti pykčiui. Po atsisakymo priimti realybę, žmonės dažniausiai pradeda pykti ir ieškoti atpirkimo ožių. Susitaikius su neišvengiamais faktais, reikia nustatyti jų kaltininką. Tada visi kratosi atsakomybės ir kaltina vieni kitus. Deja, nei pykčiai, nei rietenos nepadės padidinti įmonės pelno, išsiaiškinti tarpusavio santykius ar išpsręsti problemas darbe.
  3. Pulti į depresiją. Greičiausiai, tai pats lengviausias dalykas, kurį galima atlikti dabartiniu metu. Visi žiniasklaidos kanalai persmelkti depresinėmis nuotaikomis. Retas kuris gali šaltakraujiškai stebėti sparčiai krentantį savo įmonės pelną bei tuštėjančią banko sąskaitą. Tačiau pasinėrus į pralaimėtojo rolę, jokių permainų sukurti nepavyks.
  4. Priimti realią tikrovę. Štai čia yra ta pozicija, nuo kurios derėtų pradėti. Norint patekti į šį lygmenį, dažniausiai reikia pereiti ankstesnius tris. Kuo greičiau sugebama tą padaryti, tuo geriau. Tik čia prasideda teigiami postūmiai. Kol žmogus įsiutęs, kaltina kitus, jaučiasi stipriai prislėgtas ar nepripažįsta problemos egzistavimo, jokių sprendimų neįmanoma rasti.
  5. Nedelsiant veikti. Kai kliūtis indentifikuota, neverta ties ja ilgiau užrukti. Kitaip iškyla pavojus vėl apsukti ratą ir grįžti prie pavojingojo paralyžuojančio trejetuko. Bėdai reikia skirti tik tiek dėmesio, kad užtektų ją tiksliai nustatyti, suvokti bei apibūdinti. Toliau visa energija privalo būti nukreipta jos eliminavimui.

Niekas nemėgsta spaudimo ir prievartos, tačiau pokyčiams ji dažnai yra būtina. Šiuo atžvilgiu žmonės yra labai inertiškos būtybės ir savo noru keičiasi itin retai.

Ginklų arsenalas ieškantiems darbo

Yra daugybė būdų, kaip padidinti savo šansus gauti pageidaujamą darbą. Tačiau susimauti ir atbaidyti potencialius darbdavius galima lygiai taip pat sėkmingai. Tiesą sakant, šioje srityje dauguma ieškančių darbo žmonių gali pasigirti kur kas didesniais laimėjimais, nei pirmojoje. Tokį santykį tikriausiai visi norėtų pakeisti, ypač žinant dabartinę ekonominę situaciją. Verslininkai saugo pinigus itin kruopščiai, įtariai žvelgdami į bet kokias išlaidas. Investuoti į netinkamą darbuotoją dabar (ir apskritai) yra kosminė prabanga. Už norimą darbo vietą reikia pakovoti, tad svarbu pasrinkti tinkamą ginklų arsenalą. “Forbes” siūlo pasinaudoti šiais:

  1. Sąžiningumas. Noras “pagrąžinti” savo biografiją bei profesinius pasiekimus – pagunda, kuriai labai sunku atsispirti. Tačiau verslo praktika rodo, jog tokie dalykai anksčiau ar vėliau išaiškėja. Yra tokia gyvenimiška taisyklė: jei pradedi ieškoti durnesnių už save, galiausiai pats lieki kvailio vietoje.
  2. Susitelkimas. Kaip dažniausiai yra daroma? Sukuriamas vienas CV, vienas motyvacinis laiškas ir spam`inama visiems darbdaviams iš eilės. Šaudoma aklai, tikintis, kad kas nors susidomės ir pakvies į pokalbį. Geriau susidaryti sąrašą labiausiai dominančių darbo pasiūlymų ir savo prisistatymą kuo labiau individualizuoti kiekvienam atvejui. Veikite tiksliai ir koncentruotai.
  3. Raštingumas. Tai pati vėjavaikiškiausia klaida, galinti kainuoti jums darbą. Jei nesugebi net savo CV be klaidų parašyti, kaip sugebėsi įtikinti darbdavį, kad tinkamai atliksi pareigas? Atsainios keverzonės gali tapti rimta kliūtimi siekiant įsidarbinti.
  4. Rezultatai. Versle results is the name of the game. Ne pareigybių ar užimtų postų aprašymas. Ko pasiekei, kokią naudą atnešei ankstesnei įmonei, kiek lėšų sutaupei – tokius argumentus “perka” kandidatus atsirinkinėjantis asmuo.
  5. Noras dirbti. Žmonės, kurie parodo norą dirbti konkrečioje įmonėje, turi didžiulį pranašumą prieš tuos, kuriems tai yra vienas iš tūkstančio atsakytų darbo skelbimų. Dauguma pokalbyje dėl darbo nesugeba argumentuoti, kodėl aplikuoja į konkrečią poziciją. Paaiškinimas paprastas – jei einama dirbti tik dėl pinigų, nėra ką ir pasakyti.
  6. Venk apkalbų. Nepatartina negatyviai atsiliepti apie ankstesnes darbovietes. Kuo daugiau teršiate kitų vardą, tuo labiau patys menkinate savąjį.
  7. Nepradėk pokalbio nuo pinigų. Darbdaviui rūpi esminis klausimas “Kokią vertę tu man gali sukurti?”, o kandidatui – “Kokią algą tu man gali pasiūlyti?”. Moralas toks: kol neatsakei į darbdavio klausimą, savo geriau nutylėti.
  8. Klausk, klausk, klausk. Darbdaviai visuomet užduoda klausimus, nes jiems svarbu sužinoti, ar žmogus yra tinkamas. Labai šaunu, kai ieškantysis darbo taip pat būna smalsus. Tai rodo, kad jam svarbu, kokioje įmonėje teks dirbti. Pamenu, kai mes ieškojom darbuotojų, viena panelė pokalbio metu tylėjo kaip žuvis. Žodžius reikėjo per jėgą traukti, iniciatyvos nulis. Atrodė kraupiai.
  9. Pasidomėk darbdaviu. Niekuomet negalima eiti į darbinį pokalbį, nepasidomėjus įmone, kurioje gali tekti dirbti. Argi sunku bent keletą minučių panaršyti įmonės interneto puslapyje ir bent minimaliai susipažinti su jos veikla?

Paviršutiniškas požiūris į tokius svarbius dalykus, kaip darbo paieška, atskleidžia begalinį žmonių egoizmą. Jiems nesvarbu, ką jie gali duoti įmonei, užtat labai rūpi, ką įmonė gali duoti jiems.

Kaip pamėgti savo darbą?

Nemėgsti savo darbo? Tai aktualu ne tik tau. Tyrimai rodo, jog 7 iš 10 žmonių yra nepatenkinti savo veikla ir norėtų keisti darbą. Knygos „Keturios paslaptys, lemiančios pasitenkinimą darbu” autorius Ed Muzio teigia, jog darbo keitimas nėra išeitis. Minėtoje knygoje aptariama, ką reikia daryti, norint džiaugtis tiek savo veikla, tiek pačiu gyvenimu.

Stebėk savo elgesį.
Ar pastebėjai, jog vieni žmonės yra intravertai, kiti – ekstravertai? Vieni iš mūsų koncentruojasi ties biudžetais, darbų terminais, užduotimis, o kiti mėgsta bendrauti su kitais žmonėmis? Galima atlikti įvairias užduotis, tačiau kiekvienas turės savo mėgstamiausią veiklą. Pavyzdžiui, vieniems patinka įkvėpti aplinkinius, kitiems- kontroliuoti. Jeigu nesuprantami asmenybių skirtumai – kyla konfliktas. Vadinasi, atradus individualius poreikius, galima pagerinti tarpusavio santykius darbe. Tai galima pritaikyti ir santykiuose su darbu. Pabandyk savo darbą įsivaizduoti kaip kitą asmenį. Apsvarstyk, ko „jis” reikalauja iš tavęs? Ar tau reikia vadovauti? Įkvėpti? Kontroliuoti? Tau patinka tai daryti? Jeigu ne – patartina inicijuoti kad ir mažus pasikeitimus darbinėje veikloje. Ar gali kiekvieną dieną skirti šiek tiek laiko individualiam darbui? Ar gali prisijungti prie darbo komandos. Kai žinosi ko nori – nebus sunku skatinti pokyčius.

Valdyk motyvaciją
Štai šeši mus motyvuojantys veiksniai:

  1. Naujos žinios,
  2. Pinigai ir rezultatai,
  3. Valdymas,
  4. Pagalba kitiems,
  5. Harmonijos, pusiausvyros pojūtis,
  6. Pastovumas.

Kurie iš minėtų veiksnių yra tau aktualūs? Kiekvienas iš mūsų yra motyvuojamas skirtingų šių faktorių kombinacijų. Tai gali būti vienas ar keli motyvai. Įsivaizduok, jog tau yra svarbu padėti kitiems, o tavo bendradarbis siekia uždirbti kuo daugiau pinigų. Argi jums bus lengva priimti bendrą sprendimą? Dažniausiai nė nesuprantame kodėl nesutariame. Tiesiog tyliai siekiame skirtingų tikslų. Galima kalbėti ne tik apie kolegas, tačiau ir apie patį darbą. Kaip tavo darbas motyvuoja tave? Jei dirbi analitinį darbą, tačiau tavęs nedomina tiesos paieškos, arba jei tu esi pardavimų vadybininkas, kuriam svarbiau harmonija nei pinigai, vadinasi egzistuoja neatitikimas tarp darbo ir tavęs. Jei žinosi, ko tau reikia, gali bandyti atrasti būdus kaip patenkinti savo poreikius.

Užduočių pusiausvyra
Darbe atliekamos užduotys priskiriamos vienai iš trijų kategorijų:

  1. Rutinos užduotys
  2. Problemų sprendimas
  3. Plataus mąsto projektai

Kiekvienas teikia pirmenybę skirtingai užduočių kategorijai. Jei tau bus paskirtos nemėgiamos užduotys, natūralu, jog didės nepasitenkinimas darbu. Siekiant išvengti nemėgiamos veiklos:

  • mėgink keisti užduočių tipus,
  • stenkis nemėgiamas užduotis atlikti kuo geriau ir kuo greičiau,
  • bandyk tartis su kolegomis dėl užduočių paskirstymo. Gal tau patinka daryti tai, ko jie labiausiai vengia?

Teisingi įgūdžiai
Kai tik suprasi savo poreikius, motyvus ir užduočių pusiausvyrą, paklausk savęs, ko galėtum išmokti kad palengvintum savo veiklą? Tai ypač svarbu permainų laikotarpiais. Reikalingų įgūdžių įgijimas gali nulemti pasitenkinimą darbu.

Derybų stalo užkandžiai

Derėtis tenka ne tik turguje, bet ir kiekiename gyvenimo žingsnyje. Gyvenimo tėkmė yra tarsi didžiulis derybų stalas, prie kurio nuolat verda diskusijos, keičiasi derybinės aplinkybės, derybų oponentai bei partneriai. Artėjant savaitgaliui, su draugais svarstome, kaip įdomiai ir linksmai jį praleisti, namuose sprendžiame šeimynines dilemas, o darbe susikerta kolegų, klientų ir konkurentų argumentai. Sandorių bei susitarimų meistrai vienbalsiai sutaria, kad derybos – tai menas su mokslo elementais. Menas nepripažįsta instrukcijų ir nurodymų, tačiau derybų mokslas yra kur kas lengviau apibūdinamas.

Derybų ir verslo treneriai, konsultuojantys žinomų korporacijų bei valdžios institucijų vadovus, siūlo patarimus, kaip nuo derybų stalo pakilti nugalėtojais:

  • Visada žinok, ko nori. Priešingu atveju net neverta lipti į derybų ringą. Pirma reikia sugalvoti norus ir tik paskui trinti Aladino lempą arba žvejoti auksinę žuvelę. Padaryk namų darbus, nes oponentai klaidų neatleidžia.
  • Išmok klausyti. Visi turime po dvi ausis, tačiau mažai jomis naudojamės. Pas gerus gerus derybininkus 70% viso bendravimo laiko dirba ausys, 30% – liežuvis. Derėdamiesi jie atlieka 2 pagrindinius darbus: klausosi ir klausinėja.
  • Sukurk pergalės pojūtį. Tai vienas iš profesionaliausių derybinių triukų: laimi vienas, bet laimėję jaučiasi visi. Pasibaigus derybų batalijoms, oponentus stenkitės palikti triumfuojančius.
  • Norėk bendrauti. Žmonės dažnai būna labai kategoriški, užsispyrę ir visiškai nelinkę nusileisti. Tokia pozicija į pergalę neveda. Būkite atviri kitų nuomonėms, interesams bei pasiūlymams. Niekas neliepia jų vykdyti, pradžiai bent jau išklausykite.
  • Užtikrink pasitikėjimo atmosferą. Didžiausi verslo konkurentai gerbs vieni kitus, jei juos jungs abipusio pasitikėjimo saitai. Įsipareigojimų bei susitarimų laikymasis, pažadų vykdymas ir sąžiningumas yra privalomi derybų kodekse.
  • Ieškok bendrų interesų. Derybose dalyvaujančios pusės dažnai siekia panašių arba tų pačių rezultatų. Kartais tai padėtį palengvina, kartais – pasunkina. Viskas priklauso nuo to, kiek susipinynę yra oponentų tikslai. “Karščiausius” derybinius klausimus reikia dėti ant stalo ir pradėti juos narplioti, kad ir kokia maišalynė ten bebūtų.
  • Kad laimėtum, kartais reikia pasitraukti. Reikia žinoti ribas, kurių nevalia peržengti. Kai kalbama apie pinigus, viskas daugmaž aišku – skaičiuoti mokame. Tačiau kai susiduria skirtingos verslo kultūros ir vertybės, piniginė išraiška nėra tas matas, į kurį būtų galima orientuotis. Reikia turėti pakankamai vidinės stiprybės mandagiai pasakyti “ne”.

Naujausi komentarai

Temos

Draugai

Žymių debesis

Archyvas

Paieška

RSS prenumerata

Lyga.lt BLOGo RSS prenumerata

Prenumerata el. paštu

Įvesk savo el. pašto adresą:

Kontaktai

El. paštas
p.blazaitis@lyga.lt
Skype klondaikas
Facebook profilis Paulius Blažaitis's Facebook profile

Reklama