Lyga.lt BLOGas

… apie tai, ką suprantam.

Lyga.lt - didžiausias mokymų portalas Lietuvoje
 
 
 
 

Kritikos strėlės reklamosbankui.lt

Dar niekada nesu įrašo paskyręs kokiam nors lietuviškam verslo projektui ar įmonei, bet kolegos el. paštu atsiųsta nuoroda sukėlė norą savo mintimis pasidalinti su visais. Jei nors kiek domitės verslo ir ekonomikos naujienomis, puikiausiai žinote, kad reklamos pasaulis (su dar keliais sektoriais) šiuo metu tikriausiai išgyvena didžiausias transformacijas iš visų verslo segmentų. O tai reiškia viena: arba labai gerai nujauti, kur suka rinka ir keitiesi su ja, arba lieki užribyje.

Taigi, tokiame kontekste sužinojau apie reklamosbankas.lt svetainę, kuri, kiek supratau, įkurta visiškai neseniai. Iš karto krito į akis frazė iš projekto aprašymo “tai unikalus projektas, sukurtas tam, kad pagaliau reklamos vartotojas galėtų gauti pinigus už tai, kad žiūri, klauso, skaito ar kitaip įsisavina jam pateiktą reklamą”. Bent jau aš nesu girdėjęs, kad Lietuvos interneto erdvėse kas nors siūlytų vartotojams atlygį už peržiūrėtas reklamines žinutes. Kita pusė, į kurią orientuojasi šis internetinis reklamos bankas – reklamos užsakovai. Jiems sistemos privalumai išskiriami kaip galimybė surasti tikslinę auditoriją ir garantija, kad jų užsakyta reklama bus peržiūrėta bei įsisavinta.

Sumanymo esmė visiškai aiški, tik mano galva niekam tikusi. Gali kilti klausimas, kam tuomet rašyti apie nevykusį projektą? Dėl kelių priežasčių: 1. Galbūt naudingų minčių čia suras tie, kurie galvoja daryti kažką panašaus 2. Galbūt reklamos banko iniciatoriai atkreips dėmesį į projekto skyles ir jas užlopys 3. Man įdomu išgirsti kitų nuomonę – nors aš manau, kad idėja prasta, gal atsiras galvojančių kitaip.

O dabar apie tai, kodėl aš netikiu tokio tinklapio finansine sėkme. Štai pagrindiniai vinys:

1. Visiškai neaiški nauda reklamos vartotojams. Pagrindinis masalas paprastų vartotojų registracijoms - siūlomas užmokestis už peržiūrėtas reklamas ir jis yra daugiau nei juokingas. Pabandymui prisiregistravau svetainėje – už kiekvienos dabar ten esančios reklamos peržiūrą siūloma po 0,02 lt. Norint atsiimti pinigus, reikia sukaupti bent 30 lt sumą. Ar atsiras norinčių tokiems niekams gaišti laiką? Sunkiai įsivaizduoju tokį dalyką. Beje, po kiekvienos reklamos peržiūros pateikiamas klausimas bei 3 atsakymų variantai, iš kurių reikia išsirinkti teisingą. Tik tada gauni išsvajotus 0,02 lt. Atseit taip užtikrinamas reklamos įsisavinimas. Žodžiu, po vienos reklamėlės peržiūros teisingą atsakymą buvo pasiūlyta siųsti sms žinute, kurios kaina (jei neklystu) 2lt. Išleidi 2lt, kad gautum 0,02lt…kur čia biznis?:)))

2. Visiškai neaiški nauda reklamos užsakovams. Iš 4 argumentų, kodėl verta pirkti reklamosbankas.lt paslaugas, man kaip įmonės atstovui būtų aktualus tik vienas: galimybė atsirinkti tikslinę auditoriją pagal tam tikrus kriterijus. Toliau man žadama, jog mano reklamą ne tik pamatys, bet ir įsisavins. Niekai. Man nereikia reklamos peržiūrų ar įsisavinimų, man reikia realių pardavimų. O jų tikimybė tokioje sitemoje, mano supratimu, yra nulinė. Ar kaip tik ne dėl tų beprasmių peržiūrų be jokio rezulato ir krenta reklamos industrijos pajamos? Dar juokingesnis argumentas – neva mano reklama bus priimama pozityviai, nes jos gavėjas už tai gaus atlygį. Ar yra tokių, kuriuos 0,02 lt nuteikia itin pozityviai? Nebent pakeistų valiutą, bet ir tai absurdas. Dabar suabejojau ir dėl tikslinės auditorijos – ja visada laikiau klientus, kuriems gali būti įdomios mano siūlomos paslaugos, o ne tuos, kuriems mokama už mano reklamos peržiūrą.

Viską reziumavus, gaunasi taip, kad turime reklamos paslaugas siūlantį projektą, iš kurio naudos nėra nei reklamos užsakovams, nei jos gavėjams. Jeigu iš to pavyktų uždirbti, pasitvirtintų aprašyme akcentuotas svetainės išskirtinumas – tai tikrai būtų unikalu. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Ką jūs manot apie tokia idėja paremto projekto perspektyvas? Ypač sveikintina priešinga nuomonė.

Pasirinkimai, atsakomybė ir asmeninė laisvė

Iš gyvenimo gaunamas atlygis labiausiai priklauso nuo įdėtų pastangų kiekio bei kokybės. Tai lyg investicinė sąskaita: jei laikysime ją tuščią, jokios grąžos negausime. Derlingiausia žemė bus bevertė, jei joje nieko nepasėsime. Kaip gravitacija vienodai veikia visuose mūsų planetos kampeliuose, taip pastangų ir rezultato dėsnis atlieka savo darbą visose veiklos srityse. Tai, ką į gyvenimą paleidi savo elgesio, mąstymo, veiksmų, žodžių ir jausmų pavidalu, anksčiau ar vėliau apsuka ratą ir sugrįžta su kaupu. Jeigu tokia dovanėlė kelia nepasitenkinimą, verta pagalvoti apie tai, kokį bumerangą pasiuntei prieš tai.

Visi gyvename laisvoje visuomenėje ir turime begalinę aibę pasirinkimų: kaip, kur ir su kuo gyventi, dirbti, mokytis, bendrauti. Kitaip tariant, esame nepriklausomos asmenybės. Kai buvo apklausti nelaisvėje pabuvoję Vietnamo karo veteranai, laisvę rinktis jie įvardino kaip didžiausią netektį ir labiausiai trūkstamą vertybę. Anot vieno iš jų “Laisvę labiausiai vertini tuomet, kai jos netenki”.  Laisvės poreikis glūdi žmogaus prigimtyje, bet daugelis nesupranta štai ko: nepriklausomybė žengia koja kojon su atsakomybe. Jei turi laisvas rankas, visas pasirinkimų pasekmes privalai prisiimti ant savo galvos. Tačiau dažniausiai nutinka visiškai kitaip: asmeninės nepriklausomybės žmonės siekia, bet atsakomybės kratosi. Jeigu pavyks, aš – Dievas, o jeigu ne – surasim atpirkimo ožius.

Para susideda iš dienos ir nakties, o pasirinkimai – iš laisvės ir atsakomybės. Tai nedaloma visuma ir neatskiriamas mechanizmas. Rinktis gyvenime galima iš daug ko, bet šitie 2 sprendimai yra vieni iš svarbiausių: arba susitaikai su tokiomis aplinkybėmis, kokios yra, arba prisiimi atsakomybę jas pakeisti.

Daugybė pasitenkinimo gyvenimu studijų bei tyrimų rodo, jog laimingiausiais jaučiasi tie žmonės, kurie gyvenimo kontrolę laiko savo rankose. Patys laikydami savo gyvenimo vairą, jie protingiau reaguoja į visus gyvenimo įvykius, neišvengiamas permainas ir laikinus nesklandumus. Iš klaidų mokydamiesi, o ne jas kartodami ir veikdami, bet ne abejodami, drąsiai juda link savo kelionės tikslo.

Rizikingiausia gyvenime yra laukti ir savo gerovę patikėti kitiems. Saugiausia – planuoti ir atsakingai sumokėti pilną kainą už plano realizavimą ir bandyti tol, kol pradės grįžti pirmieji dividendai.

Kaip uždirbti, atiduodant paslaugas nemokamai

Ch. Anderson knyga “Free: The Future of a Radical Price” sukėlė nemenką diskusijų bangą. Idėja, jog  skaitmeninė ekonomika drastiškai mažina produktų bei paslaugų kūrimo ir platinimo kaštus, artindama juos prie nulio, priimtina toli gražu ne visiems. Žiniasklaidos ir rinkodaros kompanijoms, muzikos industrijai ne itin malonu girdėti “informacija nori būti nemokama” stiliaus prognozes. Įstrigus tradicinio, daugybę metų nesikeitusio verslo modelio spąstuose, žodis free kelia siaubą. Konkurencija kainomis vis labiau nyksta. Intensyvėja varžymasis idėjomis ir inovacijomis. Tokio karo aukų jau dabar yra pakankamai, ateityje greičiausiai bus dar daugiau.

Begalinis nemokamų alternatyvų pasirinkimas internete esančiam verslui kelia daugybę klaustukų. Ir jeigu jie nevirs tiksliais atsakymas ar sprendimais, žaidimas veikiausiai bus praloštas. Daugeliui verslininkų sunku surišti sąvokas “atiduoti dykai” ir ”pelnas”. Atrodo, jog šių priešingybių neįmanoma suderinti. Tačiau ištisi ekonomikos sektoriai jau kuris laikas tą daro labai sėkmingai.  Tas pats Ch. Andersonas grubiai paskaičiavo, jog įvairius nemokamos ekonomikos modelius taikančių verslo sektorių metinė apyvarta svyruoja nuo 50 iki 150 mlrd. dolerių. Ir tai vien tik JAV duomenys.

Kad būtų aiškiau, iš kur tokios babkės:

  • Iš reklamos išlaikomi nemokami žiniasklaidos kanalai ir kitokio pobūdžio turinys - apie 100 mlrd. dolerių.
  • Atvirojo kodo (open source) programinė įranga bei paslaugos – minimum 30 mlrd. dolerių.
  • Kompiuterinių ir online žaidimų rinka – 4 mlrd. dolerių.
  • Nemokamos muzikos platinimas – dar apie 15 mlrd. dolerių.

Skaičiavimai, žinoma, labai apytiksliai, nes kai kurias rinkas įvertinti pakankamai sunku. Tačiau akivaizdu, kad galimybės uždirbti (ir nemažai) yra labai plačios.

Kam įdomios naujausios, stipriai internetinių technologijų veikiamos ekonominės perspektyvos, siūlau pasižiūrėti šią diskusiją, kurioje socialinio tinklo “Ning”, internetinės radijo tarnybos “Pandora” bei kitų kompanijų vadovai aptarinėja nemokamų paslaugų privalumus.

3 derybininkų paveikslai

Šilti ir vasariški orai šiek tiek pristabdė tinklaraščio rašymą. Nuo visų dalykų reikia bent trumpam atsikvėpti, tad pastarajį mėnesį aš pailsėjau nuo įrašų, o įrašai nuo manęs. Tačiau artėjant rudeniui, bloginimas vėl grįš į įprastinį, reguliarų ritmą. Per visą tylos laiką susikaupė krūva minčių, kurias reikės paversti įrašais. Net ir būdamas poilsio režime, tinklaraštis sugebėjo stabiliai didinti prenumeratorių skaičių. O labiausiai nustebino tai, kad įsibėgėjus vasarai ir pastoviai mažėjant naujų įrašų skaičiui, tinklaraštyje praleidžiamas laikas ėmė sparčiai augti. Tikriausiai skaitytojai, nebesulaukdami naujų įrašų, pradėjo naršyti po archyvą:)

Tai tiek pasiteisinimų dėl rašymo pasyvumo, dabar grįškime prie įprastinio rašysenos stiliaus.

Aš labai mėgstu stebėti žmonių elgesį, veiksmus ir gilintis į jų motyvus bei priimamus sprendimus. Žmonės tokie panašūs ir kartu tokie skirtingi, jog galima nuolatos įžvelgti ką nors naujo bei įdomaus.

Pastebėjau, kad apie žmogų labai nemažai pasako derybinės situacijos. Galima sakyti, kad visas žmonių bendravimas yra nuolatinis derybų procesas. Kasdieniame gyvenime, draugų rate dažniausiai to net nepastebime, nes socialinis kontaktas vyksta gerokai švelnesne forma. O štai profesiniuose, darbiniuose ar verslo santykiuose derybinis dialogas jau būna gerokai kietesnis bei atviresnis.

Visas derybines diskusijas, kuriose man teko dalyvauti, galima suskirstyti į 3 pagrindines grupes. Jei užimate arba planuojate užimti pareigas, kuriose reikalingi derybiniai įgūdžiai, galbūt šie pastebėjimai jums pravers.

Kvailiausią, juokingiausią ir man labiausiai nepatinkančią derybininkų kategoriją aš vadinu tiesiog akiplėšomis. Arba danukais dunduliukais. Tokios personos dažniausiai naudoja taktiką viskas už dyką arba nieko. Reikalavimų jie turi daug, bet pasiūlymų ir argumentų - nei vieno. Bet kadangi pageidavimai išdėstomi itin protingu veidu ir mandagiu tonu, atsiranda tokių, kurie nesunkiai užkimba. Tačiau apskritai, tokio tipo kaulintojus labai lengva perprasti ir identifikuoti. Su kvailelių ieškotojais geriausia mandagiai atsisveikinti ir negaišti brangaus laiko.

Kitas (labai dažnai sutinkamas) derybinis atvejis – kai prieš tave sėdintis žmogus nežino, ko jis nori ir neturi konkrečių pasiūlymų. Tikrai patartina išmokti atsisijoti reikalus, kuriuose nėra jokio aiškumo ir konkretumo. Abstraktus noras bendradarbiauti tikrai nėra vertas susitikimo.  Tuštumą, slypinčią už kvietimo susitikti, geriausia apnuoginti kuo greičiau. Dažniausiai pakanka trumpo pokalbio telefonu ar apsikeitimo keliais el. laiškais, jog galėtum tinkamai įvertinti situaciją.

Paskutinei kategorijai priskiriu aštraus proto žmones, sugebančius derėtis ir gauti norimą rezultatą. Jie puikiai bendrauja, gerai jaučia ir supranta kitus. Pokalbį valdo taip, kad turėtų nusileisti mažiau, nei iš tiesų leidžia jų galimybės. Kalba maloniai ir draugiškai, bet kartu tvirtai ir užtikrintai. Jų veiksmus bei mintis nuspėti sunkiausia, tačiau iš jų galima mokytis.

Jei kažko išmokai, reiškia nepralošei.

“Amazon” pritrūko batų?

Toks klausimas gali šauti į galvą išgirdus žinią apie karščiausią verslo pasaulio įvykį – elektroninės prekybos lyderis “Amazon” nusipirko internetinę batų parduotuvę “Zappos”. Šių online kompanijų susijungimas yra klasikinis sėkmingų verslininkų mąstymo modelio pavyzdys. “Amazon” savininkas J. Bezos išplatino šį video, kuriame įvardija pagrindines sandorio priežastis ir pasidalina nemokamomis verslo pamokėlėmis.

Sėkmės spąstai

Tinklaraščio viršuje esantis užrašas “Success is a journey, not a destination” primena, kad sėkmė, laimė bei pasitenkinimas yra nuolatinėje dinamikoje, veiksme ir judėjime. Tai nėra fiksuota būsena. Šis vyrukas pasakoja apie tai, kaip nepakliūti į sėkmės pinkles.

Verslo ir pinigų santykis: tikslas ar rezultatas?

Niekas nesiginčija dėl to, kad kiekvienas biznis privalo uždirbti pinigus ir gauti pelną. Savanoriška ir labdaringa veikla, socialiniai bei visuomeniniai projektai gali veikti kitokiu pagrindu, bet verslas vienokiu ar kitokiu būdu turi kurti vertę, už kurią kažkas sutiktų mokėti pinigus. No money, no business. Taigi čia jokių neaiškumų nėra, visi puikiausiai suvokia glaudų verslo ir finansinio atlygio ryšį.

Gerokai aštresnes diskusijas sukelia klausimas, kokia yra tiksli pinigų ar pelno rolė versle. Kokia jų paskirtis ir reikšmė? Šitoje vietoje vienybės nebėra ir nuomonės skyla bent į 2 pagrindines stovyklas, kurių pozicijos radikaliai skiriasi.

Pirmoji (ir didžiausią šalininkų būrį turinti) stovykla sako, jog pelnas (arba pinigai) yra svarbiausias (arba vienintelis) verslo tikslas.

Anksčiau ir aš buvau aršus tokios pozicijos fanas, bet dabar vis mažiau ir mažiau argumentų randu jai apginti. Šis teiginys labai greitai praranda prasmę ir tuojau paaiškinsiu kodėl. Natūralu, kad žmonėms verslininko duona siejasi su finansine gerove. Daugelis pradeda nuo nulio, be skatiko kišenėje ir juda į priekį genami noro užsidirbti. Tačiau tolimesnei sėkmingai verslo plėtrai ir egzistencijai tokia priežastis nėra pakankama.

Kiek reikia žmogui, kad galėtų normaliai gyventi? Tikrai ne milijonų. Paimkime turtingiausių pasaulio asmenų sąrašą. Beveik visi jie verslininkai, prie daugelio iš jų yra prierašas self – made. Tai reiškia, kad visi turtai uždirbti savo jėgomis. Tarkim, kad V. Bafetas dirba dėl pinigų. Kad tai visiška nesąmonė, pasidaro aišku vos pažvelgus į jo turto dydį. Koks skirtumas, ar turi 30 milijonų, ar 30 milijardų? Gyvenimo būdo tai nekeičia visiškai, nes ir pirmu, ir antru atveju gali leisti sau viską. Aš labai mėgstu trešnes, man tai vienos skaniausių uogų. Iš pradžių jų galima suvalgti baisiai daug, bet galų gale visvien pasisotini ir nebenori į jas žiūrėti. Po nosim gali augti didžiausi trešnių medžiai, bet jų prisivalgusiam tai bus nė motais. Panašiai pasisotinama ir pasiekus atitinkamą pajamų lygį. Akivaizdu, kad Bafeto ir visų kitų mega turtuolių verslo tikslai yra visiškai kiti.

Ką apie pinigus mano antroji stovyklos pusė? Jie galvoja, kad pelnas yra indikatorius, parodantis ar kompanija gerai įgyvendina savo misiją.

Tai yra rodiklis, išraiška, bet ne tikslas. Sakykime, kad aš esu renginių organizavimo firmos savininkas. Mano įmonės tikslas – ne kuo daugiau uždirbti, bet organizuoti geriausius pasaulyje koncertus. Savaime suprantama, kad kuo geriau jį realizuosiu, tuo daugiau pelno gausiu. Ir atvirkščiai – jei mano koncertai niekam nepatiks, niekas už juos nemokės. Kompanijos genuose turi būti užprogramuota vertė, kurią ji nori atnešti visuomenei. Milijoniniai verslai gimsta iš labai stiprios ir naudingos idėjos, o ne iš godumo. Neteko girdėti nei vieno milijonieriaus ar garsios bendrovės, kuri pagrindiniu savo veiklos siekiu įvardintų pinigus. H. Fordas savo autobiografijoje rašo: “Without a profit, business cannot extend. There is nothing inherently wrong about making a profit. Well-conducted business enterprise cannot fail to return a profit, but profit must and inevitably will come as a reward for good service. It cannot be the basis—it must be the result of service”. Tą patį vienokia ar kitokia forma lyg susitarę atkartoja visi sėkmingas verslo imperijas sukūrę asmenys.

Labai dažnai žmonėms versle nepasiseka dėl to, kad jie per daug nori uždirbti ir per mažai sukurti. Jeigu šitą santykį pavyksta apversti, uždarbio problema anksčiau ar vėliau išnyksta savaime.

Bateliai, maratonas ir virusinis marketingas

Didelį reklaminį biudžetą turi tik stambios kompanijos, smulkesniems verslams laimėti klientų palankumą tenka kitais būdais. Nedidelė sportinių batelių gamintoja iš Teksaso “Spira” nugalėjo Bostono maratone ir už dyką pakliuvo ten, kur paprastai mokami dideli pinigai: į JAV kabelinės televizijos kanalą. Kas gali nepastebėti geltonų batelių ant lyderiaujančių sportininkų kojų?

Nauja žurnalo pastogė

Turime džiugių naujienų visiems mūsų mokymų žurnalo skaitytojams!

Pirmoji naujiena. Pagaliau portale paleidome žurnalui skirtą kategoriją, kurioje bus talpinami visi žurnalo numeriai.

Žurnalas negali egzistuoti be ištikimų skaitytojų būrio, todėl nuo šiol galėsite būti ne tik pasyviais skaitytojais, bet ir aktyviais mūsų leidinio kūrėjais. Visi, norintys tapti pilnaverčiais žurnalo bendruomenės nariais, turi prisiregistruoti mūsų portale (tą padaryti galima čia). Registruoti vartotojai turės galimybę:

  • Siūlyti žurnalui savo straipsnius bei idėjas
  • Balsuoti už kitų skaitytojų siūlomus straipsnius ir idėjas
  • Prenumeruoti žurnalą ir gauti visas naujienas el. paštu
  • Iš archyvo parsisiųsti ankstesnius žurnalo numerius

Pastaba: Užsisakyti žurnalo prenumeratą bei jį parsisiųsti gali visi portalo lankytojai, tačiau siūlyti bei vertinti straipsnius su idėjomis turi teisę tik registruoti nariai.

Antroji naujiena yra ta, kad birželio mėnesį paatostogavę, išleidome liepos mėnesio numerį. Tad keliaukite į najuosius žurnalo namelius ir jį parsisiųskite.

Ir kaip visada – malonių skaitymo akimirkų.

Ar krizė palaidos tradicinius verslo modelius?

Tinkamoje terpėje žmonės noriai bendrauja, bendradarbiauja, keičiasi informacija bei idėjomis. Sutelktos pastangos ir kolektyvinė veikla nuo pat žmonijos raidos pradžios buvo sėkmingos visuomenės pamatas. Saviraiškos ir individualumo erdvės labai plačios, tačiau pasaulis veikia kaip vientisa sistema. Vienas žmogus nesukuria šeimos, bendruomenės ar ekonomikos. Nepastato miestų ir gyvenviečių. Išliekamosios vertės sugeneravimas reikalauja bendro idėjų, pastangų, veiksmų ir kūrybingumo impulso. Kaip mėgdavo sakyti visiems puikiai žinomo A. Diuma romano herojai – vienas už visus ir visi už vieną.

Tikriausiai niekas neskatina vienybės labiau už rūpesčius, vargus ir problemas. Tuomet žvalgytis paramos į kaimyną pradedama visose sferose: ir ekonomikoje, ir versle, ir politikoje.

Dabar, kraujuojant globalinei ekonomikai, kolektyvinių sprendimų paieškos įgauna vis didesnę prasmę. Tradiciniai verslo mechanizmai vis labiau stringa ir atsisako veikti pagal įprastus modelius. Daugelyje rinkų ekonominį variklį reikia perrinkti iš esmės. Laikas žengti į bendradarbiavimo erą.

Tradicinę žiniasklaidą gretai gali ištikti dinozaurų likimas. Net tokie grandai, kaip “New York Times” kenčia nuo pajamų badmečio. R. Murdochas ketina apmokestinti visų jo “News Corporation” priklausančių online leidinių turinį, nes reklamos kraneliai užsisuko tiek, kad belieka skaičiuoti vien nuostolius. Murdocho nuosavybė, prestižinis “Wall Street Journal” šį planą jau įgyvendino. Ne tokių populiarių informacijos šaltinių savininkams tikriausiai teks imtis radikalių inovacijų arba išsiskirstyti, nes norinčių mokėti už jų kuriamą turinį vargu ar atsiras – nemokamų alternatyvų yra daugiau nei pakankamai.

Įprastiniam muzikos įrašų ir leidybos bizniui pranaušajama ne ką geresnė ateitis. Ilgą laiką muzikos versle sukęsis R. Bransonas yra pasakęs, kad intelektinės nuosavybės teisėmis apraizgytas muzikinių įrašų leidybos bei platinimo modelis nebeturi ateities. Kiek muzikinių failų išplatinama vien tik per “Pirate Bay”, jeigu ši torento bylų svetainė turi apie 6 milijonus registruotų narių ir patenka į 100 lankomiausių pasaulio tinklapių sąrašą? Tuo tarpu už šį visuotinį, teismuose skandinamą nelegalių mainų blogį viena bendrovė ką tik paklojo beveik 8 milijonus dolerių.

“Amazon” su savo “Kindle” elektronine skaitykle pateikė rimtus klausimus spausdintų knygų egzistencijai. Šis knygų skaitymo įrenginys graibstomas tokiais tempais, kad “Amazon” net keletą kartų per pastaruosius mėnesius nesugebėjo patenkinti visų užsakymų. J. Bezos teigimu, “Kindle” misija yra “bet kuri kada nors išleista knyga jūsų skaityklėje per 60 sekundžių”. Jau dabar kai kurie autoriai rašo kūrinius, skirtus išskirtinai “Kindle” elektroninių knygų bibliotekai. Tai reiškia, kad spausdinta knygos versija nebeišvysta dienos šviesos. Gal nors kiek labiau sužaliuos mūsų miškai.

Rinkodaros ir ne tik tradicijas geriausiai užkasinėja Setas, pridurti nėra ką, geriausia paskaityti.

O kitas mano labai vertinamas autorius – “Wired” vyr. redaktorius Ch. Andersonas – ką tik pristatė naujausią savo knygą “Free: The Future of a Radical Price”, kurioje nagrinėjami naujausi skaitmeninės ekonomikos ir kainodaros modeliai.

Pasauliniai verslo, politikos ir ekonomikos lyderiai nujaučia, kad stovi ant naujo gerbūvio kūrimo slenksčio. Pakanka pažiūrėti, su kokiais klientais bei partneriais dirba D. Tapscotto vedami “nGenera” konsultantai. Beje, be Tapscotto patarimų neišsiverčia ir B. Obamos administracija.

Laidotuvės ne visada būna liūdnos.

Paieška

RSS prenumerata

Lyga.lt BLOGo RSS prenumerata

Prenumerata el. paštu

Įvesk savo el. pašto adresą:

Kontaktai

El. paštas
p.blazaitis@lyga.lt
Skype klondaikas
Facebook profilis Paulius Blažaitis's Facebook profile

Reklama