3 derybininkų paveikslai
Šilti ir vasariški orai šiek tiek pristabdė tinklaraščio rašymą. Nuo visų dalykų reikia bent trumpam atsikvėpti, tad pastarajį mėnesį aš pailsėjau nuo įrašų, o įrašai nuo manęs. Tačiau artėjant rudeniui, bloginimas vėl grįš į įprastinį, reguliarų ritmą. Per visą tylos laiką susikaupė krūva minčių, kurias reikės paversti įrašais. Net ir būdamas poilsio režime, tinklaraštis sugebėjo stabiliai didinti prenumeratorių skaičių. O labiausiai nustebino tai, kad įsibėgėjus vasarai ir pastoviai mažėjant naujų įrašų skaičiui, tinklaraštyje praleidžiamas laikas ėmė sparčiai augti. Tikriausiai skaitytojai, nebesulaukdami naujų įrašų, pradėjo naršyti po archyvą:)
Tai tiek pasiteisinimų dėl rašymo pasyvumo, dabar grįškime prie įprastinio rašysenos stiliaus.
Aš labai mėgstu stebėti žmonių elgesį, veiksmus ir gilintis į jų motyvus bei priimamus sprendimus. Žmonės tokie panašūs ir kartu tokie skirtingi, jog galima nuolatos įžvelgti ką nors naujo bei įdomaus.
Pastebėjau, kad apie žmogų labai nemažai pasako derybinės situacijos. Galima sakyti, kad visas žmonių bendravimas yra nuolatinis derybų procesas. Kasdieniame gyvenime, draugų rate dažniausiai to net nepastebime, nes socialinis kontaktas vyksta gerokai švelnesne forma. O štai profesiniuose, darbiniuose ar verslo santykiuose derybinis dialogas jau būna gerokai kietesnis bei atviresnis.
Visas derybines diskusijas, kuriose man teko dalyvauti, galima suskirstyti į 3 pagrindines grupes. Jei užimate arba planuojate užimti pareigas, kuriose reikalingi derybiniai įgūdžiai, galbūt šie pastebėjimai jums pravers.
Kvailiausią, juokingiausią ir man labiausiai nepatinkančią derybininkų kategoriją aš vadinu tiesiog akiplėšomis. Arba danukais dunduliukais. Tokios personos dažniausiai naudoja taktiką viskas už dyką arba nieko. Reikalavimų jie turi daug, bet pasiūlymų ir argumentų - nei vieno. Bet kadangi pageidavimai išdėstomi itin protingu veidu ir mandagiu tonu, atsiranda tokių, kurie nesunkiai užkimba. Tačiau apskritai, tokio tipo kaulintojus labai lengva perprasti ir identifikuoti. Su kvailelių ieškotojais geriausia mandagiai atsisveikinti ir negaišti brangaus laiko.
Kitas (labai dažnai sutinkamas) derybinis atvejis – kai prieš tave sėdintis žmogus nežino, ko jis nori ir neturi konkrečių pasiūlymų. Tikrai patartina išmokti atsisijoti reikalus, kuriuose nėra jokio aiškumo ir konkretumo. Abstraktus noras bendradarbiauti tikrai nėra vertas susitikimo. Tuštumą, slypinčią už kvietimo susitikti, geriausia apnuoginti kuo greičiau. Dažniausiai pakanka trumpo pokalbio telefonu ar apsikeitimo keliais el. laiškais, jog galėtum tinkamai įvertinti situaciją.
Paskutinei kategorijai priskiriu aštraus proto žmones, sugebančius derėtis ir gauti norimą rezultatą. Jie puikiai bendrauja, gerai jaučia ir supranta kitus. Pokalbį valdo taip, kad turėtų nusileisti mažiau, nei iš tiesų leidžia jų galimybės. Kalba maloniai ir draugiškai, bet kartu tvirtai ir užtikrintai. Jų veiksmus bei mintis nuspėti sunkiausia, tačiau iš jų galima mokytis.
Jei kažko išmokai, reiškia nepralošei.
Panašūs įrašai:
Paprasti keliai į kitokį gyvenimą
Ar krizė palaidos tradicinius verslo modelius?
2009-08-10 at 18:11
Pagaliau pasirodė naujas įrašas
2009-08-10 at 23:05
Jo, smagu, naujas įrašas. Taip, derybos yra vienas iš įdomesnių reiškinių (ar kaip čia jį pavadinti). Visų pirma, galvoju, jog yra truputį daugiau derybininkų paveikslų priklausomai nuo derybininkų tikslų, užimamų pozicijų ir kt. Bet iš čia paminėtų, manau, smagiausia derėtis su atrajai grupei priskiriamais derybininkais, nes kai derybų partneriai nežino, ko nori, tai juos labai lengva “numelžti” (aišku, jei jie turi, ką pasiūlyti)
ir t.t.), arba parodysi naudą iš bendradarbiavimo (visi uždirbsim daug pelno, vadovai pamatys, kad mes taip gerai mokam susitarti – pakels pareigose ir kt.).
Niekas nenusileis negaudamas už tai nieko atgalios.
Su pirmaisiais derybininkais teisingai siūloma elgtis, tačiau jei jie yra vieninteliai, kurie teikia paslaugas ar reikalingas prekes, kurios gyvybiškai reikalingos? Vis vien reikės derėtis. Norint kažko pasiekti, reiktų jiems: arba parodyti grėsmę (pvz., negaus tiek tiek pajamų, pasiskusi konkurencijos tarnybai ar dar kaip nors negražiai, jei jis negražiai su jumis elgiasi
Trečias paminėtas derybininkų portretas: taip, su profesionalais smagu dirbti, tačiau ne mažesnio profesionalumo reikia ir iš pačio savęs su jais derintis
2009-08-13 at 18:14
Skirstyti į tris…hmmm, viskas būtų taip paprasta. Derybos neturėtų būti “numelžimas” tai net ne kompromiso paieška, abi pusės po derybų turi būti patenkintos ir vertinti naują susitarimą/ mano asmeniška ne specialisto nuomonė.