Toks klausimas gali šauti į galvą išgirdus žinią apie karščiausią verslo pasaulio įvykį – elektroninės prekybos lyderis “Amazon” nusipirko internetinę batų parduotuvę “Zappos”. Šių online kompanijų susijungimas yra klasikinis sėkmingų verslininkų mąstymo modelio pavyzdys. “Amazon” savininkas J. Bezos išplatino šį video, kuriame įvardija pagrindines sandorio priežastis ir pasidalina nemokamomis verslo pamokėlėmis.
Tinklaraščio viršuje esantis užrašas “Success is a journey, not a destination” primena, kad sėkmė, laimė bei pasitenkinimas yra nuolatinėje dinamikoje, veiksme ir judėjime. Tai nėra fiksuota būsena. Šis vyrukas pasakoja apie tai, kaip nepakliūti į sėkmės pinkles.
Niekas nesiginčija dėl to, kad kiekvienas biznis privalo uždirbti pinigus ir gauti pelną. Savanoriška ir labdaringa veikla, socialiniai bei visuomeniniai projektai gali veikti kitokiu pagrindu, bet verslas vienokiu ar kitokiu būdu turi kurti vertę, už kurią kažkas sutiktų mokėti pinigus. No money, no business. Taigi čia jokių neaiškumų nėra, visi puikiausiai suvokia glaudų verslo ir finansinio atlygio ryšį.
Gerokai aštresnes diskusijas sukelia klausimas, kokia yra tiksli pinigų ar pelno rolė versle. Kokia jų paskirtis ir reikšmė? Šitoje vietoje vienybės nebėra ir nuomonės skyla bent į 2 pagrindines stovyklas, kurių pozicijos radikaliai skiriasi.
Pirmoji (ir didžiausią šalininkų būrį turinti) stovykla sako, jog pelnas (arba pinigai) yra svarbiausias (arba vienintelis) verslo tikslas.
Anksčiau ir aš buvau aršus tokios pozicijos fanas, bet dabar vis mažiau ir mažiau argumentų randu jai apginti. Šis teiginys labai greitai praranda prasmę ir tuojau paaiškinsiu kodėl. Natūralu, kad žmonėms verslininko duona siejasi su finansine gerove. Daugelis pradeda nuo nulio, be skatiko kišenėje ir juda į priekį genami noro užsidirbti. Tačiau tolimesnei sėkmingai verslo plėtrai ir egzistencijai tokia priežastis nėra pakankama.
Kiek reikia žmogui, kad galėtų normaliai gyventi? Tikrai ne milijonų. Paimkime turtingiausių pasaulio asmenų sąrašą. Beveik visi jie verslininkai, prie daugelio iš jų yra prierašas self – made. Tai reiškia, kad visi turtai uždirbti savo jėgomis. Tarkim, kad V. Bafetas dirba dėl pinigų. Kad tai visiška nesąmonė, pasidaro aišku vos pažvelgus į jo turto dydį. Koks skirtumas, ar turi 30 milijonų, ar 30 milijardų? Gyvenimo būdo tai nekeičia visiškai, nes ir pirmu, ir antru atveju gali leisti sau viską. Aš labai mėgstu trešnes, man tai vienos skaniausių uogų. Iš pradžių jų galima suvalgti baisiai daug, bet galų gale visvien pasisotini ir nebenori į jas žiūrėti. Po nosim gali augti didžiausi trešnių medžiai, bet jų prisivalgusiam tai bus nė motais. Panašiai pasisotinama ir pasiekus atitinkamą pajamų lygį. Akivaizdu, kad Bafeto ir visų kitų mega turtuolių verslo tikslai yra visiškai kiti.
Ką apie pinigus mano antroji stovyklos pusė? Jie galvoja, kad pelnas yra indikatorius, parodantis ar kompanija gerai įgyvendina savo misiją.
Tai yra rodiklis, išraiška, bet ne tikslas. Sakykime, kad aš esu renginių organizavimo firmos savininkas. Mano įmonės tikslas – ne kuo daugiau uždirbti, bet organizuoti geriausius pasaulyje koncertus. Savaime suprantama, kad kuo geriau jį realizuosiu, tuo daugiau pelno gausiu. Ir atvirkščiai – jei mano koncertai niekam nepatiks, niekas už juos nemokės. Kompanijos genuose turi būti užprogramuota vertė, kurią ji nori atnešti visuomenei. Milijoniniai verslai gimsta iš labai stiprios ir naudingos idėjos, o ne iš godumo. Neteko girdėti nei vieno milijonieriaus ar garsios bendrovės, kuri pagrindiniu savo veiklos siekiu įvardintų pinigus. H. Fordas savo autobiografijoje rašo: “Without a profit, business cannot extend. There is nothing inherently wrong about making a profit. Well-conducted business enterprise cannot fail to return a profit, but profit must and inevitably will come as a reward for good service. It cannot be the basis—it must be the result of service”. Tą patį vienokia ar kitokia forma lyg susitarę atkartoja visi sėkmingas verslo imperijas sukūrę asmenys.
Labai dažnai žmonėms versle nepasiseka dėl to, kad jie per daug nori uždirbti ir per mažai sukurti. Jeigu šitą santykį pavyksta apversti, uždarbio problema anksčiau ar vėliau išnyksta savaime.
Didelį reklaminį biudžetą turi tik stambios kompanijos, smulkesniems verslams laimėti klientų palankumą tenka kitais būdais. Nedidelė sportinių batelių gamintoja iš Teksaso “Spira” nugalėjo Bostono maratone ir už dyką pakliuvo ten, kur paprastai mokami dideli pinigai: į JAV kabelinės televizijos kanalą. Kas gali nepastebėti geltonų batelių ant lyderiaujančių sportininkų kojų?
Turime džiugių naujienų visiems mūsų mokymų žurnalo skaitytojams!
Pirmoji naujiena. Pagaliau portale paleidome žurnalui skirtą kategoriją, kurioje bus talpinami visi žurnalo numeriai.
Žurnalas negali egzistuoti be ištikimų skaitytojų būrio, todėl nuo šiol galėsite būti ne tik pasyviais skaitytojais, bet ir aktyviais mūsų leidinio kūrėjais. Visi, norintys tapti pilnaverčiais žurnalo bendruomenės nariais, turi prisiregistruoti mūsų portale (tą padaryti galima čia). Registruoti vartotojai turės galimybę:
Pastaba: Užsisakyti žurnalo prenumeratą bei jį parsisiųsti gali visi portalo lankytojai, tačiau siūlyti bei vertinti straipsnius su idėjomis turi teisę tik registruoti nariai.
Antroji naujiena yra ta, kad birželio mėnesį paatostogavę, išleidome liepos mėnesio numerį. Tad keliaukite į najuosius žurnalo namelius ir jį parsisiųskite.
Ir kaip visada – malonių skaitymo akimirkų.
Tinkamoje terpėje žmonės noriai bendrauja, bendradarbiauja, keičiasi informacija bei idėjomis. Sutelktos pastangos ir kolektyvinė veikla nuo pat žmonijos raidos pradžios buvo sėkmingos visuomenės pamatas. Saviraiškos ir individualumo erdvės labai plačios, tačiau pasaulis veikia kaip vientisa sistema. Vienas žmogus nesukuria šeimos, bendruomenės ar ekonomikos. Nepastato miestų ir gyvenviečių. Išliekamosios vertės sugeneravimas reikalauja bendro idėjų, pastangų, veiksmų ir kūrybingumo impulso. Kaip mėgdavo sakyti visiems puikiai žinomo A. Diuma romano herojai – vienas už visus ir visi už vieną.
Tikriausiai niekas neskatina vienybės labiau už rūpesčius, vargus ir problemas. Tuomet žvalgytis paramos į kaimyną pradedama visose sferose: ir ekonomikoje, ir versle, ir politikoje.
Dabar, kraujuojant globalinei ekonomikai, kolektyvinių sprendimų paieškos įgauna vis didesnę prasmę. Tradiciniai verslo mechanizmai vis labiau stringa ir atsisako veikti pagal įprastus modelius. Daugelyje rinkų ekonominį variklį reikia perrinkti iš esmės. Laikas žengti į bendradarbiavimo erą.
Tradicinę žiniasklaidą gretai gali ištikti dinozaurų likimas. Net tokie grandai, kaip “New York Times” kenčia nuo pajamų badmečio. R. Murdochas ketina apmokestinti visų jo “News Corporation” priklausančių online leidinių turinį, nes reklamos kraneliai užsisuko tiek, kad belieka skaičiuoti vien nuostolius. Murdocho nuosavybė, prestižinis “Wall Street Journal” šį planą jau įgyvendino. Ne tokių populiarių informacijos šaltinių savininkams tikriausiai teks imtis radikalių inovacijų arba išsiskirstyti, nes norinčių mokėti už jų kuriamą turinį vargu ar atsiras – nemokamų alternatyvų yra daugiau nei pakankamai.
Įprastiniam muzikos įrašų ir leidybos bizniui pranaušajama ne ką geresnė ateitis. Ilgą laiką muzikos versle sukęsis R. Bransonas yra pasakęs, kad intelektinės nuosavybės teisėmis apraizgytas muzikinių įrašų leidybos bei platinimo modelis nebeturi ateities. Kiek muzikinių failų išplatinama vien tik per “Pirate Bay”, jeigu ši torento bylų svetainė turi apie 6 milijonus registruotų narių ir patenka į 100 lankomiausių pasaulio tinklapių sąrašą? Tuo tarpu už šį visuotinį, teismuose skandinamą nelegalių mainų blogį viena bendrovė ką tik paklojo beveik 8 milijonus dolerių.
“Amazon” su savo “Kindle” elektronine skaitykle pateikė rimtus klausimus spausdintų knygų egzistencijai. Šis knygų skaitymo įrenginys graibstomas tokiais tempais, kad “Amazon” net keletą kartų per pastaruosius mėnesius nesugebėjo patenkinti visų užsakymų. J. Bezos teigimu, “Kindle” misija yra “bet kuri kada nors išleista knyga jūsų skaityklėje per 60 sekundžių”. Jau dabar kai kurie autoriai rašo kūrinius, skirtus išskirtinai “Kindle” elektroninių knygų bibliotekai. Tai reiškia, kad spausdinta knygos versija nebeišvysta dienos šviesos. Gal nors kiek labiau sužaliuos mūsų miškai.
Rinkodaros ir ne tik tradicijas geriausiai užkasinėja Setas, pridurti nėra ką, geriausia paskaityti.
O kitas mano labai vertinamas autorius – “Wired” vyr. redaktorius Ch. Andersonas – ką tik pristatė naujausią savo knygą “Free: The Future of a Radical Price”, kurioje nagrinėjami naujausi skaitmeninės ekonomikos ir kainodaros modeliai.
Pasauliniai verslo, politikos ir ekonomikos lyderiai nujaučia, kad stovi ant naujo gerbūvio kūrimo slenksčio. Pakanka pažiūrėti, su kokiais klientais bei partneriais dirba D. Tapscotto vedami “nGenera” konsultantai. Beje, be Tapscotto patarimų neišsiverčia ir B. Obamos administracija.
Laidotuvės ne visada būna liūdnos.
