Nematoma verslo pasaulio pusė
Verslininko rolė vilioja daugelį šio pasaulio mirtingųjų. Aukštesnis socialinis statusas, geresnė materialinė padėtis, nepriklausomybė, prašmatnesnis gyvenimas – tai tik keli patrauklūs verslo pasaulio atributai. Tačiau čia irgi pasitvirtina daugelyje sričių galiojanti taisyklė – nori daug, bet gauna mažuma. Kasdien pasaulyje pradedama milijonai naujų verslų, bet išsilaiko ir tampa pelningais tik nedidelė saujelė gimusių projektų. Visi kiti miršta net nepradėję padoriai kvėpuoti.
Didžioji dalis visuomenės mato tik vieną verslo virtuvės pusę – tą, kuri piešiama spaudos puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose. Įspūdingi turtai, didžiuliai namai, prabangūs automobiliai ir visi kiti blizgučiai. Galima susidaryti įspūdį, kad tapus verslininku, pinigais pradeda lyti ir iš paprasto žmogelio pavirsti milijonieriumi.
Tai, ką daugelis galvoja apie verslą, iš tikrujų tėra graži žiniasklaidos, švietimo ir socialinės aplinkos suformuota iliuzija. Ir veikia ji išties neblogai – juk sočiai yra tokių, kurie išgirdę, pamatę ar perskaitę gražių istorijų iš turtingų žmonių gyvenimo, staiga užsimano tapti verslininkais. Jeigu noras kyla iš klaidingų stereotipų, reali verslo kasdienybė juos greitai atšaldo. Iki gyvenimo, vaizduojamo straipsniuose apie milijonierius, yra ilgas ir sunkus kelias.
Kai kalbama apie solidžius verslo atstovus, visada paminimas banko sąskaitos dydis, turimų vilų ir automobilių kiekis. Tačiau kaip viso to pavyko pasiekti, rūpi nedaug kam. Užtat paskui atsiranda manančių, kad tokiems žmonėms pasisekė, juos ypatingai globoja likimas, jie apdovanoti nepaprastais talentais ir t. t. Dar kiti galvoja, jog norint daug užsidirbti, reikia sukti kokį nors nešvarų bizniuką, apeidinėti įstatymus, turėti įtakingų draugų valdžioje. Žinoma, pasitaiko visko, bet tai nėra jokia norma, standartas ar taisyklė.
Sukurti ką nors, už ką sutiktų mokėti kiti, yra juodas darbas. Jame daug rizikos, atsakomybės, bandymų, klaidų ir nesėkmių. Darbinė klestinčių kompanijų virtuvė pluša nesustodama, kad uždirbtų pinigus savo savininkams, akcininkams, vadovams ir darbuotojams. Stebint iš šalies, viskas atrodo žymiai paprasčiau, nei yra iš tikrųjų. Tik maža dalis lendančių į verslą nutuokia, kad išsvajotąją pinigų saugyklą atsirakinti nėra labai paprasta.
Taip, nuosavas verslas ko gero greičiausias būdas solidžioms finansinėms atsargoms sukaupti. Kol kas žmonija neišrado geresnio mechanizmo ekonominei vertei sukurti. Svarbiausia štai kas: greičiausia nesupainioti su lengviausia. Uždirbti greitai, lengvai ir daug galima nebent filmuose.
Geriausias būdas suprasti, iš kur ir kaip atsiranda garsiausios kompanijos, turtingiausi verslininkai – kruopščiai sekti jų veiklos istorijas, verslo strategijas ir patirtį. Tada pasidarys aiškiau, nuo ko reikėtų pradėti arba ko reikėtų vengti.
Panašūs įrašai:
2009-06-29 at 14:25
Manau, kad autorius palietė tikrai neblogą temą tik pamiršo, kad netgi ir dirbant samdomo darbuotojo darbą galima uždirbti tikrai nemažus pinigus. Nekartą skelbti duomenys apie įmonių vadovų (samdomų) metinius uždarbisu pvz. Omnitel prezidento A. zabulio atlygis ir pan.
2009-06-29 at 18:16
Taip, tas tiesa. Pagal amerikiečių tyrimus, kompanijos vykdačiojo direktoriaus postas yra antras populiariausias būdas (po nuosavo verslo kūrimo) milijoneriaus statusui pasiekti. Tačiau tokio lygio karjerai padaryti gali prireikti netgi daugiau laiko, nei pelningam verslui išvystyti. Pvz. J. Welchas “General Electric” vadovu tapo pradirbęs ten 20 metų.