Lyga.lt BLOGas

Kuomet kalbama apie asmeninį efektyvumą ir darbų planavimą, visada prisimenu B. Tracy metaforą apie varles. Ji kilo iš rašytojo M. Tveno posakio, kad jei atsikėlęs ryte suvalgysi gyvą varlę, tai greičiausiai bus pats nemaloniausias tos dienos įvykis. Tikriausiai atsiras ir tokių žmonių, kuriems tai bus patys skaniausi pusryčiai, bet bent jau aš šiai kategorijai tikrai nepriklausau. Jei tarp tinklaraščio skaitytojų yra tokio patiekalo mėgėjų, tai šis įrašas tvarkos asmeninėje darbotvarkėje tikriausiai nepridės.

Taigi, kas tos varlės? Ogi patys svarbiausi mūsų dienos darbai. Žodį svarbiausi išryškinau ne atsitiktinai. Garbę pabūti varlėmis suteiksime tik tiems reikalams, kuriuos per konkrečią darbo dieną sutvarkyti privalome, nes kitaip sulauksime nepageidaujamų pasekmių. Visos kitos užduotys – kurias atlikti būtų smagu, malonu, paprasta ar įdomu – iš šio rato iškrenta. Tiesa ta, kad svarbius klausimus žmonės linkę nustumti į šalį ir atidėlioti, kadangi jie dažnai sukelia įvairius nepatogumus, reikalauja papildomų pastangų, žinių ar ankstesnių klaidų ištaisymo.

Bet jeigu jau atsitiko taip, kad ant jūsų darbo stalo tupi keletas varlių, kurias sudoroti privalėsite, sekančios mintys galėtų pasitarnauti kaip nebloga instrukcija.

Jeigu reikia praryti gyvą varlę, nesėdėkite ir nespoksokite į ją per ilgai.

Kuo ilgiau žiūrėsite į pasibjaurėjimą keliantį patiekalą, tuo sunkiau bus prisiversti jo paragauti. Kuo ilgiau delsite ties nemiela, bet svarbia užduotimi, tuo labiau blės entuziazmas ją įveikti. Juk kiekvienam taip yra nutikę begalę kartų. Kai studijavau, man taip būdavo praktiškai su kiekvienu rašto darbu. Gauni užduotį, jai pabaigti turi porą savaičių. Tuomet pagalvoji: “Laiko sočiai, skubėti nėra kur, pradėsiu po kelių dienų”. Na ir prasideda…Kelios dienos išsiplečia iki pusantros savaitės arba prašymo nukelti atsiskaitymo datą. Tendencija labai paprasta – jei nepatinkančią veiklą nukėlei vieną kartą, greičiausiai nukelsi ir antrą. Sunkiausia visuomet būna pradžioje, tad reikia kuo greičiau žengti pirmąjį žingsnį ir pagauti darbinį ritmą. Tada viskas vyksta gerokai sparčiau.

Jeigu privalai suvalgyti kelias varles, pradėk nuo bjauriausios.

Dienotvarkės plane esant kelioms būtinybėms, geriausia pradėti nuo pačio svarbiausio ir sudėtingiausio darbo. Iškart griebkite tą, kurį esate linkę atidėlioti labiausiai. Kitaip vėl papulsite į tą patį labirintą, kuriame didesnė laiko dalis tenka patogumui bei malonumams, o ne svarbai ir būtinybei. Pirmenybė svarbiausiems reikalams turi dar vieną pranašumą – net jeigu jiems sugaišite visą dieną, žinosite, kad tai tie veiksmai, kurie gali atnešti didžiausią galimą atlygį.

Polinkis vengti svarbių, nemėgiamų ir sudėtingų užsiėmimų yra įprotis, kurį galima stipriai pakoreguoti, nuolatos praktikuojantis kitokį elgsenos modelį.

2009-06-30 | Parašė: Paulius | Komentarų (1)
Žymės: darbų atidėliojimas, delsimas, svarbios užduotys, žmonių įpročiai | Temos: Produktyvumas

Verslininko rolė vilioja daugelį šio pasaulio mirtingųjų. Aukštesnis socialinis statusas, geresnė materialinė padėtis, nepriklausomybė, prašmatnesnis gyvenimas – tai tik keli patrauklūs verslo pasaulio atributai. Tačiau čia irgi pasitvirtina daugelyje sričių galiojanti taisyklė – nori daug, bet gauna mažuma. Kasdien pasaulyje pradedama milijonai naujų verslų, bet išsilaiko ir tampa pelningais tik nedidelė saujelė gimusių projektų. Visi kiti miršta net nepradėję padoriai kvėpuoti.

Didžioji dalis visuomenės mato tik vieną verslo virtuvės pusę – tą, kuri piešiama spaudos puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose. Įspūdingi turtai, didžiuliai namai, prabangūs automobiliai ir visi kiti blizgučiai. Galima susidaryti įspūdį, kad tapus verslininku, pinigais pradeda lyti ir iš paprasto žmogelio pavirsti milijonieriumi.

Tai, ką daugelis galvoja apie verslą, iš tikrujų tėra graži žiniasklaidos, švietimo ir socialinės aplinkos suformuota iliuzija. Ir veikia ji išties neblogai – juk sočiai yra tokių, kurie išgirdę, pamatę ar perskaitę gražių istorijų iš turtingų žmonių gyvenimo, staiga užsimano tapti verslininkais. Jeigu noras kyla iš klaidingų stereotipų, reali verslo kasdienybė juos greitai atšaldo. Iki gyvenimo, vaizduojamo straipsniuose apie milijonierius, yra ilgas ir sunkus kelias.

Kai kalbama apie solidžius verslo atstovus, visada paminimas banko sąskaitos dydis, turimų vilų ir automobilių kiekis. Tačiau kaip viso to pavyko pasiekti, rūpi nedaug kam. Užtat paskui atsiranda manančių, kad tokiems žmonėms pasisekė, juos ypatingai globoja likimas, jie apdovanoti nepaprastais talentais ir t. t. Dar kiti galvoja, jog norint daug užsidirbti, reikia sukti kokį nors nešvarų bizniuką, apeidinėti įstatymus, turėti įtakingų draugų valdžioje. Žinoma, pasitaiko visko, bet tai nėra jokia norma, standartas ar taisyklė.

Sukurti ką nors, už ką sutiktų mokėti kiti, yra juodas darbas. Jame daug rizikos, atsakomybės, bandymų, klaidų ir nesėkmių. Darbinė klestinčių kompanijų virtuvė pluša nesustodama, kad uždirbtų pinigus savo savininkams, akcininkams, vadovams ir darbuotojams. Stebint iš šalies, viskas atrodo žymiai paprasčiau, nei yra iš tikrųjų. Tik maža dalis lendančių į verslą nutuokia, kad išsvajotąją pinigų saugyklą atsirakinti nėra labai paprasta.

Taip, nuosavas verslas ko gero greičiausias būdas solidžioms finansinėms atsargoms sukaupti. Kol kas žmonija neišrado geresnio mechanizmo ekonominei vertei sukurti. Svarbiausia štai kas: greičiausia nesupainioti su lengviausia. Uždirbti greitai, lengvai ir daug galima nebent filmuose.

Geriausias būdas suprasti, iš kur ir kaip atsiranda garsiausios kompanijos, turtingiausi verslininkai – kruopščiai sekti jų veiklos istorijas, verslo strategijas ir patirtį. Tada pasidarys aiškiau, nuo ko reikėtų pradėti arba ko reikėtų vengti.

2009-06-29 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: lengvi pinigai, turtingas gyvenimas, verslo mitai | Temos: Verslas

Iš kalbos netruksi pažinti žmogų. Iš esmės, žmonės žodžiais išreiškia tai, kas slepiasi jų viduje. Liežuvis greitai atskleidžia žmogaus pažiūras, mintis, jausmus, suvokimą, elgseną. Galima gana tiksliai nuspėti, ant kokios gyvenimo pakopos žmogus stovi. Kartu su žmogaus sąmone evoliucionuoja ir jo žodynas. Negali keiktis kaip mužikas ir būti solidžios įmonės vadovu. Bendravimo manieros glaudžiai siejasi su gyvenimo pilnatvės laipsniu.

Įvairaus plauko nevykėliai kalbos dovaną naudoja susierzinimui, pykčiui, skundams, pasiteisinimams, kaltinimams ir kitokioms neigiamoms iškrovoms išlieti. Tik ką nors pasakę, iškart pradeda dvejoti savo žodžiais. Jie guodžiasi visam pasauliui dėl savo vargų, problemų ar nepritekliaus. Gali prigalvoti daugybę argumentų, kodėl likimas juos nuskriaudė, bet nei vieno iš jų nesugeba dorai apginti. Ir ką gi, gyvenimas dosniai atseikėja tokius plepalus patvirtinančių faktų. Kad ir toliau būtų apie ką šnekėti.

Iš laimingų, savimi pasitikinčių žmonių lūpų sklinda visiškai priešinga energija. Jų žodžiuose daugiau optimizmo, džiaugsmo ir užtikrintumo. Pozityvios, brandžios bendravimo kultūros puoselėtojų gyvenimas panašus į Džimo Kerio herojaus nuotykius komedijoje “Yes Man”. Tikėjimas geriausiu juos verčia ieškoti ir judėti trokštamų dalykų link.

Žodžiai nėra tik tušti garsai, jie turi savyje arba destruktyvią, arba pakylėjančią jėgą. Žodiniai nurodymai smegenims yra tas pats, kas operacinė sistema kompiuteriui. Kokią komandą duodi, tokį rezultatą ir gauni.

2009-06-23 | Parašė: Paulius | Komentarų (3)
Žymės: bendravimo kultūra, kalbėjimo įpročiai, žodžių reikšmė | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Logiški ir akivaizdūs dalykai yra pastovūs žmonių gyvenimo palydovai. Po teisybei, paprastumas, elementarumas bei racionalios mintys dažnai nuvertinamos ir nustumiamos šalin. Žmonių protas kartais labai linkęs viską komplikuoti. Į buitį ir pasaulį žvelgiama per daug sudėtingai. Turime daug norų, bet išpildyti jų nesiimame. Į šį neveiklumą tikrai nemažą indėlį įneša gyvenimo atspalvius mėgstanti sutirštinti pasaulėžiūra: aš per silpnas pakeisti tokius sudėtingus dalykus, tegu lieka taip, kaip yra. Tai ne man.

Turbūt nėra ko nors tokio, ko savo gyvenime nenorėtume patobulinti, pagerinti ar pakoreguoti. Visi esame drėbti iš to pačio molio, tad dažniausiai tai būna panašūs dalykai: asmeninis gyvenimas, šeima, darbiniai reikalai, finansai, verslas, laisvalaikis. Universalūs norai, universalios ir kliūtys. Pabandę bent pirštą pakrutinti savo pageidavimų realizavimo linkme, atsimušam į tas pačias barikadas: kažko neišmanau, kažko trūksta, kažko neturiu. Po tokios karčios realybės prieiname išvados, kad geriausia nedaryti nieko – t.y. tęsti tai, ką darėme anksčiau.

“Beprotystė – tai nuolatos daryti tuos pačius dalykus, tačiau tikėtis skirtingų rezultatų” – viena iš A. Einšteino sparnuotų frazių, geriausiai apibūdinančių tokias žmonių silpnavališkumo apraiškas. Jei laikytumės šio apibrėžimo, tai bepročiais galima pavadinti didžiąją dalį pasaulio žmonių. Keičiasi jų svajonės, norai ir lūkesčiai, tačiau pastangos, elgesys bei veiksmai išlieka tokie pat. Tuomet kyla pasipiktinimo ir nepasitenkinimo bangos, prasideda paieškos to, kas niekada nebuvo pamesta.

Mano pacituota Einšteino mintis yra raktas į daugelio savo norų išpildymą. Nuo pačio kukliausio iki fantastiškiausio. Šią paprastutę tiesą šiek tiek labiau išplėtoja B. Tracy, primindamas, jog egzistuoja tik 4 būdai savo gyvenimui pasukti kita kryptimi:

1. Suintensyvinti tam tikrus veiksmus. Kokius? Savaime aišku – tuos, kurie virsta pageidaujamais rezultatais. Pasiteisino kokia nors investavimo srategija – pabandyk naudoti ją dažniau. Atradai veiksmingą būdą savo kūrybingumui skatinti? Nepamiršk jo, kai vėl pristigsi šviežių minčių. Susitelk į tai, kas veikia ir vaisingai tarnauja tavo labui. Nėra jokio reikalo mestis į naujas, nežinomas teritorijas, jeigu viską turi po ranka. Krepšinio varžybose kiekviena komanda labiausiai stengiasi išnaudoti tuos žaidėjus, kuriems tą dieną sekasi labiausiai.

2. Apriboti tam tikrus veiksmus. Turime galybę visokiausių užsiėmimų, kurie yra reikalingi, tačiau jų reikšmė nėra labai didelė. Žiūrint iš didžiausią įtaką gyvenimo eigai turinčių veiksnių perspektyvos, tai yra tik smulkmenos. Pavojus tame, kad kapstytis smulkmėse dažnai būta labai smagu, malonu, patogu bei paprasta. Todėl žmonės ten ir kuičiasi, nors giliai viduje žino, kad jokių teigiamų permainų tai neatneš. Laikinas komfortas – pavojingas geresnio rytojaus vagis.

3. Visiškai atsisakyti tam tikrų veiksmų. Kai kurie žmonių įpročiai ne tik neturi ypatingos prasmės, bet ir daro konkrečią žalą jų buičiai, santykiams, sveikatai, finansams. Dauguma žmonių juda ta pačia kryptimi, kartoja tuos pačius veiksmus ir elgiasi taip pat tol, kol atsiduria ant bedugnės krašto: nebeturi pinigų, žlunga verslas, užpuola ligos. Kas nebeveikia, turi būti eliminuota. Čia gali praversti “nulinis mąstymas” – tereikia atsakyti į vieną paprastą klausimą: ar mano gyvenime šiandien egzistuoja nors viena veikla, į kurią dabar jokiu būdu nesivelčiau, remdamasis savo turima patirtimi bei žiniomis? Jei atsakymas teigiamas, tokie dalykai turėtų atsirasti eliminavimo prioritetų viršuje.

4. Imtis naujų veiksmų. Kad gautum tai, ko niekada neturėjai, gali tekti išbandyti to, ko niekada nedarei. Jeigu turimų sugebėjimų arsenalas nepakankamas, teks jį praplėsti. Jeigu nori daugiau pinigų, teks juos užsidirbti. Užsiimdamas tik tuo, kas sava ir gerai pažįstama, visų klausimų neišspręsi. Reikia gaudyti naujas idėjas, ieškoti neatrastų galimybių, mokintis naujų dalykų. Nežinomi patyrimai yra būtini, norint patekti į aukštesnį kokybinį lygmenį.

Atsisakyti, pradėti, sustiprinti, apriboti – pagrindiniai veiksmažodžiai, kuriuos verta prisiminti visuomet, kai kas nors nesiseka.

2009-06-23 | Parašė: Paulius | Komentarų (1)
Žymės: geresni rezultatai, gyvenimo permainos, pasikeitimai, skirtingi veiksmai | Temos: Patarimai

Šiandien norėdamas paskleisti žinią apie naują produktą iš esmės turi 2 pasirinkimus: arba rinkos dėmesį pirkti, arba jį užsitarnauti. Pirmasis reikalauja galingo piniginio arsenalo, antrasis – išradingumo, vaizduotės ir originalių idėjų. Kuo mažiau kūrybingumo turi, tuo daugiau finansų reikia – ir atvirkščiai.

Kol nebuvo interneto, nusipirkti klientą buvo daug lengviau, patogiau ir paprasčiau. Centralizuota, lengvai valdoma ir manipuliuojama komunikacija – televizija, radijas, spauda – šokdavo pagal užsakovo dūdelę, reikėdavo tik pinigų turėti. Susimoki ir transliuok, reklamuok, spausdink ką nori, kiek nori ir kada nori. Vartotojai neturėjo pasirinkimo ir galimybių nors kiek įtakoti kuriamos informacijos srauto. Visą dialogą kontroliavo produktų gamintojai ir paslaugų teikėjai.

Tačiau interneto technologijų era palaidojo ramias pinigingų rinkodarininkų dienas visam laikui. Pasikeitė žaidimo taisyklės, atsirado daugybė naujų komunikacijos alternatyvų, išaugo išradingumo ir sumanumo vertė. Klientai iš pasyvių tapo aktyviais, iš stebėtojų kūrėjais. Vienpusis eismas marketinge dingo ir užleido vietą įvairioms socialinio bendravimo ir informacijos keitimosi formoms.

Švaistytis pinigais daug lengviau, nei sudominti patraukliomis idėjomis. Anot D. Tapscott`o, senų paradigmų šalininkai dažnai labai sunkiai prisitaiko prie naujų modelių. Jie nesipriešina inercijai bei toliau juda ankstesne kryptimi. Gyvena tradicinėje medijoje ir neturi supratimo, kad jų klientai jau nukeliavo į tinklaraščius, socialinius tinklus, Youtube`ą ir Twitter`į.

Setas šiandien kaip tik rašė apie tai, kad patogumas turi mažai ką bendro su efektyvumu ir pageidaujamais rezultatais.

Bet kadangi patogu ir lengva yra šiuo momentu, o rezultatų bet kokiu atveju reikia palaukti, daug kas renkasi čia ir dabar variantą.

2009-06-18 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: klientų dėmesys, komunikacijos raida, pinigai, rinkodaros modeliai, tinklaraščiai, twitter, youtube | Temos: Marketingas, pardavimai

Viena iš pagrindinių visų saviugdos bei sėkmės filosofijos dogmų yra ta, kad žmonės su konkrečiais tikslais pasiekia daugiau, nei neturintys aiškaus orientacinio taško. Pirmieji bėga įdėmiai sekdami kelią, o antrieji lekia užrištomis akimis arba išvis stovi vietoje, nežinodami ko griebtis. Nežinodamas ko ieškai, turi tenkintis tuo, kas pakliūva.

Tačiau tikslingas gyvenimo tempas atneša ne tik geresnius rezultatus, bet ir ilgesnį pragyvenimo amžių. Paskutinių medicininių tyrinėjimų duomenimis, žmonės, turintys siekiamybių, gyvena ilgiau. Prie tokių išvadų priėjo Rush`o Alzhaimerio ligų centro mokslininkai, ištyrę daugiau nei 1000 senyvo amžiaus žmonių. Paaiškėjo, kad prasminga gyvensena gerokai padidina galimybę atsigauti po sunkių ligų ir negalavimų.

Daugybė ankstesnių studijų jau yra įrodę, jog tikslai yra gyvybiškai svarbūs žmonių psichologiniam stabilumui. O psichologinė žmogaus būklė savo ruožtu veikia ir fizinį gyvybingumą. Palūžusį emociškai ir prasmingo gyvenimo pagrindo neberandantį žmogų greitai apleidžia ir fizinės jėgos. Sergantiems dvasinis silpnumas daro didžiulį poveikį, nes organizmas vis labiau ir labiau atsisako kovoti su liga.

Beje, ilgaamžiškumui neturi jokios įtakos, kokio tikslo siekiama – didingo ar kuklaus. Galima mokytis ispanų kalbos arba užsimoti apkeliauti Europą pėsčiomis, tai jau individualaus pasirinkimo reikalas.

2009-06-18 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: atsparumas ligoms, gyvenimo tikslas, gyvenimo trukmė, sveikata, tikslų nustatymas | Temos: Saviugda

Nemielas dalykas ta ekonominė krizė. Visiems sunku, pinigų trūksta, verslai žlunga, bedarbių daugėja. Recesijos gniaužtai tvirti ir iš jų išsivaduoti nėra taip paprasta. Žiniasklaida skelbia, kad universitetą baigusiems, bet neturintiems darbinės patirties, įsidarbinti šansų beveik nėra. Tačiau vieta darbo biržoje praktiškai garantuota. Patenki į realybės šou, kur išlikti galima tik savo jėgomis.

Milijardierius, Dalaso “maištininkų” (Mavericks) krepšinio komandos savininkas M. Cubanas dabartinę nuopolio būseną įvardina trumpai ir aiškiai – “the year of WTF”. Šis trijų raidžių simbolis atspindi daugelio darbą praradusių, nesėkmingai jo ieškančių arba savo įmones uždariusiųjų nuotaikas. Kai kuriems iš jų sunkmetis nubraukė ilgų metų darbą. Nesvarbu, kur buvai anksčiau, bet dabar vėl turi pradėti nuo nulio. Kas per š….?!

Visiems, likusiems tuščiomis rankomis bei kišenėmis, M. Cubanas paruošė puikią WTF atmintinę – juk svarbiausia ne kiek kartų suklupai, bet kaip greitai sugebi vėl atsikelti.

1. Kuklus, studentiškas gyvenimo būdas turi savų privalumų. Nėra jokio ypatingo skirtumo, kur gyveni, kokius rūbus dėvi ar kokį automobilį vairuoji. Šalies ekonomikai ir padėčiai darbo rinkoje į tai nusispjaut. Tai antraeiliai dalykai. Markas labai teisingai pastebi, jog didžiausi priešai finansų nuosmukio metu yra skolos, neapmokėtos sąskaitos ir visi kiti piniginiai įsipareigojimai. Finansinė našta sukelia įtampą, stresą ir slopina sprendimų paiešką. Praktiškai visos įmonės bankrutuoja dėl tos pačios priežasties: produkcijos pardavimų apimtys sumažėja ir įmonę užsmaugia skolos bankams, tiekėjams bei kitiems kreditoriams. Kuo mažiau išleidi pragyvenimui, tuo didesnį pasirinkimą turi.

2. Išbandyk daugybę skirtingų variantų. Nauja pradžia turi vieną stiprų kozirį: galima ištestuoti eilę naujų dalykų, eksperimentuoti su skirtingomis veiklos kryptimis. Nieko neturi, nėra ko ir prarasti. Didesnė tolerancija rizikai leidžia pažvelgti ton pusėn, kur paprastai net nosies nekištum. Tada ir atsiranda drąsos eiti kur nedrįsta žengti visi kiti. Jei ieškai darbo, pasidaryk kuo įvairesnį ir platesnį jų sąrašą. Jei ketini pradėti verslą, ypač pragalvok tas sritis, kurios netelpa į tradicinio verslo rėmus. O tada prie darbo – sėkmė yra žaidimas skaičiais. Kuo daugiau galimybių išmėgini, tuo didesni šansai, jog pasiseks.

3. Atrask veiklą, kurioje jautiesi puikiai. Emocinis malonumas itin svarbus sėkmingai karjerai ir verslui. Jeigu vienintelis svarbus dalykas darbe yra kiek tau moka, reiškia tai ne tavo sfera. Geriausiu atveju, tai tik laikinas pragyvenimo ir atspirties šaltinis, nes svajonių darbas atneša visai kito lygio azartą. Vardan mėgiamo užsiėmimo aukojami trumpalaikiai vargai, nepriteklius bei finansiniai nepatogumai. Jei gali tą padaryti, labai tikėtina, jog radai savo pašaukimą. O kartu ir didžiausią pinigų šaltinį.

4. Rask būdą tapti geriausiu. Atradus savo darbinę misiją, tai bene rimčiausia užduotis, kurią lieka įveikti. Jei turi mylimą darbą ir atlieki jį geriau, nei bet kas kitas, niekas tavęs nesustabdys. Versle tai vadinama konkurenciniu pranašumu. Pirmaujantys lyderiai žino savo stiprybes ir niekada jų neapleidžia. Kaip tapti geriausiu? Daryk tai, ką mėgsti labiausiai ir atiduok tai veiklai visą savo širdį. Ir viskas. Tik tiek tereikia, kad būtum pirmas savo bendruomenėje, mieste, rinkoje, šalyje, o gal net visame pasaulyje. Visi nori bendrauti su geriausiais, pirkti iš geriausių ir dirbti pas geriausius.

5. Pargriuvęs, negulėk per ilgai. Kelkis, nusišluostyk dulkes ir vėl judėk pirmyn. Nebūna neklystančių, nepralaiminčių ir nesusimaunančių. Klaidos ir nesėkmės ne pasaulio pabaiga, tai neišvengiama gyvenimo dalis. Tai pažangos, patirties, laimėjimų, finansinės gerovės, džiaugsmo ir laimės dalis. Ką atsimeni geriausiai, kai pavyksta išpildyti savo sumanymus? Tuos epizodus, kai sėdėjai be nieko, nežinojai ko griebtis ir manei, kad tai neįmanoma. Visa neigiama patirtis yra motyvacijos, atsiminimų, tvirtybės šaltinis ateities darbams. Kai pagaliau išbrendi iš viso kliūčių ruožo, supranti, jog tai buvo pačios vertingiausios pamokos.

Kad ir kokiomis prastomis sąlygomis tenka pradėti, viskas yra jūsų pačių rankose.

2009-06-18 | Parašė: Paulius | Komentarų (3)
Žymės: antikrizinis planas, darbo praradimas, įmonių bankrotai, mark cuban, motyvacijos šaltiniai | Temos: Sėkmės principai

B. Tracy pasakoja, kaip jam pavyko savo pajamas padidinti dešimtis kartų. Ne per naktį, kaip svajoja daugelis, bet greičiau, nei tą sugeba statistinis dirbantysis.

2009-06-12 | Parašė: Paulius | Komentarų (6)
Žymės: alga, asmeninės pajamos, didesnis atlyginimas, užmokestis | Temos: Pinigai pinigėliai

Ekonominis pasaulio vandenynas sėte nusėtas nuskendusių kompanijų bei įmonių nuolaužomis. Milžiniškų bangų užklupti, skęsta ne tik smulkių firmų laiveliai, bet ir neįveikiamais atrodę didžiausi verslo titanikai. Pastarieji įvykiai rodo, jog dabartinė finansinė audra yra ypač galinga: iš 20 stambiausių bankroto bylų verslo istorijoje net 8 buvo iškeltos paskutinių poros metų bėgyje. Kitaip tariant, tai šiandien vis dar tebesiautėjančios krizės nuopelnas.

Taigi, kokius verslo banginius yra pavykę nugramzdinti dugnan šėlstančiai ekonomikai?

1. Lehman Brothers – brolių Lehman`ų įkurtas investicinis bankas į dugną (o kartu ir į 1-ąją šio sąrašo vietą) nuvairavo 2008-ųjų rudenį. Banko valdomas turtas buvo vertinamas 691 mlrd. dolerių.
2. Washington Mutual – šis finansinių paslaugų monstras liūdno galo irgi susilaukė praėjusį rudenį. Valdomo turto vertė – 328 mlrd. dolerių.
3. WorldCom – tai buvo antra pagal dydį Amerikos telekomunikacijų kompanija (po AT&T), bankrutavusi 2002 metais. Valdomo turto vertė – 104 mlrd. dolerių.
4. General Motors – neatsilaikė ir ilgą laiką buvusios didžiausia pasaulio automobilių gamintoja korporacijos laivas. Tai šviežiausia sąrašo auka, kurios bankroto procedūros vyksta šiuo metu. Turto vertė – 91 mlrd. dolerių.
5. Enron – savo laiku buvo viena iš lyderiaujančių energetikos kompanijų pasaulyje. Savo gerą vardą “Enron” prarado buhalterinės apskaitos aferų, sukčiavimų ir korupcijos dėka. Dėl nešvarių darbelių taip smarkiai krito kompanijos akcijų vertė, jog 2001-ųjų pabaigoje ji paskelbė bankrotą. Turto vertė – 65 mlrd. dolerių.

Finansinis kapinynas pasiglemžė eilę korporatyvinių monstrų ir nesuskaičiuojamus pinigų kalnus.

Įdomu, kas dar užplauks ant ledkalnio?

2009-06-11 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: didžiausi bankrotai, finansiniai nuostoliai, smunkanti ekonomika, žlugusios kompanijos | Temos: Pinigai pinigėliai