Lyga.lt BLOGas

… apie tai, ką suprantam.

Lyga.lt - didžiausias mokymų portalas Lietuvoje
 
 
 
 

Archyvas: May, 2009

Iš kur pasisemti įkvėpimo

Rimtesniems užmojams įgyvendinti nepakanka vien fizinių jėgų. Tam reikalingas stiprus emocinis užtaisas. Tokiais atvejais be įkvėpimo, užsidegimo ir entuziazmo toli nenuvažiuosi. Net geriausias sportinis automobilis negali pajudėti iš vietos, jei degalų bakas tuščias. Žmogaus kūnas yra sportinis bolidas, o pozityvūs, šilti jausmai atstoja kurą. Jeigu žmogus moka savyje nuolatos kurstyti įkvėpimo ugnelę, savo gyvenimą jis gali pakelti į visiškai kitą lygmenį. Entuziaztingos rankos suteikia grožio viskam, prie ko prisiliečia.

Daugelio žmonių įkvėpimo aukurai yra stipriai prigesę, jų akyse sunku įžvelgti užsidegimo liepsneles. Per daug bėdų, per maži atlyginimai, per dideli mokesčiai, aukštos kainos, nevykusi valdžia. Tokioje aplinkoje labai lengva atsijungti nuo šviesių emocijų šaltinio. Be geros savijautos ir pakilios nuotaikos žmogus tampa bejėgiu. Viskas krenta iš rankų, net mažas žingsnelis į priekį atrodo tolima kelionė.

Asmeninio ir profesinio ugdymo mokytojas R. Sharma rekomenduoja 6 šaltinius įkvėpimui sustiprinti:

1. Muzika. Mėgstamų melodijų skambesys prablaško slogias mintis ir įneša į galvą šviežios kūrybinės energijos. Man tai vienas geriausių atsipalaidavimo būdų. Kiekvienam atvejui tinka skirtingi muzikos stiliai, čia jau reikia rinktis pagal savo skonį.

2. Menas. R. Sharma savo klientams dažnai rekomenduoja šiek tiek laiko praleisti meniškoj aplinkoj. Apsilankyti teatre, muziejuje, susipažinti su meniškos sielos žmonėmis ar namuose pasikabinti bent keletą paveikslų. Tokia atmosfera skatina kūrybingą saviraišką.

3. Įprotis anksti keltis. Mėgėjai ilgai vartytis lovoje neturi tiek energijos ir žvalių minčių, kiek ankstų rytą iš jos pakylantys. Miegaliai prikelia savo kūną, bet dažnai nesugeba pažadinti proto.

4. Gera mityba. Daugelis žmonių su savo kūnais elgiasi tarsi su šiukšlių dėžėmis: kemša viską, kas pasitaiko po ranka. Kokį poveikį tai daro organizmui, jie menkai tesirūpina. Paliegęs kūnas turi labai ribotas entuziazmo atsargas.

5. Knygos. Geros literatūros skaitymas gali stipriai įkvėpti bei paskatinti. Tai verčia siekti, svajoti, planuoti ir veikti. Mokymasis žadina užsidegimą ir norą kurti. Kai nerandi išeities, atsiversti knygą ne pats blogiausias sprendimas.

6. Vidinis dialogas. Žodžiai turi didelę jėgą. Žmonės nuolat kalbasi su savimi. Kartais balsu, bet dažniausiai – mintimis. Tačiau tik retas kontroliuoja tai, ką sau sako. Teigiamos mintys suteikia pasitikėjimo bei stiprybės, negatyvios – išsekina ir palaužia. Valdydami mintis, valdome savo savijautą.

Įkvėpti, užsidegę asmenys juda į priekį greičiau, randa daugiau sprendimų, dažniau šypsosi, smagiau jaučiasi ir daro teigiamą poveikį kitiems.

Finansinės kopėčios

Siūlau pažiūrėti nežinantiems, nuo ko priklauso uždirbamų pinigų kiekis. Tai vienas geriausių paaiškinimų, kodėl vieni uždirba daugiau už kitus, kokį man kada nors teko girdėti.

Du lyderio poliai – atsakomybė ir realybės jausmas

B. Tracy mestelėjo keletą labai gerų minčių lyderystės tema. Pasak jo, lyderiavimas prasideda nuo 2 dalykų. Visų pirma, reikia priimti ir suvokti realią situaciją. Arba kaip sako J. Rohn – the best study of life is how it is, not how you wish it to be. Žmonės labai linkę į įvairius iliuzinius triukus, savęs apgaudinėjimą bei baimę pripažinti tiesą. Pasakų šalyje gyventi smagu ir patogu, tačiau pasakos, kuriamos atsisakant pažvelgti tikrovei į akis, laimingai nesibaigia.

Objektyvus realybės pojūtis – pakankamai reta žmonių savybė. Sutirštinti spalvas ir pamesti tikruosius faktus žmogaus protas gali labai greitai. Jeigu kas nors nepavyko, dažnai nuleidžiamos rankos, nes nusprendžiama, kad nepasiseks ir sekantį sykį. Dar absurdiškesnis variantas, kai tokios išvados padaromos net nepamėginus.

Lyderiai nesislepia nuo realybės, kad ir kokia nesmagi ji bebūtų. Jie stengiasi būti kuo sąžiningesni su savimi ir su kitais. O tiesa yra tokia: nebūna atlygio be indėlio, problemos nesisprendžia savaime, o sėkmė neaplanko atsitiktinai. Tikėjimas stebuklais yra silpnos dvasios požymis. Štai kuo privalo tikėti tikras lyderis: savimi ir savo pagalbininkais. Visa kita yra už jo valios ribų.

Antrasis lyderystės polius – atsakomybė. Šios pareigos paprastai kratomasi lyg ugnies. Priskirti sau gražius nuopelnus ar pasikabinti medalius ant kaklo geba visi. Kai rezultatai nėra džiuginantys ir sunkumai slegia pečius, atsakingumas greitai išgaruoja. Prisipažinti suklydus sunku, užtat baksnoti pirštais į kitus labai paprasta. Problemų sukūryje pakyla uždanga ir paaiškėja, ar atsakomybės jausmas buvo tikras, ar tik graži deklaracija.

Štai jums esminis skirtumas tarp lyderio ir nevykėlio: pirmasis neiškraipo realybės, priima visus įvykius ir ieško būdų norimoms situacijoms sukurti, o antrasis vengia nemalonių aplinkybių, teisinasi ir ieško kaltų. Tai visiškai priešingi gyvenimo scenarijai.

Tik mažą bet kokios visuomenės dalį galima priskirti lyderių kategorijai. Tą galima nesunkiai paaiškinti: kol nemoki pilnai valdyti savęs, negali vesti į priekį kitų.

Biblinė istorija apie žemdirbį

Ištrauka iš 1983 m. J. Rohn seminaro. Klasikinė biblinė iliustracija apie gyvenimo dėsningumus, aplinkybes bei pasiekimus. Kurį laiką seminaro video medžiaga buvo dingusi ir tik visiškai neseniai ją vėl pavyko surinkti.

Nokia inovacijų malūnas

Mobiliųjų technologijų lyderis “Nokia” paskelbė, kad viešam naudojimui atveria savo intelektinio turto lobyną – tūkstančius patentuotų, bet iki šiol nerealizuotų idėjų. Tokiu žingsniu “Nokia” tikisi paspartinti Suomijos ekonomikos plėtrą bei suteikti kitoms bendrovėms galimybę įgyvendinti sumanymus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių dulkėjo stalčiuose.

Šis atviras inovacijų projektas pavadintas “Nokia inovacijų malūnu” ir tęsis trejus metus. Konkurso metu bet kuri Suomijos firma galės teikti paraiškas sudominusiam “Nokia” patentui gauti. Jeigu įmonė pereis atranką ir įtikins ekspertų komisiją, kad sugebės idėją paversti produktais ar paslaugomis, “Nokia” kompanija sutinka perleisti jai visas patento intelektinės nuosavybės teises. Negana to, visų naujų projektų startui paremti skirtas 5 mln. eurų biudžetas.

Iš šios “Nokia” iniciatyvos Suomijos ekonomikoje gali gimti daugybė įdomių sprendimų. Juk iki šiol uždarai laikytoje idėjų saugykloje glūdi ne vienas tūkstantis didžiulį potencialą turinčių sumanymų – nuo mobilaus ryšio saugumo iki inovacijų aplinkosaugos bei energetikos sferose. Net pažangiausia ir geriausia kompanija pasaulyje pati niekada nesugebės įgyvendinti visų jos protams kilusių minčių – tam neužteks nei laiko, nei išteklių, nei žinių. Tad kodėl nepanaudotų idėjų neperleidus tiems, kas galėtų jas išnešti į dienos šviesą, užuot slėpus viską po devyniais patentų užraktais? Logiška.

Modernios visuomenės, pažangios kompanijos vis labiau kratosi uždarų verslo, ekonominių bei politinių sistemų. Įvykiai pasaulyje keičiasi taip sparčiai, kad uždaros, hierarchinės struktūros fiziškai nebepajėgia adekvačiai reaguoti į pokyčius. Tai sukelia masę problemų, kurių nebeįmanoma išspręsti senais metodais.

Manau, kad verslas ir ekonomika atsigaus gerokai greičiau, jeigu į ją pumpuosime naujas, kokybiškas idėjas. Dauguma vyriausybių skatina finansavimą, bet neskatina iniciatyvos. Valdžia nori pinigus skolintis, o ne juos sukurti. Ant skolų pamato gero gyvenimo nesuprojektuosi.

Jeigu “Nokia” pavyzdžiu pasektų daugiau bendrovių, globalinė verslo aplinka sužydėtų ir atgimtų iš naujo.

Pavyzdinės verslo istorijos – Milton Hershey

Šį kartą pažiūrėkime, kokias verslo pamokas siūlo JAV šokolado pramonės tėvas M. Hershey. Jo dėka šokoladiniai gardumynai 20 amžiaus pradžioje pasiekė eilinių amerikiečių vaišių stalą. Šiandien “Hershey`s” kompanija yra didžiausia šokolado gamintoja Amerikoje, pardavinėjanti savo gaminius visame pasaulyje.

“Google” matematinis algoritmas personalo pokyčiams valdyti

Įmonė verta tiek, kiek verti jos darbuotojai. Gabūs žmonės rašo verslo istoriją ir padaro kompanijas didžiomis. Geras profesionalas niekuomet neliks be darbo, jį netruks prisivilioti kokia nors bendrovė. Jei įmonė rūpinsis savo darbuotojais, darbuotojai savo ruožtu pasirūpins įmone. Jie bus lojalūs, atsidavę, darbštūs, kūrybingi ir nukreips visa tai organizacijos gerovei kurti.

Logika paprasta – jei įmonėje turi geriausius talentus, visa kita tik laiko klausimas. Verslo lyderiai tą puikiai supranta. Štai “Google” jau 3 metus iš eilės išlaiko geidžiamiausio darbdavio poziciją “BusinessWeek” rengiamoje kasmetinėje apklausoje, tačiau nepaliaujamai ieško inovacijų žmogiškųjų išteklių valdyme.

Naujausias “Google” išradimas – matematinis algoritmas, padedantis iš anksto nuspėti ir prognozuoti darbuotojų kaitą. Ši formulė dar yra testavimo stadijoje, tačiau neabejojama, kad ji padės iš anksto nustatyti, kuris iš 20 tūkstančių “Google” darbuotojų ketina palikti kompaniją. Algoritmo veikimo principas bus paremtas duomenimis, surinktais iš darbuotojų apklausų, darbinės veiklos ir darbo užmokesčio ataskaitų ir kitų dokumentų. “Google” teigimu, ši metodika leis nuspėti darbuotojo norą išeiti jam dar pačiam to sąmoningai nesupratus.

Tai vienas iš prevencinių žingsnių, kurių pagalba “Google” tikisi išsaugoti talentingiausius savo darbuotojus. Susirūpinimas kūrybinio potencialo nutekėjimu itin sustiprėjo po to, kai iš bendrovės pasitraukė keletas aukščiausios grandies vadovų, atsakingų už rinkodaros strategiją. Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės palieka interneto paieškos milžinę – pojūtis, kad jie nebėra tokie svarbūs kompanijai, kaip anksčiau.

“Google” yra viena iš pirmųjų bendrovių, personalo sprendimus priiminėsianti matematinės lygties pagalba.

Skaičiai gali papasakoti daug įdomių dalykų. Pasirodo, matematinės duomenų analizės metodai naudojami ir karinių konfliktų kilmei nustatyti.

Jei tokių dalykų mokytų universitete, tikrai susidomėčiau matematika.

5 finansinės laisvės kibirėliai

Vakar minėjau, kad finansinis neišprusimas yra esminė pinigų stygiaus priežastis. Tuo tarpu trumpiausias kelias į finansinę gerovę yra visiškai priešingas – reikia išmokti kontroliuoti savo silpnybes, užgaidas ir atsakingai elgtis su turimais pinigėliais. Turtingi žmonės kruopščiai planuoja ir valdo savo finansinius resursus, vengdami neapgalvotų bei spontaniškų sprendimų.

Sėkmės treneris, konsultantas ir motyvatorius D. Waitley savo žygį finansinės laisvės link siūlo įsivaizduoti kaip 5 pakopų kelionę. Kiekviename lygmenyje stovi po tuščią kibirėlį, kurį reikia užpildyti. Visi kibirėliai turi savo pavadinimą:

Pragyvenimas, Finansinis stabilumas, Kokybiškas gyvenimas, Finansinis saugumas ir Finansinė nepriklausomybė.

Žmogaus tikslas – gyvenimo eigoje palaipsniui pripildyti šiuos kibirėlius, kad niekada nereiktų pergyventi dėl pinigų.

Pragyvenimas. Pirmasis kibirėlis simbolizuoja lėšas, būtinas žmogaus išgyvenimui – maistui, pastogei, išsilavinimui, sveikatos priežiūrai. Tai pinigai, skirti pagrindiniams poreikiams patenkinti. Visos papildomos ir atliekamos pajamos keliauja į sekantį kibiriuką.

Finansinis stabilumas. Čia kaupiami pinigai nenumatytiems gyvenimo atvejams, pokyčiams, netikėtai atsiradusioms būtinosioms išlaidoms. Kad žmogus būtų pasiruošęs tokiems dalykams, rekomenduojama turėti bent 3 mėnesinių atlyginimų dydžio santaupų rezervą. Idealiausias variantas – sukaupti 6 mėnesinių algų santaupų ekvivalentą.

Kokybiškas gyvenimas. Kai galime pragyventi ir turime pakankamą finansinę atsargą įvairiems gyvenimo netikėtumams, pats laikas pagalvoti apie savo gyvenimo kokybę. Pagal kokius standartus noriu gyventi? Kokioje vietoje, kokiame būste? Kur noriu poilsiauti, kokias nuosavybes įsigyti, kokį išsilavinimą gauti ir pan. Viską planuoti reiktų taip, kad nuolat liktų pinigų santaupoms didinti.

Finansinis saugumas. Jis reiškia, kad pasiekėte tokią finansinę stadiją, jog jums pakanka finansinių išteklių norimai gyvenimo kokybei užtikrinti ir nesate priklausomas nuo kasdienio darbo. Pagal statistinius duomenis, šią pakopą sugeba pasiekti tik 10% visų amerikiečių. Norint užpildyti ir šį kibirėlį, bent 10% gaunamų pajamų reikia skirti investicijoms.

Finansinė nepriklausomybė. Tai paskutinis lygmuo, finansinės kelionės pabaiga. Asmeninis turtas pasiekia tokį dydį, kad žmogus tampa visiškai nepriklausomas nuo darbo ir gali aprūpinti save ir šeimą iš investuotų lėšų nešamos grąžos. Tyrimai rodo, kad šį tašką žmonės dažniausiai prieina perlipę į 7-tą savo gyvenimo dešimtį.

Siekiant finansinės laisvės, svarbiausia laikytis griežtos drausmės ir pildyti visus kibirėlius iš eilės. Karštakošiai visada lieka tuščiomis kišenėmis.

Džono Vudeno sėkmės piramidė

Kas domisi krepšiniu, tikriausiai girdėjo šią pavardę. Dž. Vudenas yra legendinis JAV Kalifornijos universiteto krepšinio komandos treneris. Su šia komanda per 12 metų Vudenas laimėjo net 10 NCAA čempionatų (absoliutus lygos rekordas). Šis treneris išugdė tokias žvaigždes, kaip K. Abdul-Džebaras ir B. Voltonas. Dėl savo nepaprastų laimėjimų Vudenas laikomas vienu geriausių trenerių krepšinio istorijoje.

Dž. Vudenas parašė net keletą knygų, kuriose dalinasi savo krepšinio aikštelėse sukaupta patirtimi. Vienoje iš jų legendinis treneris aprašo savo sistemą, kuria vadovaudavosi siekdamas pergalių krepšinio varžybose bei gyvenime. Visą savo filosofiją Vudenas sudėliojo į piramidę, kuri atrodo šitaip:

Didesnis paveiksliuko atvaizdas yra čia.

Akivaizdu, kad Dž. Vudenas savo auklėtinius mokino ne tik žaisti, bet ir gyventi.

Kaip šeimininkaujate savo piniginėje?

Finansinis nepriteklius yra vienas didžiausių vargų žmogaus gyvenime. Kai trūksta pinigų, sunku pasirūpinti savo poreikiais ir jaustis pilnaverčiu piliečiu. Daugelis piniginę gerovę iškelia kaip pagrindinį savo gyvenimo prioritetą. Tai gana rizikinga, nes pinigai greitai gali tapti nebe priemone, o vertybe. Tuomet galimi 2 variantai: arba jų uždirbti nepavyksta, arba ilgai siekta apvali sumelė atneša ne džiaugsmą, bet problemas. Kita priežastis, kodėl žmonės neišbrenda iš finansinių bėdų – jie neatsakingai ir lengvabūdiškai elgiasi su savo uždarbiu.

Visi gali pasukti savo finansinius reikalus palankesne kryptimi, jei skirs tam pakankamai laiko, drausmės ir kantrybės. Turtuolį ir vargšą visų pirma skiria finansiniai įpročiai. Juos pakeisti ir yra pats sunkiausias uždavinys. Svarbu ne kiek uždirbi, bet kaip su uždirbtais pinigais elgiesi. Iššvaistyti milijonus yra vieni niekai. Maiklas Džeksonas – vienas iš daugiausiai įrašų pardavusių atlikėjų per visą muzikos istoriją, tačiau sunkiai tvarkosi su finansiniais rūpesčiais. Garsus boksininkas E. Holifyldas per savo karjerą yra uždirbęs apie 250 milijonų dolerių, bet šiandien murkdosi skolose.

Netinkamai tvarkomi, pinigai greitai išteka iš banko sąskaitos, kad ir kiek jų ten bebūtų. Gali kiek nori semti vandenį iš kiauros valties, jo visvien pribėgs. O jeigu skylės valties dugne pakankamai didelės, valtis galiausiai nuskęs. Besaikis išlaidavimas ir finansinio išprusimo stoka nesunkiai skandina pinigines, prikimštas milijonų.

Paieška

RSS prenumerata

Lyga.lt BLOGo RSS prenumerata

Prenumerata el. paštu

Įvesk savo el. pašto adresą:

Kontaktai

El. paštas
p.blazaitis@lyga.lt
Skype klondaikas
Facebook profilis Paulius Blažaitis's Facebook profile

Reklama