Nieko nepasėjęs, nesitikėk gero derliaus
Veiklumas yra sėkmingiausių visuomenės narių palydovas. Jie nuolat kažkur skuba, kažką daro, turi galybes visokiausių idėjų, planų, tikslų bei nenustygsta vietoje. Palyginus jų pasaulį su visuotinai priimtu gyvenimo ritmu, pastarasis atrodo lyg sulėtintas filmas.
Daugelis turi įprotį laukti, o ne veikti. Laukimas reiškia, jog pats esi pasyvus, bet iš kitų reikalauji aktyvumo. Tai visiškai kitoks gyvenimo supratimas, kitoks elgesio modelis bei kitokia mąstysena.
Pasyvūs darbuotojai klausia “Kada man pakels atlyginimą?”, aktyvūs – “Kaip galėčiau tapti naudingesniu savo darbovietei ir užsidirbti daugiau?”. Pasyvieji laukia, kol jų gyvenimas pasisuks palankesne kryptimi, o veiklieji ieško atsakymų, ką reikia padaryti, jog taip įvyktų. Pirmieji poilsį laiko tikslu, antrieji – būtinybe. Lūkuriuojantys visada suras pasiteisinimų, kodėl viskas turi likti taip, kaip yra. Žengiantys pirmyn arba atras priežastį pajudėti iš esamo taško, arba patys ją sukurs. Sėkmingus žmones problemos skatina imtis veiksmų, nesėkmingus – atsitraukti.
Be nuolatinės veiklos gyvenimo grėsmės greitai užgoš gyvenimo džiaugsmus. Laukimas nekuria stebuklų, darštumas kuria. Tie, kurie daro, visada yra pavydo objektas tų, kurie tik stebi. Norai nevirtę veiksmais yra didžiausias nevilties šaltinis.
Gyvenime reikia išmokti vieną iš dviejų: arba pačiam stengtis ir sėti savo sėkmės sėklas, arba susitaikyti su nepasitenkinimo vaisiais.
Panašūs įrašai:
2010-01-09 at 22:13
LAbai superinis straipsnis daugiau tokiu daugiau aktyvumo