Lyga.lt BLOGas

Trys skiriamieji tikro ir gero investuotojo būdo bruožai pagal Omahos finansų banginį V. Bafetą:

• Ramybė ir šaltas protas. Geri investuotojai yra ramūs. Jie supranta, jog finansų rinkas veikia daugybė faktorių, kurių įtakoti investuotojas negali. Akcijų kainos nuolat svyruoja – tai kyla, tai krenta. Nepatyrę finansų rinkos žaidėjai svyruoja kartu su kainomis, užuot elgęsi ramiai bei apgalvotai.
• Kantrumas. Karštligiškos emocijos dažnai aptemdo protą ir yra prastas palydovas žaidžiant investicinius žaidimus. Protingi investuotojai nepasiduoda visuotinėms entuziazmo bei pesimizmo srovėms ir kantriai laukia tinkamos progos. Priiminėdami finansinius spredimus, jie dažniau sako “ne” nei “taip”. Kaip sakydavo senovės babiloniečiai, geriau truputis apdairumo, negu didis gailestis.
• Racionalumas. Patyręs investuotojas visų pirma yra realistas. Jis į ekonomiką ir pasaulį žvelgia racionaliu žvilgsniu. Investuojant nereikalingas nei per didelis pesimizmas, nei naivus optimizmas. Pagrindiniais vadovais turi būti logika ir sveikas protas.

Blogiausia, kad daugelis žmonių psichologiškai nepasiruošę valdyti savo ir kitų pinigus. Ir tokiems tipams yra patikimos milžiniškos pinigų sumos.

Teko skaityti, jog dažnas finansų makleris, akcijų brokeris arba investicijų konsultantas dėl darbe tvyrančios įtampos turi rimtų psichologinių problemų, dažnai vartoja alkoholį ir narkotikus.

Gal tai ir ramina, tik abejoju, ar padeda tinkamai investuoti turimas lėšas.

2009-04-28 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: investavimo psichologija, investicijų valdymas, investuotojo bruožai, warren buffet | Temos: Pinigai pinigėliai

Jeigu nori tapti lyderiu, kurį suptų puikūs žmonės, reikalingas intensyvus vidinis darbas. J. Rohn lyderiavimą apibūdina kaip gebėjimą traukti prie savęs žmones savo įgūdžių, talentų, asmeninio patrauklumo ir kuriamų galimybių dėka. Tai rimtas išbandymas, nes sekti iš paskos visada lengviau, nei būti vedliu. Auklėti savo vaikus, valdyti įmonę per ekonominius štormus ar būti krepšinio komandos kapitonu – tai skirtingos lyderystės rolės, reikalaujančios tam tikro asmeninių savybių rinkinio. Tačiau faktas tas, kad sėkmingai bet kokios žmonių bendruomenės egzistencijai reikalingi formalūs arba neformalūs lyderiai.

Svarbiausia lyderio pareiga – nuolatos tobulinti, gludinti, dailinti ir plėsti savo įgūdžių ribas. Lyderystės kursas nėra baigtinis, jis gali trukti visą gyvenimą. Keletas pamokų, kurias reikia įsisavinti, norint stovėti priekyje kitų:

1. Reikia ugdytis stiprybę, bet vengti grubumo. Be charakterio tvirtybės lyderiavimas neįmanomas. Tačiau įgyta valdžia, autoritetas bei įtaka turi būti panaudojama protingai. Tai dalykai, kuriuos reikia ypatingai kontroliuoti.
2. Mokykis būti malonus, bet ne silpnas. Tarp malonės ir trapumo yra panašumų, todėl jie dažnai supainiojami. Maloningumas ir kilnumas yra tam tikra stiprybės forma.
3. Būk drąsus, tačiau nesigirk. Geriausiai lyderį apibūdina darbai, o ne žodžiai. Turėk drąsos veikti, o ne kalbėti. Pagyros nenugali sunkumų, neatlaiko kritikos ir nesprendžia problemų.
4. Būk kuklus, bet ne drovus. Kuklumas ir nuolankumas yra privalumas, o baikštumas ir drovumas – trūkumas. Drovumas kliudo siekti gyvenimo aukštumų. Tai problema, kurią reikia spręsti.
5. Būk išdidus, bet neišpuikęs. Didingiems tikslams pasiekti reikalinga savigarba, bet ne pasipūtimas. Per didelė arogancija neleidžia pripažinti savo klaidų ir pamatyti trūkumų. Išpuikimas dažniausiai būna kvailumo požymis.
6. Būk šmaikštus, bet ne kvailas. Gera nuotaika ir humoro jausmas įneša į asmenybę charizmos. Tačiau reikia jausti ribas tarp juokų ir kvailysčių.

Didžiausia drama yra būti savo gyvenimo lyderiu ir vesti save prasmingais takais.

Gal pakeliui sutiksit ir daugiau norinčių keliauti kartu.

2009-04-28 | Parašė: Paulius | Komentarų (1)
Žymės: asmeninė atsakomybė, lyderio bruožai, lyderio pareigos | Temos: Vadovavimas ir lyderystė

Rašiau, kad emocijos yra giluminės srovės, įtakojančios žmogaus elgesį. Šviesūs bei šilti jausmai pripildo žmogų gyvybingumo, o negatyvūs slopina ir sekina. Kadangi įrašo komentaruose atsirado prašymas parašyti apie neigiamų jausmų pažabojimą, dabar pasistengsiu jį išpildyti.

Žmogaus fizinio kūno prigimtinė būklė yra sveikata, energingumas bei tvirtumas. Ligos, infekcijos ir kiti negalavimai nėra normalūs reiškiniai. Tai sutrikimai, kuriuos siekiame kuo greičiau išgydyti. Su emocijomis yra lygiai tas pats: jeigu žmogui viskas gerai, jis nuolat jaučia džiaugsmą, laimę ir ramybę. Dažnai aplankantys negatyvūs jausmai yra netvarkos žmogaus vidiniame arba išoriniame pasaulyje ženklas, į kurį dažnai numojama ranka.

Aš negatyvių emocijų valdymą suvokiu kaip savarankišką gebėjimą nemalonius pojūčius pakeisti pozityviais ir juos išlaikyti. Iš esmės, tai yra grynas žaidimas mintimis ir dėmesio kontrolė. Žmogų, kontroliuojantį savo mintis, išmušti iš pusiausvyros labai sunku.

Visos patiriamos emocijos yra ne kas kita kaip protinė ir psichologinė būsena, kurią apsprendžia žmogaus patyrimai, mintys bei elgesys. Jausmai kyla iš vidaus, ne iš išorės. Išoriniai impulsai jausmą gali tik sustiprinti arba nuslopinti, tačiau emocinis šaltinis glūdi mumyse. Kai susierziname, dažnai sakome “Mane sunervino tas ir anas…” Iš tikrųjų, supykti galime tik mes patys. Kol šito žmonės nesupranta, negatyvių jausmų proveržių suvaldyti jiems nesiseka.

Konkrečių emocijų valdymo būdų nebekartosiu, nes apie tai jau buvo kalbėta ankstesniuose įrašuose: čia, čia, ir čia.

2009-04-27 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: emocijų valdymas, emocinės būsenos, minčių įtaka | Temos: Saviugda

Tikrieji verslo supratimo ir brandos įgūdžiai atsiskleidžia ekonominio sunkmečio akimirkomis. Tuomet klaidų kaina tampa itin didelė ir gali kainuoti bendrovės gyvybę. Personalo energingumas, entuziazmas, ambicijos, darbštumas ir konkurencingumas yra kompanijos pagrindinis sėkmės koziris.

Atšiaurūs ekonominiai vėjai verčia įmones ieškotis saugesnės užuovėjos. Tokios paieškos dažnai veda į rimtus organizacinius bei struktūrinius pokyčius kompanijos viduje. Tenka apkarpyti išlaidas, sumažinti darbuotojų skaičių, rimtai permąstyti strateginius verslo prioritetus. Tai nėra labai malonūs procesai, galintys gerokai numušti personalo darbinę dvasią.

Kritiniais ir sunkiais momentais daug kas priklauso nuo organizacijos vadovų bei lyderių. Padrąsinti, motyvuoti ir pasirūpinti savo pavaldiniais yra jų pagrindinė pareiga. Patarimų, kaip ją deramai atlikti, galima rasti verslo konsultanto J. Katzenbach interviu žurnalui “BusinessWeek”:

• Emocinė parama. Skausmingų pokyčių metu darbuotojai turi jausti vadovų emocinį palaikymą. Jei rūpestis bus nuoširdus ir nesuvaidintas, žmonės kur kas lengviau susitaikys su nemaloniais bei neišvengiamais sprendimais.
• Neformalus bendravimas. Draugiškumas organizacijoje sunkiai įmanomas, jeigu tarp darbuotojų ir vadovybės egzistuoja tik oficialūs ir griežti dalykiniai ryšiai. Tokie santykiai niekada nepavers personalo darnia ir vieninga komanda.
• Darbuotojų supratimas. Kompanijos vadovybei nuo darbuotojų atsitvėrus formalaus bendravimo siena, atsiranda plyšys tarp vadovų ir pavaldinių savijautos bei poreikių. Pavojaus akivaizdoje niekas neseks paskui lyderį, kuriuo nepasitiki. O be pasekėjų ištikimybės, paramos ir palaikymo vedlys praranda savo galią.

Užpuolusios bėdos įmonių darbuotojus dažniausiai suskaldo, o ne suvienija. O tada ir prasideda tikriosios problemos.

2009-04-24 | Parašė: Paulius | Palik komentarą
Žymės: darbuotojų motyvacija, vadovų elgesys, verslo problemos | Temos: Vadovavimas ir lyderystė

Emocijos turi neįtikėtiną poveikį žmogaus gyvenimui. Vienos emocijos skatina griauti, kitos kurti. Pakylėti jausmų mes galime skrieti per gyvenimą su šypsena, o jų sugniuždyti abejingai stebėti kaip teka laikas. Nuo emocinės būklės labai priklauso, kaip išnaudojame savo gyvenimo dovanas. Šios vidinės giluminės srovės nuolat neša mus kažkuria kryptimi, todėl reikia išmokti jas pažaboti ir nepalikti savo ateities emocinių stichijų valioje.

Emocijas reikia lavinti ne mažiau už protą ir intelektą. Ypač tas pasakytina apie negatyviąją jausmų pasaulio pusę. Pozityvių pojūčių kontroliuoti praktiškai nereikia – priešingai, juos būtina stimuliuoti bei skatinti, nes daugelis žmonių gyvena emocinėje krizėje.

Žmogaus jausmų gama pakankamai plati, bet visas jausmines būsenas galima gražiai sugrupuoti. N. Hilo knygoje “Think and grow rich” yra išskirtos pagrindinės pozityvios bei negatyvios žmonių emocijos.

Varančioji emocinė srovė:

1. Troškimo jausmas
2. Tikėjimo jausmas
3. Meilės jausmas
4. Intymumo jausmas
5. Entuziazmo jausmas
6. Romantikos jausmas
7. Vilties jausmas

Destruktyvioji emocinė srovė:

1. Baimės jausmas
2. Pavydo jausmas
3. Neapykantos jausmas
4. Keršto jausmas
5. Godumo jausmas
6. Pykčio jausmas
7. Prietaringumo jausmas

Štai kur yra vienas svarbiausių iššūkių gyvenime: išmokti iki minimumo apriboti neigiamų išgyvenimų skalę ir maksimaliai sustiprinti teigiamą jų pusę. Visiškai atjungti negatyvo iš savo kasdienybės yra neįmanoma. Pasaulyje visuomet egzistavo tamsioji ir šviesioji pusės, juoda ir balta. Tokie jau tie gamtos dėsniai.

Ir dar vienas išbandymas emocijų auklėjime: sugebėti kuo greičiau destruktyvias emocines jėgas pakeisti varančiosiomis. Iš neigiamo septynetuko pereiti į teigiamą. Blogą nuotaiką pakeisti gera. Stabdžio pedalą paversti akseleratoriumi.

Visų sėkmingiausių bei laimingiausių žmonių gyvenimuose dominuoja pozityvūs jausmai. Jie mūsų erdvę užpildo tuomet, kai išmokstame valdyti negatyvią emocinę energiją.

2009-04-23 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: emocinė būsena, jausmų valdymas, negatyvios emocijos, pozityvios emocijos | Temos: Saviugda

Kelionė po vidinį jausmų ir minčių pasaulį yra nepaprastai įdomi. Emocijų versmė kuria žmogaus gyvenimo realybę. Pravartu žinoti, kas kunkuliuoja mūsų viduje.

2009-04-23 | Parašė: Paulius | Komentarų (1)
Žymės: emocijų galia, emocinis vedlys | Temos: Saviugda

Su vienais žmonėmis smagu būti, su kitais ne. Vienoje kompanijoje bendravimas liejasi maloniai ir sklandžiai, kitoje jautiesi svetimas. Tarpusavio sutarimas nebūtinai priklauso nuo pažinties trukmės, galima kuo puikiausiai rasti bendrą kalbą ir su ką tik sutiktu žmogumi. Tai veikiau daugiau priklauso nuo žmogaus asmeninių bruožų, nei pažinimo lygio.

Visos lengvai santykius užmezgančios asmenybės spinduliuoja vidiniu žavesiu, priverčiančiu aplinkinius gerai jaustis. Puiki savijauta ir jauki atmosfera greičiausiai griauna bendravimo barjerus. Tad kas stiprina žmonių savijautą ir kelia bendravimo kokybę?

5 paprasti dalykai, siūlomi B. Tracy:

1. Priėmimas ir tolerancija. Pozityvi reakcija bei elgesys kito asmens atžvilgiu yra geriausias palankumo ženklas. Be jokių kritiškų žvilgsnių, pastabų ir abejingumo. Geriausias būdas parodyti savo draugiškumą yra šypsena. Ji siunčia kitam asmeniui laimės signalus, jis pasijunta vertinamas ir svarbus.
2. Padėka. Kai žmogui išreiškiamas dėkingumas, sustiprinama jo savigarba ir pasitikėjimas savimi. Įprotis padėkoti net ir už menkiausius poelgius suteikia žmogaus asmenybei patrauklumo. Padėka sukelia pozityvius jausmus ne tik tiems, kam ji skiriama, bet ir pačiam padėkos autoriui.
3. Pritarimas. Visų žmonių pasąmonėje slypi poreikis gauti pritarimą savo elgesiui bei veiksmams. Žmogui svarbu jausti paramą iš aplinkos ir gauti patvirtinimą, kad juda teisinga linkme. Paprasčiausias žodinis pagyrimas ar paskatinimas nepaprastai teigiamai veikia žmonių emocijas.
4. Komplimentai. Visi mėgstame, kai mumis grožisi, žavisi, sako komplimentus. Tačiau žinodami malonumą gauti, dažnai pamirštame juos patys dalinti. Komplimentus sakyti galima bet kokia proga: už gražų poelgį, gerą darbą, charakterio ypatybę. Svarbiausia, kad tai būtų nuoširdu, tikra ir be jokių apsimetinėjimų.
5. Dėmesys. Kuo daugiau dėmesio skiri kitiems, tuo labiau esi mėgiamas. Dėmesys yra tarsi saulės spinduliai, nuo kurių pražysta gėlės. Žmonės geriausiai atsiskleidžia apdovanoti šiltu dėmesingumu.

Šie penki įrankiai skirti asmeniniam žavesiui didinti. Simpatiški žmonės traukia link savęs meilę, gėrį ir šilumą.

2009-04-21 | Parašė: Paulius | Komentarų (3)
Žymės: asmeninis žavesys, patrauklumas, simpatiški žmonės, sklandus bendravimas | Temos: Bendravimas, asmeniniai santykiai

Steponas sudėliojo finansinių (ir ne tik) norų realizavimo schemą, kuri man patiko. Iki šypsenos kelias nelengvas, tačiau tai ne priežastis jo atsisakyti.

Taip pat derėtų priminti, jog net aukščiausio lygio žinios ir giliausia pasaulio išmintis neturi vertės, jeigu visa tai nevirsta darbais. Žinojimas nekuria stebuklų, darbas kuria. Kokybiškiausias ir geriausias sėklas visvien reikia pasodinti ir prižiūrėti, norint ką nors iš jų išauginti.

Be to, ne visi patarimai veda į teigiamas permainas. Jų pagalba galima labai sėkmingai dar labiau pagilinti duobę, kurioje sėdi.

Per pastaruosius porą metų esu perskaitęs nemažai verslo ir gyvenimo sėkmės, saviugdos ir kitokios patariamosios literatūros, perklausęs audio seminarų bei peržiūrėjęs vaizdinės medžiagos. Informacijos yra tiek, kad iš pradžių susigaudyti be galo sunku. Jau užsiminiau, jog tokių knygų tarpe yra nemažai abejotinos vertės leidinių arba visiškų pasakėlių.

Todėl besidomintiems panašiomis temomis, brūkštelsiu keletą patarimų, pagal kuriuos galima filtruoti visas sėkmingo gyvenimo būdo knygas, seminarus, mokymo metodikas ir filmus:

1. Autoriaus reputacija. Pravartu pasidomėti jo biografija. Jei tai yra lektorius arba konsultantas, užmeskit akį į jo klientų sąrašą. Jeigu verslininkas, pasmalsaukit, kokius verslus yra sukūręs. Pasitaiko visokių šarašnikų, besiskelbiančių pasaulinio lygio verslo ar finansų guru, o kai pasitikrini “Google”, negali rasti jokios info.
2. Žinių gilumas. Kokybinis kriterijus labai svarbus. Jeigu ieškot sėkmingo verslo paslapčių, gilinkitės tik į garsiausių pasaulio kompanijų veiklos istorijas. Jeigu domina asmeniniai pasiekimai, studijuokit tik iškiliausių asmenybių biografijas. Finansinius klausimus irgi geriausiai išmano žmonės, kurie tuos pinigus yra patys uždirbę.
3. Universalūs principai. Tai esminis dalykas, kurio reikia ieškoti. Jeigu 10 perskaitytų verslo knygų aiškina tiek pat skirtingų klestinčio verslo tiesų, reiškia kažkas netvarkoj. Visi geresnio gyvenimo, finansų valdymo ir sėkmės principai žinomi nuo seniausių laikų. Jie nuolatos atsikartoja skirtingomis formomis skirtinguose šaltiniuose, tačiau nekinta. Nepaklyskit tarp daugybės jų interpretacijos modelių.
4. Dviratis jau išrastas. Bet vis tiek atsiranda veikėjų, aiškinančių, kad surado naują kelią į sėkmingą ir pilnavertį gyvenimą. Nesiūlau tokiais sekti, tegu patys jais ir vaikšto. It is the basics – the fundamentals in life – that we all need to master. These are the same keys for success and happiness that have existed for the last six thousand years of recorded history. There are no new fundamentals for human achievement. Basics are basics, and anything else is merely an activity designed to refine or expand upon those same principles (J. Rohn).

Tik susirinkus teisingas žinias, nereikia pamiršti jų integruoti į Stepono pasiūlytą schemą.

Visos formulės veikia tik tada, kai jas atidirbi.

2009-04-20 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: gyvenimo patarimai, saviugdos knygos, sėkmės paslaptys | Temos: Patarimai

Dauguma žmonių yra labai prastai organizuotos būtybės. Įvairių tyrimų duomenys atskleidžia milžiniškas disciplinos bei drausmės darbiniuose santykiuose skyles. Štai kokios įdomybės išlindo įvairiais pjūviais išnaršius versliuosius amerikiečius:

• Prastas darbinės veiklos planavimas JAV ekonomikai kasmet atsieina apie 588 mlrd. dolerių.
• Vidutinis darbuotojas efektyviai dirba tik 3 darbo dienas iš 5.
• Apie 70% darbuotojų dėl prastų laiko planavimo įgūdžių nuolatos patiria stresą.
• 60% apklaustųjų teigė nuolat nesugebantys rasti svarbios informacijos dėl netvarkos darbo vietoje.
• Aukščiausio lygio vadovai 6 savaites per metus praleidžia ieškodami pasimetusių dokumentų.
• Nepaisant internetinių technologijų, apie 95% visos darbinės informacijos laikoma popierinėje formoje.
• Daugiau nei trečdalį viso darbo laiko skiriama el. laiškų tikrinimui, skaitymui bei rašymui.

Ką jau ką, o vaizduoti intensyviai dirbančius sugebame meistriškai.

2009-04-20 | Parašė: Paulius | Komentarų (2)
Žymės: darbo organizavimas, efektyvi veikla, laiko švaistymas | Temos: Produktyvumas