Ar gyvename vidutinybių visuomenėje?
Artūras Račas savo tinklaraštyje pastaruoju metu palietė opią mūsų (ir ne tik) visuomenės problemą: vidutinybių turime daug, o štai asmenybių reikia gerai paieškoti.
Mano supratimu, tarp šių dviejų žmonių tipų yra esminis skirtumas: būti vidutinybe reiškia būti tokiam, kaip ir visi. Tai paprasta. Tuo tarpu norėdamas tapti asmenybe, privalai išsiskirti iš kitų. Bent kažkuo: ar charakteriu, ar požiūriu, ar sugebėjimais, ar pasiekimais. Paprastai kuo ryškesnė asmenybė, tuo didesnė išskirtinumo praraja atitveria ją nuo likusios visuomenės dalies.
Šioje takoskyroje slypi keletas pavojų: atsiranda kitų žmonių pavydas, priešiškumas ir pyktis. Stoti prieš šiuos galiūnus išdrįsta tik nedaugelis. Vidutinybės kėdė juk žymiai saugesnė. Keletą kartų pasukę lengviausiu keliu, jie nebeturi noro jo keisti. Štai taip gimsta vidutinė žiniasklaida, vidutinė valdžia, vidutiniški verslininkai ir vidutiniai piliečiai. Paskui ieško visi kaltų, vieni ant kitų bėdas verčia.
Gal pirmiausia į save reikėtų pasižiūrėti? Šis klausimas vidutinybėms.
Visiems norėčiau pasakyti, jog asmenybe tampama. Charakterį galima lavinti, požiūrį pakeisti, sugebėjimus įgyti, o rezultatus pagerinti.
Žmonės labai dažnai susitapatina su masėmis, nes bijo būti kitokiais…arba tiesiog būti savimi.
Panašūs įrašai:
Nesulaužomas pasitikėjimas savo jėgomis
Tvirtų žmogiškų ryšių glaistas
2009-03-24 at 02:54
Tema aktuali, tačiau pasigendu kažko daugiau, nei iš piršto laužto “vidutinybė blogai, asmenybė – gerai”. Taip pat nemanau, kad “gerai” ar “blogai” gali būti sulyginta su “buvimu kaip kiti” / “išsiskyrimu iš kitų”.
Savo blog’e kalbu apie laisvo (nuo dogmatinio mąstymo) žmogaus fenomeną bei jam priešiškus psichologinius (visuomenės) veiksnius. Nors taip dažnai esame linkę prisiekti savo išpažįstamų idealų “teisumu”, paprastai tik kaip papūgos atkartojame tai, ką esame išmokę: http://hedocityblog.lt/2009/03/bandos-instinktas.html
2009-03-24 at 08:07
Hadrian, kodėl tu manai, kad visa tai iš piršto laužta? Įraše aš nesistengiu iškelti gerumo ar blogumo klausimo, o tiesiog noriu parodyti, kad tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas.
Dėl išsiskyrimo iš kitų – pasakyk man nors vieną ryškią asmenybę, kuri būtų tokia pati kaip pilkoji visuomenės masė. Aš tokios nežinau.
2009-03-24 at 14:31
@paulius
#1: dėl “iš piršto laužta” – tiesiog nėra pateikta jokių rimtesnių argumentų, nei plika asmeninė nuomonė
#2: savo klausimu darai įprastinę loginę klaidą – trumpai, jei visi A yra B, iš to *NESEKA*, kad visi B yra A; išsiskyrimas iš kitų dar nepadaro žmogaus ryškia asmenybe
visumoj aš neturiu nieko prieš tavo nuostatą, tiesiog paminėjau, kas krito į akis
2009-03-24 at 15:15
Hadrian, aš nieko prieš jei ir turėtum, juk čia diskusija:)
Pagrindinį savo argumentą galiu dar sykį pakartoti – įvardink man nors vieną ryškią asmenybę – mene, politikoje, versle, muzikoje, moksle ar bet kurioje kitoje srityje – kuri neišsiskirtų iš kitų.
Ir tas skirtumas nėra prabangus automobilis, namas ar sąskaita banke. Kalba visų pirma eina apie tokio žmogaus charakterį, mąstymą ir vertybes.
Taip, vien išskirtinumas asmenybe nepadaro, čia viskas priklauso nuo to, kuo išsiskiri.
Bet atvirkštinis ryšys yra visada.
2009-03-24 at 17:36
Kita loginė klaida yra pačiam tavo pavadinime: pats vidutinybės apibrėžimas yra “tie, kurių daugiausia” – tad, suprantama, bet kokioj visuomenėj dominuos “vidutinybės” (nėra visuomenės ir būti negali – nei praktiškai, nei teoriškai – kur dominuotų “ryškios asmenybės”)
“Ryškios asmenybės” yra tie, kurie “geresni” už masę – masė egzistuoja a priori (ir, automatiškai, žmonių, priklausančių tokiai masei – dauguma)
Jeigu dar neaišku, apie ką kalbu, hipotetiškai įvertinkime kiekvieno žmogaus unikalumą balais nuo 0 iki 10. Tarkime, kad dominuoja žmonės 0, tad juos pavadiname vidutynybėmis – visi skaičiai virš 0 – įvairaus ryškumo asmenybės. Dabar greitai įsivaizduokime kitą visuomenę, kurioje dominuoja 5 (jų yra 99%): akivaizdu, kad šioje visuomenėje “vidutinybė” bus 5, tuo tarpu ryškios asmenybės “prasidės” aukščiau 5. Kaip matome, 5 gali būti labai ryški asmenybė pirmoje visuomenėje, tačiau tik vidutinybė antrojoje… Jei seki logiką, akivaizdu, kad bet kurioj visuomenėj VISADA dominuoja vidutinybės, tas yra NEPAKEIČIAMAS faktas. Kitais žodžiais tariant NEĮMANOMA atsidurti visuomenėje, kurioje vidutinybių būtu mažuma (ar ryškių asmenybių – dauguma)
2009-03-25 at 08:05
Hadrian, tu visiškai suvėlei diskusiją:)
Aš juk nesakau, kad visuomenėje turi dominuoti asmenybės. Sutinku su tavim, kad tai yra neįmanoma. Mano mintis yra ta, jog asmenybių mūsų visuomenėje trūksta. O tarp “trūksta” ir “dominuoti” manau yra didelis skirtumas:) Esminis klausimas – kokia yra asmenybių ir vidutinybių proporcija visuomenėje. Jeigu tikrų lyderių trūksta, tautoje kyla problemų.
2009-03-25 at 19:47
Aš nieko nesuvėliau, tik pabaksnojau į tavo logines klaidas… pavadinimas cituoju: “Ar gyvename vidutinybių visuomenėje?” — logiškai jis tapatus pasakymui “Ar gyvename visuomenėje, kurioje dauguma vidutinybių?” arba “Ar gyvename visuomenėje, dominuojamoje vidutinybių?”
Tavo pavadinimas tikrai NĖRA tapatus “Ar gyvename visuomenėje, kurioje trūksta ryškių asmenybių?”. Tiesiog daugiau dėmesio patariu kreipti elementariai logikai, nes jos labai pasigendu. Tik tiek
2009-03-29 at 16:38
nesuprantu, ko tu prikibai prie Pauliaus, protingas bando atrodyti protingesnis nekaip atrodo.