5 elgesio modeliai recesijos metu
Kai keičiasi ekonominė situacija, kinta ir socialinės, politinės bei verslo normos. Koks skirtumas tarp gyvenimo dabar nuo gyvenimo prieš 3 – 4 metus? Vienas iš ryškiausiai pastebimų (ypač versle) – kas puikiausiai veikdavo prieš keletą metų, dabar neatneša pageidaujamų rezultatų. Nebeveikia tradicinė, tiesmukiška reklama. Manipuliuoti žmonių norais ir jų piniginėmis tapo gerokai sunkiau. Kas ima nieko neduodamas, stovi ant pražūties slenksčio.
Pažvelgus bendrai, yra keletas pasirinkimų, kaip galima elgtis tvarkantis su dabartinėmis grėsmėmis:
- Viską ignoruoti ir neigti. Galima apsimesti, kad nieko nematai, nieko negirdi ir jokios recesijos nėra. Neigimas yra viena iš žmonėms būdingų gynybos formų. Pati pirmoji reakcija į nemalonius dalykus beveik visuomet būna gynybinė. Čia yra dvi problemos: visų pirma, tai visiškai nekeičia situacijos, o per ilgai užsibuvus iliuzijose ir ką nors daryti gali būti per vėlu.
- Pasiduoti pykčiui. Po atsisakymo priimti realybę, žmonės dažniausiai pradeda pykti ir ieškoti atpirkimo ožių. Susitaikius su neišvengiamais faktais, reikia nustatyti jų kaltininką. Tada visi kratosi atsakomybės ir kaltina vieni kitus. Deja, nei pykčiai, nei rietenos nepadės padidinti įmonės pelno, išsiaiškinti tarpusavio santykius ar išpsręsti problemas darbe.
- Pulti į depresiją. Greičiausiai, tai pats lengviausias dalykas, kurį galima atlikti dabartiniu metu. Visi žiniasklaidos kanalai persmelkti depresinėmis nuotaikomis. Retas kuris gali šaltakraujiškai stebėti sparčiai krentantį savo įmonės pelną bei tuštėjančią banko sąskaitą. Tačiau pasinėrus į pralaimėtojo rolę, jokių permainų sukurti nepavyks.
- Priimti realią tikrovę. Štai čia yra ta pozicija, nuo kurios derėtų pradėti. Norint patekti į šį lygmenį, dažniausiai reikia pereiti ankstesnius tris. Kuo greičiau sugebama tą padaryti, tuo geriau. Tik čia prasideda teigiami postūmiai. Kol žmogus įsiutęs, kaltina kitus, jaučiasi stipriai prislėgtas ar nepripažįsta problemos egzistavimo, jokių sprendimų neįmanoma rasti.
- Nedelsiant veikti. Kai kliūtis indentifikuota, neverta ties ja ilgiau užrukti. Kitaip iškyla pavojus vėl apsukti ratą ir grįžti prie pavojingojo paralyžuojančio trejetuko. Bėdai reikia skirti tik tiek dėmesio, kad užtektų ją tiksliai nustatyti, suvokti bei apibūdinti. Toliau visa energija privalo būti nukreipta jos eliminavimui.
Niekas nemėgsta spaudimo ir prievartos, tačiau pokyčiams ji dažnai yra būtina. Šiuo atžvilgiu žmonės yra labai inertiškos būtybės ir savo noru keičiasi itin retai.
Panašūs įrašai:
Du lyderio poliai – atsakomybė ir realybės jausmas
















