Lošimas pažymėtomis kortomis

Kai jaučiu, kad dedamos pastangos neatneša norimų rezultatų, o užsibrėžti tikslai tebeglūdi tolumoje, vidun karts nuo karto pradeda belstis nerimas ir neviltis. Mažėja optimizmas ir kyla vis daugiau dvejonių. Atsiranda toks durnas jausmas, kad likimas žaidžia su manimi, visus kozirius atiduodamas į aplinkybių, kurių aš negaliu kontroliuoti, rankas. Aš metu karalių, o jis iš manęs šaiposi ir sviedžia ant stalo tūzą. Vat dabar prisiminiau ištrauką iš G&G Sindikato dainos “…likimo neišloši nepažymėtomis kortomis”. Ok, tarkim, kad sutinku su tokia prielaida. Ką daryt toliau? Spjaut ir viską mest? Nieks neužginčys – tai paprasčiausia išeitis. Daugeliui tokio argumento visiškai pakanka, bet man – ne.

Visų pirma, atsitraukimo variantą galima rinktis bet kada, jis niekur nedings. Visų antra, lengvas kelias absoliučiai neveda ten, kur aš noriu nueiti (va čia jau rimtas argumentas). Ir trečias dalykas – man labai rūpi rasti atsakymą, iš kur iškast tas pažymėtas kortas? Kad to padaryti neįmanoma, manęs neįtikina – yra daugybė žmonių, kuriems tai pavyko. Gal čia koks atsitiktinumas ar stebuklas? Nemanau. Filme siužetas rutuliojasi pagal iš anksto sugalvotą scenarijų, tačiau paprastas žiūrovas jo eigos paprastai nenuspėja. Bet ją puikiausiai žino filmo režisierius. Gyvenimiškoje realybėje vyksta kažkas labai panašaus – visas kosmosas veikia pagal griežtą schemą, scenarijų. Tačiau toje struktūroje žmogui yra suteikiama kūrybinė laisvė – galimybė rinktis bei priiminėti sprendimus, nuo kurių priklauso gyvenimo eiga. Visi gauname šansą pabūti pačio įdomiausio filmo – savo gyvenimo filmo – režisieriais.

O toliau viskas simple – veikia elementari aritmetika. Holivudo filmų kalvėje kasmet iškepama tūkstančiai filmų, žiūrovų dėmesio susilaukia tik vienetai. Taip buvo, yra ir bus. Kiekvienas žmogus gali sukurti ką nors unikalaus ir nepaprasto, bet tai įgyvendina tik nedaugelis. Šis faktas irgi nepajudinamas – kaip kad dieną keičia naktis, o vasarą ruduo. Kuo toliau, tuo labiau man aiškėja dar vienas labai įdomus dalykas: kai reikia rinktis - ar daryti tai, ką nori, ar tai, kas yra lengviausia, žmonės dažniausiai renkasi antrąjį variantą. Toks pasirinkimas – labai silpna korta. Ją žiauriai paprasta gauti, bet su ja neįmanoma laimėti.

Jeigu nenori nugalėti, tai kokia prasmė lošti?

P.S šiuo klausimu ir pabaigsiu savo šių metų įrašus. Liko dar vienas – šventinis sveikinimas, bet jis bus rytoj.

Share and Enjoy: