Žodinis intelektas

Tai vienas iš esminių kriterijų, apibūdinančių žmogaus išprusimą. Dauguma galvoje besirutuliojančių minčių, idėjų bei sumanymų į platųjį pasaulį iškeliauja žodžių pavidalu. Verbalinis bendravimas yra pagrindinis mąstymo bei saviraiškos instrumentas. Svarbią žmogaus, kaip asmenybės, brandos dalį sudaro būtent žodinio intelekto lavinimas. Įvairių studijų duomenimis, tarp žmonių profesinės sėkmės ir žodinės saviraiškos gebėjimų yra stiprus koreliacinis ryšys. Su tokiais žmonėmis lengviau bendrauti, paprasčiau juos suprasti, nesunkiai galima rasti bendrų interesų. Gerai savo liežuvį “nusmailinę” asmenys kitų žmonių akyse nesunkiai užsitarnauja pagarbos, įtakos bei valdžios statusus.

Dauguma žmonių gerokai nuvertina kalbėjimo dovaną. Išmokę šnekėti dar ansktyvoje vaikystėje, vėliau jie apleidžia šį įgūdį ir jo nebelavina. Taip užsiveria daugybė gyvenimiškos sėkmės galimybių. Juk tereikia tik:

Įsigyti ir naudoti gerą žodyną. Tai yra būtinas darbo kabineto atributas rimtai į asmeninį tobulėjimą žiūrintiems žmonėms. Nauji bei nežinomi žodžiai geriausiai įsimenami tuomet, kai yra žinoma jų prasmė bei kilmė. Jei tenka dažnai rašyti tekstus, didesnė žodžių atsarga nepaprastai praverčia formuluojant savo mintis.
Skaityti. Iš vienos pusės patarimas skaityti atrodo absurdiškas, nes tą daro visi. Tačiau didžioji visuomenės dalis skaito tokią informaciją, kuri neturi jokios vertės. Geriau per mėnesį perskaityti kelias rimtas, gerai parašytas knygas, nei kasdien siurbti masinių žiniasklaidos priemonių brukamas naujienas.
Rašyti. Tą irgi sugebama dauguma iš mūsų. Rašome sms žinutes, elektroninius laiškus, straipsnius bei knygas. Tobulinant ir lavinant savo rašyseną, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: ar pavyksta raštu išdėstyti tai, ką turite omenyje; ar tai bus suprantama skaitytojui; ar įmanoma savo mintis išreikšti dar aiškiau bei glausčiau.
Žodžių žaismas. Maži vaikai mokosi kalbėti žaisdami ir eksperimentuodami su žodžiais. Žaismingas požiūris padeda su jais susidraugauti bei natūraliai išmokti. Nemanykite, jog žaidimai yra skirti tik vaikams. Įvairiuose IQ testuose dažnai pasitaiko “žodžių dėlionės” tipo užduočių. Žaidimai su žodžiais gerina kalbos išraiškingumą, vaizdingumą bei lavina intelektą.
Klausyti savęs. Lygiai taip pat, kaip peržiūrite parašyto teksto juodraštį ir ištaisote paliktas klaidas, galima pasiklausyti savęs šnekančio. Pažvelgus iš šalies, įspūdis visuomet būna kitoks. Tuomet išryškėja visos šnekamosios kalbos klaidos ir blogi įpročiai, kurių neįmanoma aptikti žvelgiant iš asmeninės pozicijos.

Share and Enjoy: