Degina ne tik ugnis
Kritika turi labai didelę ugninę jėgą. Kad su uginimi reikia elgtis atsargiai, žino net ir vaikai. Tuo tarpu kritikos liepsnos karštumą suvokia tik nedaugelis. Geriausiai tai supranti tomet, kai pajauti savo kailiu. Tikroji ugnis naikina fizinius objektus ir palieka aiškiai matomus padarinius, tuo tarpu žodinė ugnis ardo žmogaus esybę iš vidaus, todėl pasekmės akimi nėra įžvelgiamos. Tikriausiai tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės dažnai pirma pasako, o tik paskui pagalvoja. O derėtų elgtis atvirkščiai, nes:
- Kritika veikia mūsų nuomonę apie save. Ji slopina ir menkina žmogaus asmeninius gabumus, keičia žmogaus savigarbą bei savęs vertinimą. Jei jums kas dieną kartotų, kad esate niekam tikęs ir nieko nesugebate, galiausiai ir patys pradėdumėte tuo tikėti.
- Kritika slopina iniciatyvą. Gyvenime neįmanoma nieko pasiekti, jeigu neturi įpročio imtis iniciatyvos. Joks žmogus nebuvo įkalbėtas siekti sėkmės. Kritiniai žodžiai nuodija žmogaus sugebėjimus imtis iniciatyvos toje srityje, kurioje buvo nuolatos kritikuojamas.
- Kritika slopina kūrybingumą. Be kūrybingumo negalima išvystyti jokių alternatyvų, o be alternatyvų …visiški ragai. Kritika meta iššūkį tikėjimui savo kūrybinėmis galiomis ir slopina visas įdomias mintis. Jeigu jų ir yra, žmogus bijo jas išsakyti, kad nebūtų kritikuojamas.
- Kritika neleidžia rizikuoti. Negalima pasiekti jokio didesnio tikslo nerizikuojant. Kuo platesnis užmojis, tuo didesnis rizikos laipsnis. Nesėkmės baimė ir sąmoningas bei nesąmoningas kritikos vengimas yra du didžiausi noro rizikuoti žudikai. Vienas iš labiausiai nekenčiamų sakinių yra “Ar aš tau nesakiau, kad taip ir bus…?” Nenorėdami susilaukti panašių replikų, žmonės vengia rizikos bet kokia kaina, nors ji yra būtina.
- Kritika skatina ir ugdo nesąžiningumą. Žymiai paprasčiau sakyti tai, ką kiti nori girdėti, nei sakyti tiesą ir už tai susilaukti neigiamos reakcijos. Tiek suaugusieji, tiek vaikai dažnai nepasako, ką iš tikrųjų jaučia, galvoja, kuo tiki ir ko trokšta, nes bijo susilaukti nepritarimo. Dalinė tiesa ir melas tarpsta derlingoje kritikos vengimo dirvoje.
- Kritika sujaukia žmogaus emocijas. Ji dažniausiai sukelia neigiamus jausmus ir nemalonią emocinę, fizinę ar socialinę būseną. Tai gali būti skausmas, pyktis, apmaudas, kartėlis, nusiminimas, neviltis, net neapykanta. Kadangi visi nori jaustis puikiai, todėl vengia daryti tai, už ką galima būtų susilaukti kritinių pastabų.
- Kritika kenkia santykiams. Jau paminėjau 2 svarbias priežastis, kodėl taip yra: nes kritika skatina nesąžiningumą ir sukelia neigiamas emocijas. Norint laimingo ir sėkmingo gyvenimo, veiksminga partnerystė su kitais žmonėmis yra būtina. Tuo tarpu nepamatuota ir neapgalvota kritika griauna bet kokių visaverčių santykių pamatus.
Panašūs įrašai:
2008-04-16 at 19:17
[...] juo veik nesinaudoju, tai metus patempčiau, bet be kompiuterio – tai gal tik kelias valandas. Ne vien priemonė išsirėkti? Tiek daug skaičiau pagyrų kritikai, kad smagu paskaityti ir kitokius teiginius. O jei taip [...]
2008-04-16 at 22:07
Iš dalies teisybė parašyta, bet. Labai daug kas priklauso nuo mokėjimo kritikuoti ir mokėjimo priimti kritiką. Teisingai panaudota ji tampa puikia pagalba tobulėjant. Ne sykį tuo asmeniškai įsitikinau
2008-04-17 at 09:40
dzore, visiškai sutinku, bet problema ir yra tame, kad teisingai kritikuoti sugeba tik nedaugelis. O neteisinga kritika padaro daugiau žalos, negu naudos.
2008-04-17 at 16:04
taip, kritika daro daug žalos, bet nereikėtų taip suabsoliutinti. kritika žalinga tik tiems, kurie nesugeba jos priimti, silpnoms asmenybėms arba nepasitikintiems savo jėgomis ir netikintiems savo darbais.
iš kitos pusės – kritika yra pagrindinis tobulėjimo variklis. taip kad nurašyti ją būtų labai neteisinga net visų tų silpnųjų atžvilgiu.